Dvigubos pilietybės lietuviai negaus, o Seimo narių skaičius liks nesumažintas
Seimas. Žygimanto Gedvilos nuotr.
Kartu su sekmadienį vykusiais Prezidento rinkimais buvo surengti ir du referendumai – dėl Konstitucijos keitimo, siūlant lietuviams suteikti dvigubą pilietybę ir dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo.
Vienas referendumas žlugo
Suskaičiavus rinkėjų balsus, paaiškėjo, kad referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121 sužlugo dėl per mažo rinkėjų aktyvumo.
Taip atsitiko todėl, kad dalis rinkimuose dalyvavusių rinkėjų nebalsavo dėl šio referendumo.
Referendumas būtų įvykęs tik tokiu atveju, jei rinkėjų aktyvumas būtų pasiekęs 50 procentų visų rinkėjų, o Seimo narių skaičiaus sumažinimui būtų pritarę daugiau negu pusė balsavusiųjų.
Šiame referendume balsavo 47,25 proc. rinkėjų.
73,70 proc. iš jų balsavo už tai, kad Seimo narių skaičius būtų sumažintas, o 23,07 proc. pasisakė prieš. Tačiau, kaip ir minėta, dėl nepakankamo dalyvavusiųjų skaičiaus, Konstitucijos straipsnis, nustatantis Seimo narių skaičių, keičiamas nebus.
Žlugus referendumui, sekančiuose rinkimuose ir vėl rinksime 141 Seimo narį.
Konstitucijos nekeis ir dėl pilietybės
Neteks keisti Konstitucijos ir dėl galimybės lietuviams įgyti dvigubą pilietybę, nors šis referendumas ir įvyko.
Jame dalyvavo 52,58 proc. rinkėjų sąrašuose įrašytų rinkėjų, tačiau tam, kad būtų įteisinta dviguba pilietybė, jų balsų nepakako, nors dauguma ir pasisakė už dvigubos pilietybės suteikimą.
Už galimybę lietuviams turėti dvigubą pilietybę balsavo 71,78 proc. visų balsavusiųjų, prieš buvo 26,04 proc.
Už dvigubos pilietybės suteikimą iš viso balsavo 927 410 rinkėjų, tačiau tam, kad Konstitucija būtų keičiama, reikėjo, kad už tai balsuotų mažiausiai 1,2 mln. rinkėjų.
