In memoriam: Danutė Muzikevičienė (1936 – 2019)
„Mirtis – tai toks didelis, šventas ir šviečiantis taškas,/ Ji taria prasmes, visa kita pasauly išblaško…“ (Sigitas Geda). Mirtis taria prasmes, įvertindama žmogų, jo asmenybę ir leidžia pasiliekantiems prie jo pasilenkti, prisiminti ir padėkoti.
Danutė – nepaprasta asmenybė, tarsi kitų laikų žmogus, išsaugojęs tai, ką daugelis šiandien yra praradę: krikščionišką meilę artimui, toleranciją, dvasinį tyrumą. Ji visada ateidavo į pagalbą neprašyta, užjautė, suprato, patarė… Danutė buvo talentinga oratorė, jos įkvepiančios kalbos skatino susimąstyti, kas svarbu, o kas nereikšminga.
Ji Mokytoja – vienas gražiausių prasmingos tarnystės pavyzdžių. Mokytoja, visą gyvenimą paskyrusi kitiems: šeimai, mokiniams, kolegoms. Jai visada buvo svarbus kitas – vien savo buvimu šalia darė žmones geresnius. Net Jos tylus palaikymas padėjo atsispirti, nepalūžti. Tokia Autoriteto galia. Reikia patirti jo veikimą, kad pajustum, kaip iš širdies į širdį nusitęsia gerumo gijos.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė, Juozo Paukštelio muziejaus mokykloje įkūrėja, Kėdainių gimnazijos atkūrimo iniciatorė, Lietuvos Respublikos Garbės kraštotyrininkė, 2018 metų Kėdainių Metų Ambasadorė. Garbingi įvertinimai… Ir šalia jų svarbiausias – kuklus, paprastas, taurios sielos Žmogus.
Išėjai, dovanojusi širdies šilumą ir gerą žodį, nešusi Šviesą ir Meilę. Ilsėkis ramybėje, brangi Danute.
Šviesiosios gimnazijos bendruomenė
