„Radviliada“: trys dienos diskusijų, koncertų ir spektaklių su… italų mafijos prieskoniu (GALERIJA)

Miesto šventės metu vykstantis istorijos ir kultūros festivalis „Radviliada“, jau tapęs tradicija, susikūrusia turtingą savo istoriją, vis dar sugeba kėdainiečius bei miesto svečius nustebinti iš naujo.

[quote author=“R. Žirgulis“]Nenorime tuščių, plokščių dalykų, nesusijusių su Radvilų laikotarpiu ir jo istorija. Stengiamės paįvairinti, praturtinti miesto šventės nišą, stengiamės, kad Kėdainiai išliktų senas tradicijas turinčiu ir, svarbiausia, juos puoselėjančiu, atgaivinančiu miestu. Šias mūsų idėjas palaiko daugybė žmonių. Tai atperka visus mūsų vargus ir rūpesčius.[/quote]

Kėdainiuose – penkių valstybių atlikėjai

Šįkart jau penktasis istorijos ir kultūros festivalis „Radviliada 2019“ savoje istorijoje buvo ilgiausios trukmės – net trijų dienų – ir skirtas įvairaus amžiaus kraštiečiams ir miesto svečiams, nuo vaikų iki senjorų, o festivalyje Radvilų epochos muziką, šokius, poeziją, kostiumus ir papročius pristatė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Norvegijos ir Ispanijos atlikėjai.

Į dramaturgiją įtraukė ir žiūrovus

Festivalio įvairovėje šįmet – senoviniais drabužiais vilkintys dainininkai ir šokėjai.

Kėdainiečiams buvo surengtas koncertas „Pašlovinkime Radvilas“, kuriame dalyvavo Kėdainių ir Biržų muzikos mokyklų mokiniai, „Pokalbis su Bachu“ – latvių klavesinininkės Ievos Salietės ir gitaristo Matiso Čudaro koncertas, senovinės muzikos ansamblio „Rondellus“ ir senovinių šokių kolektyvo „Saltatores Revaliensis“ pasirodymai.

Buvo pažymėtos 350-osios Kėdainių ir Biržų miestams nusipelniusio garsaus Abiejų Tautų Respublikos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiko bei valstybės veikėjo, kunigaikščio Boguslovo Radvilos (1620−1669) mirties metinės, atskleidžiami glaudūs kultūriniai Radvilų valdų ryšiai su Rytų Prūsija ir Livonija.

Legendinę B. Radvilos asmenybę diskusijoje „Biržų ir Dubingių Radvilos ir vokiški kraštai“ Kėdainių daugiakultūriame centre pristatė profesoriai Aivas Ragauskas, Raimonda Ragauskienė ir Deimantas Karvelis.

O kur dar genialaus režisieriaus, muziejų nakties siurprizo, Kėdainiuose viešėjusio ir spektaklį „Arrived“ pristačiusio ispano Adriano Schvarzsteino improvizacijų spektaklis su lietuviais aktoriais, prie kurio prisijungė ir styginiais instrumentais grojantis meksikietis Martin Daniel Zorzan.

Humoristinio pobūdžio spektaklio siužete – Šv. Genezijaus trupė, keliaujanti po Senojo Žemyno šalis, tampanti Anglijos jūreivių linksmo gyvenimo, Prancūzijos dvaro spindesio, Italijos Commedia dell Arte  ir Ispanijos aistrų atspindžiu.

Kulminaciją istorijos ir kultūros festivalis „Radviliada 2019“ pasiekė sekmadienio pavakarę uždarymo ceremonija tapusiu ir apie italų mafiją bylojusiu „Senųjų menų studijos“ muzikiniu spektakliu „Basso Ostinato“.

Į dvi dienas „nesutilpo“

„Visą programą norėjosi sutalpinti į dvi dienas, tačiau net prie geriausių norų nepavyko, – šypteli vienas iš „Radviliados“ sumanytojų ir organizatorių, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis. – Šiųmetis festivalis išskirtinis ne vien tuo, kad truko tris dienas. Jį sudarė dvi dalys – rimtoji ir linksmoji. Rimtoji – paskaita ir koncertai, linksmoji – gyvas, į veiksmą žiūrovus kėdainiečius iš publikos įtraukęs, vieną kitą smagų vaidmenį atlikti privertęs A. Schvarzsteino spektaklis bei muzikinis spektaklis „Basso Ostinato“, kuriame vaizduojama Italijos mafija.“

Netrūksta į rimtą meną žvelgiančių lengvai

Festivalio „Radviliada“ rengimas – įtemptas, ilgo planavimo ir derinimo reikalaujantis procesas.

O kur gi vieno iš unikaliausių festivalių Lietuvoje organizatoriai semiasi idėjų, kaip kasmet kėdainiečiams ir miesto svečiams sukurti tokį produktą, kuris būtų ne vien įdomus, bet ir prasmingas?

