30 mūsų Laisvės metų. Su Kovo 11-ąja!
Darius KAMINSKAS, LR Seimo narys:
„Pats sudėtingiausias darbas yra mylėti ir kurti Tėvynę kasdienybėje. Tai, aš manau, ir yra tikrasis pilietiškumas. Tik apsidairykime – „kasdienių“ patriotų tikrai yra daug, jie aplink mus ir su mumis: mūsų bendradarbiai, artimieji, kaimynai. Tad būkime atidūs jiems, būkime atidūs vieni kitiems, būkime geranoriški.
Prieš 30 metų mes laisvę suvokėme bendriau, kaip tautos nepriklausomybę nuo okupantų. Dabar laisvę suvokiame labiau kaip asmenybės saviraiškos laisvę, kaip kasdienį darbą sprendžiant esamas problemas, siekiant užsibrėžtų tikslų.
Per artimiausią trisdešimtmetį norėčiau, kad tautiečių imigracija viršytų emigracinius procesus, kad kiekvienas žmogus jaustųsi reikalingu ir globojamu savos valstybės. Kad Lietuva būtų pavyzdžiu kitoms šalims pagal savo kultūros, kalbos išlaikymą, kad pasiektų išsivysčiusių šalių ekonominį lygį. Kad čia būtų sudarytos sąlygos kiekvienam žmogui jaustis reikalingam Lietuvai, kad žmonės galėtų išreikšti ir išskleisti savo kūrybinį potencialą, rasti savo vietą Tėvynėje.
Taip pat norėčiau matyti daugiau valstybiškai mąstančių žmonių, norėčiau sutikti daugiau besišypsančių, geranoriškų lietuvaičių, kurie džiaugtųsi ne tik savo, bet ir kitų pasiekimais.
Mūsų Valstybės ryžtingo augimo prioritetai – verslas, kultūra bei švietimas.
Tikiu, kad Lietuva stiprės, kad gyvendami laisvėje neprarasime tokių vertybinių dalykų kaip atsakomybė, darbštumas ir pagarba vienas kitam.
Linkiu visiems turėti daugiau atsakingos drąsos būti laisvoje valstybėje laisvu jos piliečiu su augančiu sąmoningumo bei atsakomybės jausmu.“
Paulius AUKŠTIKALNIS, Kėdainių rajono savivaldybės vicemeras:
„Laisvė? Tai žodžio ir veiksmų laisvė. Tai valstybė, kurioje galiu save realizuoti ir drąsiai gyventi. Laisvė man – vertybė, už kurią buvo sumokėta labai didelė kaina. Visada tai prisimenu.
Ką per tuos metus praradome? Netekome pilietiškos vienybės. Labai noriu pacituoti neseniai mirusio Nepriklausomybės Akto signataro, Kėdainių krašto garbės piliečio Mykolo Arlausko pasakytus žodžius, kuriuos įsiminiau: „Kokia tai buvo vienybė! Taigi Kovo 11-osios Aktu mes žengėme lemiamą žingsnį – pranašo žingsnį. Buvome visi susitelkę, buvo aiškus tikslas. Visa tai prisiminus tenka tik labai labai apgailestauti, kad vėliau, laikui bėgant, dėl įvairių priežasčių šita galinga jėga išblėso ir dėl to per dešimtmetį daug reikalingų darbų Lietuvos žmonėms nesuspėta padaryti, o šalia gražių daigų ėmė bujoti gajos visuomenės piktžolės. Tačiau džiugina tai, kad ne šiandien, tai rytoj mes atsistosime ant tvirtų kojų.“
Noriu, kad dar 30 metų eitume žingsnis žingsniu su didžiosiomis ES valstybėmis, ne tik technologijų srityje, bet kiek daugiau vienybės ir supratimo linkme.“
Jolanta BAREIKIENĖ, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto dekanė:
„Kai esi laisvas, nemąstai, kaip tai yra svarbu. Man laisvė – tai galimybė būti savimi, galimybė kurti tokį gyvenimą, kokio nori. Tai – galimybė rinktis, bet visų pirma tai yra atsakomybė.
