Džiuginanti statistika: pernai rajone – nei vienos aukos gaisruose
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša, kad praėjusiais metais gaisruose žuvo 16 žmonių mažiau nei 2018-aisiais. Taip pat kilo ir mažiau gaisrų. Tiesa, prie bendros situacijos gerinimo prisidėjo ir Kėdainių rajono gaisrų statistika – čia per praėjusius metus, anot Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto Raimondo Naruševičiaus, gaisruose nežuvo nei vienas žmogus.
Daugėjo gaisrų atvirose teritorijose
„Kėdainiuose praėjusiais metais žuvusiųjų gaisruose – didelis nulis, – juokavo ir tuo pačiu džiaugėsi R. Naruševičius. – 2018-aisiais žuvo vienas žmogus.“
Džiugina ir tai, kad pernai kilo net pusšimčiu gaisrų mažiau nei dar prieš metus.
„Kėdainių rajone praėjusiais metais kilo 54 gaisrais mažiau nei 2018-aisiais. Tikrai daug mažiau“, – sakė R. Naruševičius.
[quote author=”R. Naruševičius”]„Dauguma žmonių, gal apie 70 proc., jau turi įsidiegę dūmų detektorius. Tiesa, gyvenamasis sektorius dega maždaug panašiai. Didžiąją dalį gaisrų sudaro atviros teritorijos – žolės, pievos, šiukšlės.[/quote]
Kas galėjo lemti gerėjančią statistiką, specialistas atsakyti negalėjo, tačiau sutiko, kad tam įtakos galėjo turėti ir sugriežtinta priešgaisrinė tvarka.
„Dauguma žmonių, gal apie 70 proc., jau turi įsidiegę dūmų detektorius. Tiesa, gyvenamasis sektorius dega maždaug panašiai. Didžiąją dalį gaisrų sudaro atviros teritorijos – žolės, pievos, šiukšlės“, – kalbėjo pašnekovas.
Ar žmonės tapo sąmoningesni?
„Nežinau, bet tokia yra tendencija. Nors pernai gaisrų, lyginant su 2018 metais, buvo mažiau, tačiau žolės gaisrų kilo daugiau. Atviros teritorijos priklauso nuo gamtos sąlygų, vyraujančių orų. Keista, bet tokia tendencija vyrauja kas antrus metus“, – pasakojo R. Naruševičius.
Be dūmų detektorių diegimo, siekiant kuo labiau apsaugoti žmones nuo gaisrų ir mirčių juose, anot R. Naruševičiaus, yra vykdomos ir kitos prevencinės priemonės.
„Žiūrime šildymo įrenginius, mokyklose vaikams pasakojame, kaip saugiai elgtis, kad nekiltų namuose gaisrai, neliepiame, bet pasiūlome įsirengti detektorius“, – vardijo specialistas.
Pernai – mažiausiai žuvusiųjų per 37 metus
PAGD duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje kilo 11509 gaisrai. Palyginus su 2018 metais jų skaičius sumažėjo beveik trimis procentais – iki 2,9. Sumažėjo ne tik gaisrų, bet ir žuvusiųjų juose: pernai gaisruose žuvo 70 žmonių, o dar metais anksčiau – 86. Vaikų žūčių 2019-aisiais pavyko išvengti, deja, prieš dvejus metus tokių buvo du. Departamento teigimu, praėję metai pasižymi tuo, kad tai yra mažiausias žuvusių žmonių gaisruose skaičius per 37 metus.
Kaip skelbia naujienų agentūra BNS, gaisrų statistika liudija, kad kaimuose kilusiuose gaisruose žūsta daugiau žmonių nei miestuose. Pernai miestuose žuvo 27 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 43, tai yra 1,6 karto daugiau nei miestuose. 2014–2018 metais gaisruose žuvusių žmonių vidurkis – 108 gyventojai, iš jų 63 miesteliuose ir kaimo vietovėse, t. y. 1,4 karto daugiau nei miestuose.
Skaičiuojama, kad daugiausia žuvusiųjų buvo dėl neatsargaus rūkymo ar kito elgesio – 38 žmonės. Pasak PAGD atstovo Aurimo Gudžiausko, toks elgesys dažniausiai susijęs su alkoholio vartojimu.
„Nelaimę dažniausiai prisišaukia patys gyventojai. Neatsargus rūkymas dažniausiai būna žūties priežastis, kai jis yra lydymas ir besaikio alkoholio vartojimo“, – sakė A. Gudžiauskas.
Lietuvos statistika – geriausia iš Baltijos šalių
Miestuose pernai žuvo 27 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse beveik pusantro karto daugiau – 43 žmonės. Gerėjančią statistiką ugniagesiai sieja su 2018 m. įsigaliojusiu reikalavimu namuose įsirengti dūmų detektorius, tačiau sako vis dar susiduriantys ir su skeptišku požiūriu.
„Žmonės nėra linkę rodyti iniciatyvą. Mes turim tokius duomenis, kad trečdalis žmonių apskritai atmeta tą idėją dėl autonominių dūmų detektorių, jie netiki, kad jis kažkuo pagelbės, tačiau du trečdaliai vertina palankiai“, – teigė A. Gudžiauskas.
Pernai gaisruose išgelbėti 147 žmones, 11 iš jų – vaikai. Nuo ugnies apsaugota apie tūkstantis pastatų, per šimtas automobilių bei per pusšimtis gyvūnų. Daugiausia gaisrų kilo Vilniaus ir Kauno apskrityse, mažiausiai – Tauragės ir Telšių. Dažniausiai gaisrai kyla atvirose teritorijose, pernai jos sudarė apie 40 procentų visų gaisrų.
Lyginant Lietuvoje gaisruose žuvusių žmonių statistiką su kitomis Baltijos šalimis, ji, pasak ugniagesių, yra geriausia. Pernai 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje teko 2,5 žuvusiojo, Latvijoje – 3,29, o Estijoje – 3,9.