Kuris ne vien primintų, jog esame Radvilų miesto gyventojai, bet ir suteiktų daugiau žinių apie šią garbingą giminę bei jos įnašą į mūsų miesto bei visos šalies gyvenimą?

„Na, reikia nemažai pasistengti. Ieškoti ryšių, domėtis. Džiugu, jog naujų idėjų nestinga, atsiranda žmonių, kurie istorinius dalykus ne vien puoselėja, bet ir žvelgia į juos kitaip, su humoru. Tai yra labai smagu, kadangi reikia ir rimtų dalykų, ir renginių, į kuriuos galime pažiūrėti lengvai“, – įsitikinęs R. Žirgulis.

Istoriją puoselėjantis, tradicijas atgaivinantis miestas

[quote author=“R. Žirgulis“]Žmonės, kurie Kėdainiuose gyvena, žino, jog tai senas Radvilų miestas, prisimena ir kalba apie jį, kaip apie savo laikų reformacijos sostinę. Kaip apie miestą, kuris savu laiku tapo ypatingu urbanistiniu-ekonominiu reiškiniu, kuriame atskiruose konfesiniuose kvartaluose susiformavo 6 prekybinės aikštės ir visa kita.[/quote]

Kėdainių krašto muziejaus organizuojamo istorijos ir kultūros festivalio „Radviliada“ renginiai pritraukia minias žmonių.

Ne du, keturis, šešis ar dvidešimt klausytojų, tačiau pilnas auditorijas – užpildo tai Kėdainių daugiakultūrį centrą, tai evangelikų reformatų bažnyčią.

Kaip kultūriniais renginiais sudominti kraštiečius pavyksta jau penktąjį kartą vykstančios „Radviliados“ sumanytojams?

„Aš, asmeniškai, labai viliuosi, kad žmonės, kurie Kėdainiuose gyvena, žino, jog tai senas Radvilų miestas, prisimena ir kalba apie jį, kaip apie savo laikų reformacijos sostinę.

Kaip apie miestą, kuris savu laiku tapo ypatingu urbanistiniu-ekonominiu reiškiniu, kuriame atskiruose konfesiniuose kvartaluose susiformavo 6 prekybinės aikštės ir visa kita.

Manau, kad Kėdainių žmonės supranta, jog svarbu ir netgi be galo reikalinga pasiklausyti ne tik populiariosios muzikos, bet ir atrasti prasmę kitokiuose renginiuose.

Mes, Kėdainių krašto muziejaus darbuotojai, stengiamės organizuoti ir suruošti tokius renginius, kurie įdomūs mums patiems, ir, kas yra nuostabu, atsiranda minia kitų žmonių, kuriems lygiai taip pat įdomu. Muziejus pateikia produktą, kuris tarsi išpardavimas: arba patinka, arba ne. Arba perki, arba ne. Ir šitiek daug žmonių pasirenka tai, ką mes siūlome pagal savo galimybes kokybiško ir turinčio prasmę, – samprotavo Kėdainių krašto muziejaus direktorius R. Žirgulis. –  Nenorime tuščių, plokščių dalykų, nesusijusių su Radvilų laikotarpiu ir jo istorija. Stengiamės paįvairinti, praturtinti miesto šventės nišą, stengiamės, kad Kėdainiai išliktų senas tradicijas turinčiu ir, svarbiausia, juos puoselėjančiu, atgaivinančiu miestu. Šias mūsų idėjas palaiko daugybė žmonių. Tai atperka visus mūsų vargus ir rūpesčius.“

Penktoji „Radviliada“ – ne paskutinė?

Galima teigti, jog pasibaigus vienai „Radviliadai“, prasideda pasiruošimas kitai.

Tai patvirtina vienas iš istorijos ir kultūros festivalio „Radviliada“ sumanytojų ir rengėjų R. Žirgulis:

„Jau kitą savaitę sėsiu rašyti „Radviliados“ ir Česlovo Milošo festivalio projektų. Tikiuosi, kad šeštoji „Radviliada“ kitąmet įvyks, nuoširdžiai tikiuosi, kad Lietuvos kultūros taryba palaikys mūsų iniciatyvą taip, kaip iki šiol ir palaikė, kad prie jos įgyvendinimo prisidės ir Kėdainių rajono savivaldybė.“

Tapęs tarptautiniu

„Radviliada“ – ne vien tradiciniu, bet jau ir tarptautiniu tapęs istorijos ir kultūros festivalis, kėdainiečius bei miesto svečius nukeliantis bei padedantis pasijusti it XVII amžiaus Kėdainių gyventojų kailyje.

Gyventojų laikmečio, kuomet Kėdainiai klestėjo, o šis neilgai trukęs aukso amžius miesto istorijoje paliko žymų pėdsaką, juntamą ir matomą iki pat šių dienų.

Labiausiai prie šio klestėjimo prisidėjo žymieji kunigaikščiai Radvilos.

Legendinei Radvilų giminei ir skiriamas didžiausias dėmesys istorijos ir kultūros festivalyje „Radviliada“.

[#gallery=2099#]