Ko sieksime per artimiausius 10 metų, tą ir pasieksime. Jei kryptingai eisime pirmyn, pasieksime užsibrėžtus tikslus. Jei kapstysimės vietoje po smulkmenas, savo asmenines ambicijas kelsime aukščiau visko, situacija bus liūdnesnė.
Esu optimistė, tad tikiu, kad Lietuva gyvuos ilgai, kad valstybės ryžtingo augimo prioritetas bus žmonės. Visais lygmenimis valstybiškai mąstantys žmonės. Su tikėjimu ir aistra viskam, ką daro.
Būtina sąlyga modernioje valstybėje – kad žmogus būtų saugus ir užtikrintas dėl ateities. Tikiu, kad taip bus.
Per ateinantį 30-metį linkėčiau mums būti oriais, garbingais. Norėčiau, kad Lietuvoje liktų kuo mažiau varganai gyvenančių žmonių, kad galėtume dirbti ir užsidirbti, kad pagaliau išliptume iš nuolatinių dūsavimų ir dejonių.“
Alvydas ARDAVIČIUS, rajono tarybos narys:
„Laisvė – tai sakyti, ką galvoji, vykti, kur nori, gyventi, kaip nori, išreikšti savo pilietinę pareigą – rinkti, ką nori. Tai galimybė dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Tai – žodžio, judėjimo, tikėjimo, be abejo, spaudos laisvė.
Dabar mums svarbu nepamiršti, kas yra laisvė ir kokią kainą už ją sumokėjome. Svarbu nebūti abejingais ir pasyviais įvykių stebėtojais, kad ir mūsų draugai ir juolab priešai žinotų, kad mes nė už ką neatsisakysime laisvės, kovosime už ją iki galo.
Svajoju, kad mūsų Lietuva taptų ekonomiškai stipri ir visiems piliečiams teisinga bei jų mylima valstybė. Kuo skubiau joje būtina mažinti socialinę atskirtį, auginti vidurinį visuomenės sluoksnį, mažinti stambaus kapitalo įtaką valstybei ir labai svarbu kuo skubiau didinti socialines išmokas (pensijas) mūsų senjorams. Jų šiandieninė padėtis yra mūsų didžiausia gėda!
Tikiuosi, kad per 30 metų Lietuva taps lygiaverte Vakarų pasaulio dalimi – tiek ekonomiškai, tiek politiškai – su visiškai išnaikinta korupcija, modernizuotu švietimu, nustatytais ilgalaikiais prioritetais, skatinančiais ekonomikos augimą, socialinės atskirties mažinimą.“
Nijolė NAUJOKIENĖ, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narė:
„Laisvę lengviau pažinti nei ją apibūdinti. Laisvė, mano suvokimu, tai pirmiausia reiškia atsakomybę. Atsakingai dirbdami, padėdami vieni kitiems, tarnaujame Lietuvai, o kartu – laisvėjame.
Laisvė – tai pojūtis, kad esu bendruomenės dalimi, kad galiu siekti savų tikslų, jaustis reikalinga tokia, kokia esu ir džiaugtis gyvenimu suvokiant, jog tik aš pati esu už jį atsakinga, kad ir kokioje sudėtingoje situacijoje bebūčiau.
Visos Lietuvos didžiausi pasiekimai tai pasiekimai biotechnologijos srityje, kultūroje – savo indentiteto išsaugojimas ir stiprinimas, valstybės politikoje – demokratijos stiprėjimas.
Man asmeniškai svarbiausia, kad labiau pradėtas branginti žmogus, atsigręžiama į jo poreikius ir jausmus.
Džiaugiuosi matydama jaunų žmonių atvirumą pasauliui, ženkliai platesnes tolerancijos ribas, atvirumą reiškiant jausmus ir emocijas. Niekada nesigailiu, kad Nepriklausomybė „atėmė“ vienos nuomonės „istoriją“, nemeilę kitokiam žmogui. Bet čia dar ir dabar yra ką nuveikti ir augti.
