Medikų ir kelininkų patarimai kėdainiečiams: ką daryti, kad netektų slysti
BNS Juliaus Kalinsko nuotr.
Žiemą orų permainos kartais nenuspėjamos – vieną akimirką lyja, o kitą jau, žiūrėk, ledas po kojomis. Slidus kelias gali kelti didelį pavojų, tačiau visuomet yra galimybių ir įrankių pasirūpinti savimi ir kitais. Medikai ir kelininkai dalijasi patarimais su Kėdainių gyventojais – ką daryti, kad netektų kristi, kada eiti pavojingiausia ir kaip rūpintis traumomis.
Tikriausiai net ir per pastarąsias kelias žiemos savaites ne vienam jau teko jeigu ne nukristi ant slidaus kelio, tai bent jau slystelti. Tiek medikai, tiek ir kelininkai vienu balsu tikina, kad didžiausia grėsmė keliaujant paslysti ir susižeisti – kardinaliai pasikeitus orams. Pavyzdžiui, pavojingiausias metas vaikštinėti – per lijundrą, kai lyg ir lyja, tačiau tuo pačiu kelias dengiasi ledo sluoksniu. Taip pat vakarais ar rytais, kai iš kelių laipsnių šilumos dieną oras keičiasi į minusą ir šlapios gatvės šąla.
Ledo keliami pavojai
Norėdami kuo greičiau pasirūpinti, kad keliai nebūtų slidūs, kelininkai kiekvieną dieną stengiasi užbėgti įvykiams už akių. Stebimos orų prognozės, ciklonai, stengiamasi nustatyti, kaip gali pasikeisti oras, temperatūra bei krituliai. Remiantis tokiomis prognozėmis, kelius prižiūrintys „Ecoservice“ specialistai į šešių Lietuvos miestų – Biržų, Kėdainių, Šiaulių, Marijampolės, Pasvalio ir šiaurinės Klaipėdos – gatves išrieda dar prieš plikledį ar pūgą, kad nesusidarytų ledas. Galiausiai, pūgai praūžus – vėl grįžtama į kelius juos nuvalyti ar pabarstyti. Ypatingai daug dėmesio skiriama miestų gatvėms.
„Miestų gatvės ir keliai – siauresni, nei pavyzdžiui, greitkeliuose. Todėl valančio ir barstančio transporto greitis gerokai mažesnis. Stengiamasi neužversti šaligatvių ir, jeigu įmanoma, išvalyti ir mažesnes gatveles, kur dažniausiai žmonės ir paslysta. Jeigu gatvės švarios, šaligatviai nuvalyti, o sniego beveik nėra – vadinasi, mūsų darbas beveik baigtas. Tiesa, ne paslaptis, kad orai greitai keičiasi, todėl ir darbo diena labai dinamiška. Jeigu pasikeičia oro sąlygos, situacija keliuose ir šaligatviuose gali apsiversti aukštyn kojomis po dienos ar net kelių valandų“, – sako „Ecoservice projektai” teritorijų valymo meistras Mindaugas Skurdenis.
Dažna orų kaita tampa įtemptu laikotarpiu ir gydytojams. Anot Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojo ortopedo-traumatologo Simono Bartašiaus, atšalus orams gerokai išauga traumų patyrusių pacientų skaičius. Tai jaučia ir poliklinikos, ir ligoninių priėmimo skyriai, o traumatologų pacientų skaičius tradiciškai išauga net du-tris kartus.
„Dažniausiai pacientai skundžiasi įprastomis traumomis, kurios patiriamos paslydus ar nukritus. Pakreipiama čiurna ar kelio sąnarys, patempiami raumenys, sausgyslės. Jeigu koordinacija prastesnė, kritimas gali baigtis ir čiurnos, kelio lūžiais ar plyšusiais raiščiais. Jei slystantysis griūva ir spėja atsiremti ranka – kenčia riešas arba alkūnė, jei ne – klubo sritis ar nugara. Kitais atvejais kaulai nelūžta, bet gali būti sužeista galva“, – vardina S. Bartašius.
Traumų prevencija
Kartais atrodytų, kad trauma nebaisi ir kreiptis į gydytoją net nereikia, tačiau S. Bartašiaus teigimu, gydytojas visada yra pasiruošęs padėti ir kreiptis yra geriau nei to nedaryti. Geriau atvykus išsiaiškinti, ar nėra didelės bėdos, negu delsti namuose ir laukti pagerėjimo. Delsiant žmogus jaučia diskomfortą ir skausmą, o atvykus vėliau, dėl patinimų ir mėlynių gali būti ir savaitei atidėtas būtinas gydymas. Pirminė diagnostika, rentgeno atlikimas ilgai netrunka – dažnai po 5-10 minučių apžiūros jau galima žinoti preliminarią diagnozę ir pasveikimo prognozę.
Kad ir kokio sunkumo trauma būtų – ji visuomet sudaro nepatogumų. Gydytojo teigimu, gydymas gali trukti nuo kelių dienų iki 2-3 mėnesių ar net pusės metų. Patyrus sumušimą ar patempimą dažnai pasveikstama savaime greičiau nei per savaitę, o lūžio atveju gydymas trunka apie du mėnesius. Ilgiausiai ant kojų užtruks atsistoti plyšus raiščiams – gijimas užtruks pusę metų ir papildomai tiek pat – raumenų atstatymas.
Tam, kad rizika paslysti ir susižeisti būtų mažesnė gyventojams rekomenduojama atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Pavyzdžiui, nuosavų namų gyventojams rekomenduojama valomą sniegą iš kiemo ir jo apylinkių susikrauti savo sklype, kamputyje. Anot M. Skurdenio, šitaip valomas sniegas neatsidurs ant bendro šaligatvio ar kelio ir neapsunkins kelionės praeiviams. Taip pat pravartu ne tik nuo sniego nusikasti savo keliukus, laiptus ir prieigas, bet ir pasibarstyti smėliu, druska ar pelenais. Žinoma, galiausiai svarbu pasirinkti ir tinkamą žiemai avalynę.
Tuo tarpu gydytojas S. Bartašius atkreipia dėmesį į galimą kaulų lūžių prevenciją. Pavyzdžiui, juos stiprinti padeda aktyvus gyvenimo ritmas bei mikroelementai – kalcis, magnis, cinkas ir vitaminas D. Kalcio daug žaliosiose daržovėse, pavyzdžiui, brokoliuose, kopūstuose, pieno, sojų produktuose. Tuo tarpu riebi žuvis, pavyzdžiui, lašiša ar skumbrė, ir kiaušiniai turi daug vitamino D.
