Kėdainių motokroso trasoje riaumojo plieno žirgų varikliai (GALERIJA)
Sekmadienį adrenalino ir motociklų sporto entuziastus iš Lietuvos į kaimyninės Latvijos būrėsi Kėdainių motokroso trasoje.
Kaitrią popietę čia į orą kilo dulkės, vienas po kito virtę motociklų vairuotojai kėlėsi ir toliau varžėsi draugiškose, tarptautinėse motokroso varžybose Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacijos „Nemunas“ taurei laimėti bei Arūno Nomeikos 20-sioms mirties metinėms paminėti.
[quote author=“G. Petrovičius“]Kartu važiavome tik antrąjį kartą šiame sezone. Ketiname drauge jį ir užbaigti, mudviems su Antanu sekasi vienas kitą suprasti, trasoje sekasi susikalbėti be žodžių.[/quote]
Jėgas varžybose išbandė 84 sportininkai, pasiskirstę 13-oje skirtingų klasių, tarp kurių – ir būrys Kėdainių rajono sportinio techninio klubo „Vedavas“ sportininkų.
MX1 klasėje Nojus Gasiūnas iškovojo pirmąją vietą, Viktorija Vareikaitė moterų grupėje finišavo antra.
Motociklų su priekaba varžybose ketvirtąją vietą užėmė Andriejaus Vareikos ir Ryčio Valiuko tandemas.
Svajoja apie pasaulio čempionatą
„Kai su varžovais išsirikiuojame prie starto linijos, širdis dreba. Bet vos tik spusteliu pirmyn, nebelieka jaudulio. Tiesiog… labai nemėgstu pralaimėti“, – pripažįsta sekmadienį ant aukščiausiojo pjedestalo laiptelio lipęs septyniolikmetis N. Gasiūnas, motociklus vairuojantis jau nuo ketverių metų amžiaus.
Pradėjęs nuo vaikiško motocikliuko su pagalbiniais ratukais, šiandien vienuoliktokas valdo galingiausius – MX1 (250 cm³) ir MX2 (350 cm³) plieno žirgus.
„Vedavo“ komandai atstovaujančiu jaunuoliu jau patikėjo ir rėmėjai – yra supirkę N. Gasiūnui techniką ir netgi „Ford“ markės kemperį kelionėms į dviejų dienų trukmės varžybas arba tas, kurios vyksta užsienyje.
[quote author=“A. Minkevičius“]Motociklai – mano aistra jau nuo mažų dienų. Jau nuo vaikystės būdavau tarp motokroso varžybų žiūrovų, o kuomet sulaukiau dvidešimt šešerių, išsipildė svajonė tapti ir vienu iš šių varžybų dalyvių.[/quote]
„Kartais važiuoju Vokietijoje. Ten – aukštesnis lygis, daug dalyvių, konkurentų. Tai gali tampi tramplinu tolimesnėje karjeroje, – svarsto per savaitę tris kartus besitreniruojantis motociklininkas, kurio savaitgaliai sezono metu bėga motokroso trasose ne vien Lietuvoje, bet ir užsienyje. – Mano didžiausia svajonė – kaip ir lietuvis Arminas Jasikonis, važiuoti pasaulio motokroso čempionate už gamyklinę komandą.“
Pradėjo važiuoti 26-erių
Keturračių klasėje varžėsi praėjusių metų „Nissan Lietuvos motociklų kroso čempionato“ nugalėtojas, panevėžietis Aldas Minkevičius.
„Šįkart važiavau su skausmais, turiu riešo traumą. Bet šiaip – viskas gerai. Oras pasitaikė geras, trasa irgi nesiskundžiu“, – „Rinkos aikštei“ sakė „Yamaha“ keturratį vairuojantis A. Minkevičius.
Į šį pavojingą sportą panevėžietis įsiliejo tik prieš ketverius metus.
„Motociklai – mano aistra jau nuo mažų dienų. Jau nuo vaikystės būdavau tarp motokroso varžybų žiūrovų, o kuomet sulaukiau dvidešimt šešerių, išsipildė svajonė tapti ir vienu iš šių varžybų dalyvių. Atėjo laikas, kuomet pats galėjau įsigyti techniką. Motokrosas tapo užsiėmimu, hobiu, laisvalaikio laiko praleidimu. Tiesa, šiame sezone važiavau nedaug – teko daug dirbti. Juk reikia užsidirbti motokrosui“, – juokėsi A. Minkevičius.
[quote author=“N. Gasiūnas“]Kai su varžovais išsirikiuojame prie starto linijos, širdis dreba. Bet vos tik spusteliu pirmyn, nebelieka jaudulio. Tiesiog… labai nemėgstu pralaimėti.[/quote]
Sportininkas save išbandė ir dviračiu motociklu, bet neliko ypatingai sužavėtas: „Daugiau traumų. Keturi ratai veža stabiliau, o ir adrenalino – ne ką mažiau“.
Trasoje išbarstė dantis
Varžybose Kėdainių motokroso trasoje technika pavedė naujai sulipdytą „Vedavo“ tandemą – motociklu su priekaba važiuojančius Antaną Grebliką ir Gytį Petrovičių tandemas.
„Viskas dar priešakyje. Juk čia – draugiškos varžybos. Tam ir reikalingos, kad pasibandytume, pamatytume, kas yra kas. Be to, kartu važiavome tik antrąjį kartą šiame sezone. Ketiname drauge jį ir užbaigti, mudviems su Antanu sekasi vienas kitą suprasti, trasoje sekasi susikalbėti be žodžių“, – optimizmo nestokojo Kėdainių rajone ūkininkaujantis G. Petrovičius.
Motokrose jaunas kraštietis liko nepaisydamas skaudaus, prieš 4 metus patirto nelaimingo atsitikimo. Kvalifikacinėse varžybose vaikinas nuskėlė, nulaužė ir kitaip veidu žemyn sužalojo net 15 dantų.
„Neatmušė noro sportuoti. Aišku, tėvai nesidžiaugė, kai šios traumos padalinius sutvarkyti jiems kainavo tiek, kai kainuoja geras motociklas… Užvaldė adrenalinas, akimirkai pamečiau budrumą, tiesiog iš nepatyrimo nutiko tai, kas nutiko, – gūžtelėjo pečiais dvidešimt ketverių metų G. Petrovičius. – Džiugu tai, kad daugiau traumų nebeturėjau. O iš šio sporto pasitraukti tiesiog nebegaliu. Viena, motociklus mėgau, kaip ir daugelis motokrosininkų, jau nuo vaikystės. Vėliau įsigijau vieną pats, pradėjau važinėtis kaime, galiausiai – ir dirvose. O šiandien nebegaliu gyventi be to adrenalino, be tų kelių sekundžių ore, atsiplėšus nuo žemės. Jos užburia, įtraukia ir nebepaleidžia.“
[#gallery=2042#]
