Į Nevėžį nuleistas laivas dar neplauks
Penktadienio popietę į Nevėžio upę ties pėsčiųjų tiltu nuleista kėdainiečio Dariaus Petkevičiaus statyta vytinė. Naujas laivas pavadinimu „Vėtra“ pagamintas nepriekaištingai, tačiau juo plaukti Nevėžio upe kol kas nėra galimybės, kadangi dar yra neišspręstų problemų – buriniam laivui plaukioti jokioje upėje nėra pakankamai vietos. Tai įmanoma daryti tik mariose, kai moki valdyti burę ir yra tinkamas vėjas.
Vandens kelio nėra
Norint plaukti Nevėžio upe dabartiniam laivui reikalingas elektrinis arba benzininis prikabinamas variklis. Tačiau ne tik tai. Svarbiausia – vandens kelias. Nuo Nevėžio žiočių į Nemuną iki slenksčio prie Skongalio gatvės 57 km ilgio laivybos kelias yra. O toje vietoje kur yra prieplauka – laivyba šiuo metu draudžiama. Norint pasiplaukioti, reikėtų papildomų 3 km iki geležinkelio tilto. Tad tuo dabar rūpinamasi VĮ Vidaus vandens kelių direkcijoje. Laivas, kuriuo jau būtų galima plaukioti, taip pat turi būti užregistruotas.
Plaukti negali
Laivą plukdyti gali tik kapitonas, turintis laivavedžio pažymėjimą. Tačiau kol nėra vandens kelio, plaukti laivu nebus galima net jį nuleidus ir įsigijus variklį bei suradus tinkamos kvalifikacijos kapitoną. Laivas tegali puošti krantą.
Vytinės statybos išlaidos yra vos daugiau kaip 12 tūkst. Eur.
Į laivą tilps iki 12 žmonių. Vytinės ilgis 12,70 m ir 2,85 plotis. Laivui sunaudota beveik 10 kubų pušų medienos. Pušis naudojama dėl to, kad tai lengva mediena. Net 40 litrų pušies deguto – dervos iš Suomijos – buvo sunaudota impregnuoti medinėms laivo lentoms. Kadangi degutas yra tirštas kaip medus, jį reikia skiesti. Tam buvo naudojama dar beveik tiek pat linų aliejaus. Derva ir linų aliejus nuo seno naudojamos medžiagos laivų statyboje. Pakulos, kurių prireikė 10 kilogramų, naudojamos kaip sandariklis. Dar buvo sunaudota apie 60 kg didžiųjų vinių.