Linkiu visiems atrasti savo Lietuvą ir vietą joje. Linkiu, kad tvarkytumėmės taip, kad lietuviui palikti tėvynę nebūtų jokių pliusų, o tik vieni minusai. Tam pasiekti reikia visų bendrystės, atsakingai valdomos valstybės ir mūsų visų nuovokumo, darbštumo ir nors šiek tiek daugiau valstybiškumo.“
Jorūnė LIUTKIENĖ, mero patarėja:
„Man laisvė yra gyvenimas. 30 metų praėjo nuostabiai ir greitai. Nuolatinėje kaitoje.
Atrodo, dar vakar skaitėme pirmuosius „Šiaurės Atėnų“ numerius, o apsidairau – jau baigiame pastatyti savo demokratiškus Atėnus Lietuvoje. Tik pirmas dešimtmetis buvo sunkus ir sumaištingas. Dabar viskas, apie ką svajojome, jau mūsų kieme. Manau, kad nieko netrūksta. Ir manau, kad atradimų daugiau nei praradimų.
Sunkiausias man pasirinkimas buvo neprarasti pasirinkimo laisvės.
Kartais tave taip apveja aplinkybės, kad atrodo, neturi kur dėtis ir galimybė padaryti savo pasirinkimą, ne primestą, o laisvą sprendimą, man yra svarbiausia. Visada būti virš aplinkybių.
Iš čia gal ir didžiausia baimė – prarasti save, pamesti suvokimą apie tai, kas aš esu, netekti tapatybės. Gal todėl ir Laisvės simbolis man – nuostabus aplink tvyrantis pasirinkimų chaosas, kuriame matai savo tvarką ir kursą, nuo kurio nenukrypsti.
Aš tikiu, kad Lietuva bus klestinti, turtinga, maža, graži ir labai išpuoselėta šalis, kurioje norės gyventi talentingiausi Pasaulio žmonės.“
Arūnas KACEVIČIUS, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius:
„Asmeniškai man laisvė – tai galimybė siekti užsibrėžtų tikslų, kurti, dirbti, tai – mano svajonės, šeima ir draugai, tai supratimas jog gali prasmingai gyventi.
Per tuos 30 metų mes išmokome būti atviri – tai yra svarbiausia. Žmonės nebijo reikšti savo nuomonės, išsakyti savo minčių.
Patriotizmas – tai pagarba savo šaliai, jos gyventojams, kultūrai. Tai pasiryžimas aukotis už savo tautą. Deja, įsigalėjo viena negerovė per tuos metus – susvetimėjimas.
Norėčiau, kad dar per 30 metų Lietuva savo ekonominiais pasiekimais pasivytų labiausiai išsivysčiusias Europos šalis. Kad pagaliau pradėtų augti gyventojų skaičius. Kad kitos šalys lygiuotųsi į mus, o ne mes į jas.
Tereikia tik daugiau šypsotis, dirbti ranka rankon, ir viską pasieksime, jei ne visoje Lietuvoje, tai savo krašte – būtinai. O tam, kad kraštas augtų, tereikia gyventojų noro, kad jis tobulėtų, ir reikia mūsų pačių pasiryžimo tam skirti visas savo jėgas.“
Gitana KAUPIENĖ, rajono tarybos narė, pedagogė:
„Laisvė – tai dalyvavimas, maksimalus įsitraukimas, pastangos, kūrybiškumas, nuolatinė paieška, stereotipų atsikratymas ir naujų horizontų paieška. Laisvė – augimas, potencija, jėga ir veržlumas.
Man tikrasis laisvės paminklas – tai žinojimas, kad esi laisvas savo pasirinkime gyventi, dirbti, padėti, ieškoti ir atrasti tai, kas tau brangiausia.
Tikiu, kad per artimiausius 10 metų Kėdainiai taps ekologiškiausiu ir gražiausiu miestu Lietuvoje, o Lietuvoje per ateinantį 30-metį žmonės taps dar laisvesni, gebės kritiškai mąstyti ir vertinti įvairias situacijas, neliks vaikų namų, socialinės atskirties, švietimo sistemos rezultatai būtų pasaulio dešimtuke.
