Savo rankomis sukūrė dukters svajonę
Kraštiečio Agniaus JAŠKŪNO nagingumas praėjusią savaitę jį pavertė tikra socialinių tinklų žvaigžde. Sumeistravęs nedidelį žaidimų namelį savo dukrai ir nuotraukomis pasidalinęs vienoje iš sodybos puoselėtojų grupių, vyras veikiausiai net nesitikėjo, kad jo darbas sulauks beveik trjų tūkstančių „patiktukų“ ir kelių šimtų susižavėjimą reiškiančių komentarų. „Norėčiau ten gyventi“, „mano nuosavi namai prasčiau atrodo“, „jūs nuostabūs tėvai“ – tokios ir panašios pagyros skriejo iš visų Lietuvos kampelių, kur žmonės liko sužavėti nepaprastai mielo namelio su baltomis langinėmis ir tvorele, bei jaukaus rausvai mėtinio interjero.
Dirbo komandoje
Apie žaidimų namelį būdamas vaikas svajojo ko gero kiekvienas. Berniukai gal labiau žavisi nameliu medyje, o mergaitės – rausvai išpuoštu namuku su baltais turėklais ir terasa. Būtent tokį grožį savo rankomis ir sukūrė kėdainiečiai Agnius ir Živilė Jaškūnai. Tačiau prie namo statybos prisidėjo ir vyro pusbrolis bei savo mažą žavią rankytę pridėjo ir poros dukrytė Eva.
[quote author=“A. Jaškūnas“]Mintis sumeistrauti tokį namelį kilo mums abiem su žmona, kai matydavome, kaip švyti iš laimės dukra, kai kažkur žaidimų aikštelėje randa namuką.[/quote]
„Namuko statyba su visu interjeru ir apdaila truko beveik du mėnesius. Namuko išorės idėjų susiradome interneto svetainėje „Pinterest“, tad tai buvo visai nesunku. Žmona dar šiek tiek pakoregavo savaip, kaip kas turėtų geriau atrodyti. Taip pat ir vidaus interjero idėjų ieškojome su žmona toje pačioje svetainėje, bet kadangi namuko vidus nėra labai didelis, tai žmona pati sugalvojo, kaip viską sutalpinti.
Pirmiausia atsirado lovelė, tada ieškojome lentynų idėjų knygelėms, kad neužimtų daug vietos, dar žmona pati sugalvojo, kaip turėtų atrodyti ir kur stovėti stalas – ji perdavė savo vizijas man, o aš užsidaręs savo dirbtuvėlėse bandžiau viską įgyvendinti.
Žmona pati visas spalvas maišė, medieną dažė ir stengėsi, kad viskas tarpusavy derėtų. Vėliau ji parinko mielų smulkmenėlių, kad namuke atsirastų mergaitiška atmosfera“, – pasakoja Agnius, apie savo indėlį kalbėdamas stebėtinai mažai – savo gyvenimo moters pastangas vyras, panašu, vertina kur kas labiau.
Tiesa, namo statyba buvo prižiūrima griežčiausios kritikės, būsimos namuko gyventojos Evos, kuri taip pat nesibodi darbo – ji taip pat pat pridėjo ranką prie namuko statybų.
„Prie namuko statymo prisidėjo ir mūsų mažoji dukrytė, padavinėjo man varžtelius, padėjo laikyti suktuvą. Taip pat statyti pagelbėjo ir šalia gyvenantis pusbrolis, nes vienam kai kur būtų buvę per sunku pačiam pasilaikyti ir tvirtinti detales.
Manau, kad fiziškai sunkiau pastatyti namo karkasą, išorę sutvarkyti, bet nelengvas darbas teko ir žmonai, ji viską kruopščiai dažė net po kelis kartus, kad viskas būtų tiesiog idealu“, – pasakojo kraštietis.
[#gallery=2121#]
Žaidžia ir palapinėje
Žaidimų namukai – ne toks jau retas vaikiškų žaidimų kiemo atribudas. Dažnas darželis, net ir daugiabučio kieme esantis žaidimo plotas turi po tokį namelį. Tiesa, dažniausiai – plastikinį. Tokio namuko priežiūra paprasta, jis ilgaamžis, ryškiaspalvis. Agnius pasakoja, kad idėja turėti nuosavą žaidimų namelį ir kilo pastebėjus, kad dukrai labai patinka maži žaidimų namukai, iš kurių ją tekdavo išsivesti su ašaromis akyse.
