Tarptautiniame vyno čempionate kėdainietiški vynai pripažinti geriausiais
Latvijoje vykusiame tarptautiniame vyno čempionate „Baltic Cup 2019“ kraštiečio Ernesto Aušvico pagaminti vynuogių vynai pelnė aukščiausius apdovanojimus.
Kėdainietiški baltieji vynai šiame konkurse tarp maždaug 150 dalyvių iškovojo 1-ąją ir 2-ąją vietas. Sausas vynuogių vynas pagamintas iš „Felicia“ vynuogių veislės ir pusiau saldus „Solaris“ vynuogių veislės vynas tapo čempionato nugalėtojais.
Pelnė pripažinimą
Kėdainių mieste gyvenantis vyndarys E. Aušvicas su iš pačio užaugintų vynuogių pagamintais vynais konkurse „Baltic Cup 2019“ dalyvauja jau trečius metus iš eilės ir kaskart sulaukia tarptautinio įvertinimo bei pelno pirmąsias vietas.
„Vynuogės ir vyndarystė Lietuvoje tikrai turi ateitį. Šiltėjant klimatui vyndarystės centrai keliasi šiauriau, mat pietuose vynuogėms darosi per karšta, per sausa, jos per anksti ir per greitai sunoksta. Dėl klimato kaitos mūsų regionas darosi vis perspektyvesnis šiai veiklai. Taip pat atsiranda ir naujų hibridinių veislių vynuogių, labiau pritaikytų šiaurei.
Šiemet konkurse „Baltic Cup 2019“ dalyvavome su 2018 metų derliaus vynais, vertinimui pateikėme penkias savo pagaminto vyno rūšis: keturis vynuogių vynus bei juodųjų serbentų vyną. Du iš penkių, konkursui pristatytų mūsų vynų, tapo nugalėtojais, tačiau ir likusiems trims sekėsi gana neblogai.
Didžiuojamės ir džiaugiamės tokiu įvertinimu, nes konkurencija tikrai buvo nemenka – vien iš Lietuvos konkursui buvo pateikti 42 vynai iš daugiau nei dešimties šalies vyndarių, o iš viso mūsų vynams teko rungtis maždaug su 150 vynų“, – sako vyndarys kėdainietis Ernestas Aušvicas.
Vyno neparduoda
Vyndarių konkurse „Baltic Cup 2019“, vykusiame Bauskės pilyje, varžėsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyno gamintojai. Čempionas neapsiribojo vien vynuogių vynais, atskiroje kategorijoje buvo vertinami ir uogų-vaisių vynai.
2010 metais pasisodinęs keletą pirmųjų vynuogių sodinukų, šiuo metu E. Aušvicas 12 arų vynuogyne prižiūri per 500 vynmedžių. Čia auga daugiau nei 40 skirtingų vynuogių veislių, dalis jų yra bandomosios, tad kasmet Aušvicų vynuogyno sudėtis kinta.
Nors E. Aušvico vyno gamybos meistriškumas pripažintas tarptautiniu mastu, tačiau Aušvicų šeima kol kas vyno gamybos verslu neužsiima. Kraštiečiai verčiasi augindami daržoves šiltnamiuose, šiek tiek užsidirba ir pardavinėdami vynuogių sodinukus, vynuogių sultis, o sezono metu – ir pačias vynuoges.
„Latviai turi gražias vyndarystės tradicijas, jų teisinė bazė kur kas palankesnė vyndarystei. Lietuvoje teturime 8 licencijuotus vyndarius, tuo tarpu Latvijoje jų yra daugiau nei 80. Nors vynus gaminti man sekasi, tačiau vyndario licencijos, suteikiančios teisę ir prekiauti savo produkcija, aš neturiu. Norint gauti tokią licenciją reikia įvykdyti daug lėšų reikalaujančius reikalavimus, deja, kol kas aš to padaryti negaliu.
Džiaugiuosi bent tuo, kad Lietuvoje vynus gaminti nėra draudžiama, galiu savo vynus dovanoti, degustuoti, jais vaišinti, tačiau neturint vyno gamintojo licencijos negaliu iš to užsidirbti pragyvenimui. Tad kol kas vyndarystė man tėra hobis, labai įdomus, uždegantis, skatinantis kurti“, – sako E. Aušvicas.
Subtilus skonis
Paklaustas apie lietuviško vyno ypatumus, E. Aušvicas vardija daugybę skirtumų ir pabrėžia, kad šiaurietiški vynai nėra prastesni už atkeliavusius iš tradicinių vyndarystės regionų.
„Lietuviško ir apskritai šiaurietiško vynuogių vyno skonis, žinoma, yra kitoks nei pietietiško. Šiaip vynas yra labai įdomus gėrimas, jo kūrybą yra nemenkas mokslas. Net ir iš tų pačių uogų pagamintas vynas gali būti visiškai kitoks. Pernai mes, 5 ar 6 vyndariai, pasiėmėme iš vieno augintojo tos pačios veislės vynuogių ir šiemet susitikę pristatėme iš jų pagamintus vynus. Įdomu tai, kad visi vynai, nors ir pagaminti iš tų pačių uogų, išėjo labai skirtingi, tad vyno skonis priklauso ne tik nuo žaliavos, bet ir nuo vyndario meistriškumo“, – pastebi E. Aušvicas.
Anot Ernesto, šiaurietiški vynai pasižymi gaivesne rūgštimi, yra gaivesni bei labiau vaisiški. Kasmet Aušvicų vyninėje gimsta po kelias dešimtis įvairių vynų rūšių. O šiemet vyno gamybos procesas dar tik įsibėgėja.
„Mūsų vynuogynas dar jaunas, ne visi vynmedžiai pilnai dera. Pernai nuskynėme kelis šimtus kilogramų vynuogių, iš jų pagaminome apie 100 litrų vyno. Vyno gamybos procesas yra gana ilgas, jį pagaminti užtrunka beveik devynis mėnesius, o geriausios jo rūšys gali būti brandinamos net ir keletą metų.
Pernai ir šiemet vynuogėms metai buvo neblogi. Kiek nuskriaudė gegužės pradžios šalnos, tuomet nušalo pirmieji, didžiausią derlių duodantys vynmedžių ūgliai, todėl šiais metais turime kuklesnį vynuogių derlių nei pernai. Tačiau džiugina uogų kokybė – dėl pakankamai šiltos ir palankios vasaros ji išties yra gera. Šiuo metu kaip tik nuiminėjame vyno gamybai skirtų vynuogių derlių, spaudžiame sultis ir pradedame vyno gamyba. Nekantrauju pamatyti, koks šį kartą vynas išeis“, – šypsosi išradingas kėdainietis.
[#gallery=2119#]