Valstybės ryžtingo augimo prioritetas – drąsūs, bet kartais ir nepopuliarūs politikų sprendimai, kurie užtikrintų tvarios ekonomikos augimą, ekologišką gyvenimo būdą, technologijų panaudojimą gydant dar neišgydomas ligas.
Būtina Kėdainių krašto augimo sąlyga – sąžiningas ir atsakingas Kėdainių krašto žmonių darbas, atsidavimas, pagarba ir kultūra.“
Julius LUKOŠEVIČIUS, Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas:
„Atsižvelgiant į tai, koks buvo amžiaus tarpsnis ir laikmetis: 1970–1980 metai, man laisvė buvo ilgi plaukai, platėjančios kelnės, švarkas iš Amerikos gautos medžiagos, „Amerikos balso“ radijo laidų klausymas su tėvais vakarais. 1988–1990 m. laisvė buvo dalyvavimas mitinguose, Baltijos kelyje, trispalvės vėliavos iškėlimas.
Dabartiniame laikmetyje laisvė – atsakingas požiūris į darbą, pareigas, galimybė dalyvauti tarptautiniuose forumuose, savarankiškas keliavimas po užsienio šalis.
Laisvės simbolis – mokykla. Mokykla, ištvėrusi autoritarinio režimo laikmetį, viena iš pirmųjų pajuto tautos atgimimo dvasią ir ryžtingai atsikratė sovietinio ideologizavimo naštos. Taip buvo padėtas kertinis akmuo į naujos demokratinės mokyklos pamatą.
Laisvės paminklas man yra nauja jaunoji karta, gimusi ir užaugusi po Kovo 11-osios.
Svajoju, kad krašto bendruomenėje neliktų baimės, trumparegiškumo, kad visi suprastų, kad ne standartai, vertinimas, ištekliai svarbiausia, o žmonių santykiai. Kad po kiekvienų savivaldos rinkimų valdžių perdavimas vyktų be nuoskaudų. Kad pralaimėjusieji išmoktų tai pripažinti, laimėjusieji nepiltų šiukšlių ant buvusiųjų.
Sėkmingiausiose pasaulio švietimo sistemose (Suomija, P. Korėja, Singapūras) šalių vadovai tvirtina, kad mokytojai yra tautos kūrėjai. Jie brangiausias nacionalinis turtas. Taip gal bus ir modernioje Lietuvoje.“
Danutė MYKOLAITIENĖ, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja:
„Laisvė – žmogaus ir tautos vertybė. Laisvė – jaustis laisvam visame kame, būti laisvam šeimoje, savo krašte, valstybėje, bet laisvė yra ir atsakomybė. Tai – atsakingas požiūris į save ir pasaulį.
Sunkiai iškovotos pergalės praeityje nutiesė mums kelią į tokį gyvenimą, kokį gyvename dabar, todėl turime būti dėkingi ir stengtis lygiai tiek pat, kiek stengėsi didieji lietuvių tautos žmonės.
Aš asmeniškai labai jaučiu dėkingumą tiems žmonėms, kurie gynė Lietuvą, ir aš dabar gyvenu laisvoje Lietuvoje.
O savo rytojų kuriame šiandien: tai, kaip gyvename, kokius sprendimus darome dabar, turės reikšmingą įtaką mūsų ateičiai.
Tik į ateitį eidami nepameskime pamatinių dalykų – tai pagarba žmogui ir suvokimas, kad žmogus gali skleistis tik tada, kai yra laisvas, saugus bei atsakingas už save ir savo artimuosius. Branginkime tai.
Visiems linkiu daugiau pasitikėjimo ir tarpusavio palaikymo nepaisant skirtingų patirčių ir pasirinkimų. Tada ir neišsivažinėsime, neišsibėgiosime ir pamatysime, kad kraštas išliks gyvas, darbingas, gražus. Lietuvai linkiu gerovės, nesiskirstant į „mes“ ir „jūs“.
Išsaugokime mūsų laisvę ir savitą, stiprią bei gerbiamą valstybę, atvirą sparčiai besikeičiančiam pasauliui. Pasistenkime dėl jos.“
