Bibliotekoje – vakaras su eilėmis ir geromis knygomis (GALERIJA)
Kėdainių M. Daukšos viešojoje bibliotekoje paminėtos poetės kraštietės Vilijos Šulcaitės 90-osios gimimo metinės. Prisiminti svarbiausi V. Šulcaitės biografijos momentai, skambėjo dainos, atliktos pagal poetės eiles.
Vakarą praturtino susitikimas su leidyklos „Gelmės“ darbuotojomis: vadove Vida Bėkštiene, redaktore Kristina Noreikiene ir su leidykla bendradarbiaujančiomis rašytoja Gintare Adomaityte bei vertėja Ryte Janauskaite.
Knygos, kurios augina
Rašytoja, literatūros tyrinėtoja Gintarė Adomaitytė prisiminė savo draugystę su Vilijos Šulcaitės dukra Dalia ir pabrėžė itin artimą poetės ir dukros ryšį, taip pat pristatė savo mėgstamiausias knygas.
Leidyklos „Gelmės“ darbuotojos vadovė Vida Bėkštienė ir redaktorė Kristina Noreikienė papasakojo apie knygų leidybos ypatumus. Įdomu, kad ši leidykla yra ir sėkmingas šeimos įmonės pavyzdys. Joje dirba knygas mylinti šeima: vyras, žmona bei jų vaikai. Leidyklos knygos įtraukiamos į rekomenduojamų perskaityti ir geriausių vertimų sąrašus.
Leidyklos vadovė V. Bėkštienė anonsavo „spaustuvės dažais dar kvepiančią knygą“, kuri turėtų sudominti ir kėdainiečius.
Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė istorikė Audronė Pečiulytė ir restauravimo technologas, aukščiausios kategorijos restauratorius vilnietis Arūnas Bėkšta parengė leidinį visai šeimai: „Atrandu ir spalvinu Kėdainius“, praturtintą interaktyviais pasakojimais.
[#gallery=1890#]
Ten, kur laikas nepaliečia
Renginyje svečiavosi ir vertėja Rytė Janauskaitė. Ji pristatė naujausias savo išverstas knygas. Viena jų – rusų rašytojos Viktorijos Lederman knyga „Majų kalendorius“. Tai knyga apie tris paauglius ir… atgal tiksintį laikrodį.
Nusikelti į praeitį R. Janauskaitė pasiūlė ir vakaro dalyviams. Klausydamiesi jos prisiminimų, kėdainiečiai savo miestą išvydo tokį, koks jis buvo kone prieš 75 metus. Į linksmus, o kartais netikėtus ir skausmingus įvykius jie žvelgė vaiko akimis.
R. Janauskaitė pasakojo apie savo vaikystę Kėdainių mieste: ji prisiminė pasitempusius, gražiomis uniformomis vilkinčius esesininkus, sudegintą pradžios mokyklą, atmintyje iškilo ir draugystės su tuomet dar vaiku, o vėliau vienu žymiausių lietuvių poetų Henriku Nagiu akimirkos.
„Žvelgdami į knygą mes kalbame apie autorių, kūrinį, veikėjus. Tačiau kaip retai mes pagalvojame apie redaktorių ar vertėją. Klausantis jūsų apima toks gerumas – apie knygas kalbate kaip apie savo vaikus“, – viešnioms dėkojo viešosios bibliotekos vadovė Virginija Grigorjevienė.