„Mintis sumeistrauti tokį namelį kilo mums abiem su žmona, kai matydavome, kaip švyti iš laimės dukra, kai kažkur žaidimų aikštelėje randa namuką. Dar nuo pirmojo metukų gimtadienio planavome nupirkti plastikinį namuką, nes tuo metu dukrai be galo patikdavo atidaryti ir uždaryti dureles, įeit į namuką, žiūrėti per langus… Tiesą pasakius, iš tokių namukų ištraukdavome ją su ašaromis.
Tačiau pradėjus daugiau domėtis paaiškėjo, kad tokie plastikiniai namukai kainuoja visai nemažai, tad pasitarėme su žmona, kad pradžioje nupirksime paprastą brezentinį palapinės tipo namelį. Jį nupirkę pastatėme kambaryje, žmona viduje pakabino lempučių, sunešėm vidun knygeles ir stebėjome – o gal dukrai greitai pabos? Tačiau, mūsų nuostabai, ji kasdien lankosi tame paprastame kelis eurus kainavusiame namelyje. Kadangi prabėgus visiems metams dukra vis dar neatsisako žaisti namelyje, su žmona pasitarėme, kad visgi namuką statyti tikrai reikia. Pradėjome ieškotis idėjų, svajoti, kaip kas atrodys ir birželio pradžioje pradėjome vykdyti planus“, – nuostabios idėjos gimimo istoriją pasakoja Agnius.
Kviečiasi į svečius
Agnius tikina – tokį namuką sumeistrauti gali kiekvienas, tiesa, namuko statyba reikalauja kūrybiškumo, laiko ir, be abejo, finansų. Žinoma, galima sakyti, kad taip kalbėti lengva vyrui, kuris turi nagingas rankas ir dirba su medžiu – kraštiečiai tikrai puikiai žino medienos dirbinių įmonę „Medinis noras“.
[quote author=“A. Jaškūnas“]Mūsų mažoji dama yra be galo laiminga. Nei dienos neapseiname be šio namuko, ten ir skaito knygeles, ir piešia, ir lipdo, ir žaidžia su žaislais, nusiveda į namuką ir mus su žmona, ir močiutes, ir tetas, dėdes.[/quote]
„Aš manau, kad tikrai kiekvienas tėtis gali sumeistrauti tokį ar panašų namuką savo vaikui. Didelių sugebėjimų ir įgūdžių tikrai nereikia, reikia tik didelio noro, domėjimosi internete, kantrybės, žinoma, laiko ir finansų“, – įsitikinęs vyras.
Ir išties, gal užtruktumėte ne du mėnesius, o visus keturis, bet juk tokia rankų darbo dovana bus visam gyvenimui. Manot, kad paaugęs vaikas nebeis į tokį namuką? Eis ir dar kaip!
Na, o kol kas mažoji Eva labai džiaugiasi tėvų dovana, kas dieną žaidžia namelyje ir vis kviečiasi į svečius artimuosius. Ar gali būti geresnis jų darbo įvertinimas tėvams?
„Mūsų mažoji dama yra be galo laiminga. Nei dienos neapseiname be šio namuko, ten ir skaito knygeles, ir piešia, ir lipdo, ir žaidžia su žaislais, nusiveda į namuką ir mus su žmona, ir močiutes, ir tetas, dėdes – visi turi užeiti į jos būstinę ir su ja pažaisti“, – džiaugiasi jaunas tėtis.
1 Komentaras
oo geras! pradėjo nuo tokio, po to galės pereit prie normalaus namo dukrai statybos. galėtų būti dešimtmečio projektas pvz, išleidus dukrą į gyvenimą paduoti namo raktus:) dabar pilna visokios įrangos nuomai, tik imt ir statyt. mūsų pažįstami stato, dabar pas juos paimti klojiniai nuoma, ir juda po truputį