Paroda pamilusiems švedų literatūrą (GALERIJA)
M. Daukšos viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriuje vyko parodos „Kur auga vaikai“, atkeliavusios tiesiai iš pačios Švedijos ambasados Vilniuje, atidarymas.
Astridos Lindgren „Pepė Ilgakojinė“ bei „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“ – šios, veikiausiai, pirmosios knygos, kurios kėdainiečiui ateina į galvą palietus švedų literatūros temą.
Skyriuje – 90 švedų rašytų knygų
Pirmosios, bet toli gražu ne vienintelės: vien Vaikų ir jaunimo skyriuje – per devyniasdešimt skirtingų švedų autorių rašytų knygų.
„Smagu, kad Lietuvoje jau pakeliavusi paroda pagaliau apsistojo pas mus. Mūsų krašto vaikai turės dar vieną galimybę prisiminti švedų literatūrą. Akcentuoju – „prisiminti“, o ne su ja susipažinti – švedų personažai puikiai žinomi tiek vyresniems žmonėms, tiek jų jau suaugusiems vaikams, tiek augantiems anūkams, kurie dabar ateina į biblioteką. Norime, kad mūsų vaikai ir anūkai skaitytų knygas, su kuriomis užaugome mes patys. Pažintis su Pepe Ilgakojine, su Karlsonu tęsiasi iki šių dienų ir niekada nesibaigia“, – įsitikinusi M. Daukšos viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja Danguolė Juknevičienė.
Daugiausia – A. Lindgren
[quote author=“A. Lindgren“]Gera literatūra suteikia vaikui vietą pasaulyje, o pasauliui – vietą vaiko širdyje.[/quote]
D. Juknevičienė suskaičiuoja nesunkiai – daugiausia jos vadovaujame bibliotekos skyriuje turimos švedų literatūros kūrinių parašiusi būtent A. Lindgren.
„Ji be konkurencijos yra skaitomiausia švedų rašytoja mūsų skyriuje. Astridos knygų pas mus – net dvidešimt viena. Tiesa, pastaruoju metu susidomėjimas šia autore yra šiek tiek sumažėjęs, bet, vis dėlto, jos kūriniai yra įtraukti į moksleivių programinės literatūros sąrašą ir yra skaitomi, – pasakojo M. Daukšos viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja. – Mylimos ir kitų švedų autorių knygutės ir šių personažai.“
Vaikystės personažus sutiko už 750 km
Parodos „Kur auga vaikai“ atidaryme dalyvavo viešnios iš Svaliovo miesto (Švedija), su kuriuo Kėdainiai yra pasirašę bendradarbiavimo sutartį.
„Esame užaugusios kartu su kai kuriais iš šių personažų. Įdomu ir malonu už septynių su puse šimto kilometrų sutikti tokius artimus personažus, – žvelgdamos į didelius, spalvingus plakatus su iš knygų puslapių parodai „pasprukusiais“ švedų literatūros kūrėjų personažais, kalbėjo viešnios. – Pačios užaugusios su švedų literatūra, su ja auginame ir savo vaikus. Dabar jiems skaitome Gunillos Bergstrom „Alfonsą Obergą“, kurio pasaulis kupinas vaizduotės, žaidimų ir išmonių, bet taip pat nerimo, pavydo ir baimės – jausmų, kurie yra kasdienio gyvenimo dalis. Skaitome Martino Widmarko „Lasis ir Maja“ – apie porelę, apie kurią jau yra parašyta daugiau kaip dvidešimt knygų. Taip pat vaikai labai myli Sveno Nordqvisto knygas apie išdykusį katiną Findusą ir jį auginantį senuką Petsoną. Skaitant šio autoriaus knygas, savaime apima jausmas, kad tai – istorijos apie berniuką ir jo tėtį. Švedų autoriai savo knygose vaikams po linksmumo, smagumo, humoro skraiste paslepia filosofinius dalykus.“
[#gallery=1730#]
Tarptautiniai mainai
Švedijoje svarbu, kad būtų tokių literatūrinių kūrinių, kuriuose vaizduojami skirtingi vaikai ir kad jie jaustųsi esą visuomenės dalimi. Kelias, kaip to pasiekti – tai tarptautiniai mainai. Išverstos knygos suranda skaitytojus įvairiuose pasaulio kraštuose, skatina vienas kitą suprasti ir pažinti. Tai ypač svarbu jauniesiems skaitytojams. Galbūt geriausiai apie tai yra pasakiusi Astrida Lindgren: „Gera literatūra suteikia vaikui vietą pasaulyje, o pasauliui – vietą vaiko širdyje.“
Viena pirmųjų parodų metuose
[quote author=“R. Švedienė“]Dabar tiltus tarp šių dviejų Baltijos jūros skiriamų šalių – Lietuvos ir Švedijos – statome pasitelkdami vaikų literatūrą.[/quote]
„Mes, Kėdainių lietuvių ir švedų draugija, norėjome būti vienais pirmųjų, kurie atidaro parodą naujajame M. Daukšos viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriuje. Parodą, skirtą švedų vaikų literatūrai“, – šyptelėjo viena iš parodos „Kur auga vaikai“ organizatorių Rūta Švedienė.
Anot Kėdainių lietuvių ir švedų draugijos vadovės, švedų literatūra žinoma ir mėgiama visame pasaulyje. Ne išimtis – ir Lietuva.
„Atrodo, kad išvydę knygas su Pepe Ilgakojine ir Karlsonu mes tarsi susitapatiname, jaučiamės, tarsi šie personažai būtų mūsų pačių. Vis dėlto šįkart parodos esmė – ne pačios knygos, bet juose „gyvenantys“ personažai, – pasakojo R. Švedienė. – Švedai vaikų literatūrai skiria labai didelį dėmesį. Jie negalvoja, kad vaikas yra žmogus, su kuriuo galima kalbėti tik nerimtai – autoriai su knygą skaitančiu vaiku bendrauja kaip su asmenybe, kaip su lygiu sau. Be to, švediškos knygos turi labai žavią pateikimo formą. Jose – labai daug paveikslėlių, ir jeigu kas nors nepasakoma tekste, tai būtinai pamatysime ir suprasime žvelgdami į iliustracijas. Švedų knygos – labai sodrios ir įdomios.“
Kėdainiuose – trečioji švediška
Švediška paroda „Kur auga vaikai“, kurią Kėdainių r. savivaldybės M. Daukšos viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriuje apžiūrėti bus galima iki vasario 15 d., mūsų mieste – jau trečioji, kurią kėdainiečiams suruošti padeda Švedijos ambasada Vilniuje.
„Kaip žinote, jau ne vienerius metus iš eilės rengiame Švedų kultūros dienas. Jų metu prieš trejus metus bibliotekoje buvo suorganizuota paroda apie Švedijos detektyvus, kurie toje šalyje be galo populiarūs, o pernai rudenį surengėme parodą „Švedija nuo A iki Ö“. Pastaroji iliustravo Švedijos gyvenimą apskritai, socialinius reiškinius, o joje taip pat sulaukėme svečių iš Švedijos ambasados. Dabar tiltus tarp šių dviejų Baltijos jūros skiriamų šalių – Lietuvos ir Švedijos – statome pasitelkdami vaikų literatūrą“, – parodos „Kur auga vaikai“ atidarymo metu kalbėjo viena iš jos organizatorių.
