Tėvams – džiaugsmas, medikams ir pedagogams – galvos skausmas

Ilgai svarsčiusi ir klausiusi tėvelių skundų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pakeitė higienos normą, kuri numato, jog į priešmokyklines ir ikimokyklines ugdymo įstaigas galės keliauti vaikai, jeigu jiems pasireiškia alerginė sloga, parėjus iš lauko bėga nosis ar vaikas kelis kartus sukosėjo. Tėveliai dėl tokių pakeitimų ploja katučių, mat kils mažiau ginčų tiek su medikais, tiek ir su darželio bendruomene. Tuo metu pedagogai ir gydytojai į minėtus pakeitimus žiūri labai atsargiai ir kiek skeptiškai.

Darželio direktorė: „Reikia ne komentuoti, o vykdyti“

Kėdainių mokyklos-darželio „Puriena“ direktorė Birutė Naruševičienė, paprašyta įvertinti pakeitimus, nedaugžodžiavo.

„Čia reikėtų ne komentuoti, o vykdyti“, – lakoniškai sakė ugdymo įstaigos vadovė.

Ji teigė, kad sergančių vaikų į darželį tėveliai neveda, bet retsykiais sukostinčių tikrai pasitaiko.

[quote author=“B. Naruševičienė“]Aš manau, kad reikia vykdyti priimtas higienos normas ir tiek. Jas rengia specialistai, kurie situaciją yra labai išdiskutavę.[/quote]

„Tėveliams tikriausiai tai irgi didžiulis galvos skausmas, nes jiems reikia į darbus. Kai vaikas jau beveik sveikas ir turėtų dar po ligos turėti kokią savaitę vadinamąją reabilitaciją, tai tėveliai, neišbuvę to laiko, atveda vaikučius. Aš pati vaikus auginau ir suprantu, kad kartais yra labai sudėtinga dėl darbų, nes tu negali mėnesį turėti biuletenio: tada būsi kolektyvui, kuriame dirbi, problematiškas žmogus, – apie dviprasmišką situaciją kalbėjo B. Naruševičienė. – Negali sakyti, kad tie vaikai sergantys, jau būna kaip ir sveiki, tik dar du tris kartus per dieną sukosti, tai kitiems tėveliams atrodo, kad serga.“

Kad ir kokia sudėtinga situacija kartais atrodytų, tačiau, anot pedagogės, rimtų konfliktų tarp ugdymo įstaigos darbuotojų ir tėvelių iki šiol nėra buvę.

„Konfliktų nebuvo, bet klausimų… Žinot, darželyje apie du šimtus vaikų, tai klausimų visada iškyla, – aiškino pašnekovė. – Laviruojame tuose klausimuose.“

Vis tik klausiama, ar higienos normos pakeitimai turės kokių nors teigiamų arba neigiamų pasekmių, direktorė išliko diplomatiška ir savo asmeninės nuomonės neatskleidė.

„Aš manau, kad reikia vykdyti priimtas higienos normas ir tiek. Jas rengia specialistai, kurie situaciją yra labai išdiskutavę. Niekada jokie teisės aktai nepriimami – prabudau ir parašiau – apie tai buvo diskutuota jau gerą pusmetį, tai, manau, kad jas priėmė ne be reikalo. Vaikų naudai“, – apibendrino B. Naruševičienė.

Problemoms spręsti – forumas

Kito lopšelio-darželio „Žilvitis“ laikinai direktorės pareigas einanti Audra Pakštienė apie pakeitimus buvo atviresnė.

„Mums tai tikrai nieko gero nėra. Nežinau, kodėl sloga įvardijama kaip neužkrečiama. Galvoju, kad tėvai su medikais turėtų ieškoti priežasties, – svarstė A. Pakštienė. – Kosulys – aš sutinku, vaikui gali pakutenti gerklytę, gali pakosėti. Bet sloga… Kai mes stebim tokias išburkusias nosis, tai tiesiog, aš manau, kad sprendimas buvo priimtas per greitai.“

Pasak l. e. p. direktorės, tėvai skambina į ministeriją, skundžiasi, kad neva nepriimami vaikai į darželius, bet iš tikrųjų tokių atvejų reta.

„Visada bandome rasti kompromisą ir tiesiog siūlome, prašome, kad kreptųsi į medikus, kad išsiaiškintų, ar tai alerginio pobūdžio sloga, ar dar kokia liga. Patikėkite, maži vaikai prisiaugina tokius sinusitus – taip ir galvų skausmai atsiranda, ir nuotaikos neturėjimas…“ – kalbėjo A. Pakštienė.

Šiame darželyje, kaip ir „Purienoje“, konfliktų su tėvais iki šiol nėra buvę – nuolatos stengiamasi ieškoti išeičių iš situacijų.

[quote author=“A. Pakštienė“]Dažnai būna, kai gauname gydytojo raštelį, jog vaikas sveikas, darželį lankyti gali. O jau kitą dieną arba netgi tos pačios pavakarę turime kylančias temperatūras, pasyvius, negyvom akytėm vaikučius – jie atkrenta.[/quote]

„Žinot, vaikai labai dažnai atkrenta po ligos, tai tas taip pat neramina, kuomet tėvai skuba į darbus. Be abejo, taip elgtis verčia nevisas mokestis ligos metu, aišku, jie nori valgyti, normaliai gyventi dėl to ir skuba, – tėvus bandė suprasti pašnekovė. – Dažnai būna, kai gauname gydytojo raštelį, jog vaikas sveikas, darželį lankyti gali. O jau kitą dieną arba netgi tos pačios pavakarę turime kylančias temperatūras, pasyvius, negyvom akytėm vaikučius – jie atkrenta. Taip, yra buvę praėjusiais metais, kai tėvai ėjo pas mane, galvojome, kaip pasielgti su tais sloguojančiais vaikais. Grupė organizavo tėvų susirinkimą ir bendruomenėje kalbėjo, ką galėtų padaryti, kad tokie vaikai nebūtų bendrame kolektyve. Bet kažkokių didelių konfliktų tikrai džiaugiuosi, kad neturėjome.“

Būna situacijų, kai tėvai, atvedę šiek tiek kostintį ar sloguojantį vaiką, išgirsta replikų, jog reikėtų keliauti pas medikus ar bent jau kelias dienas pabūti namuose, kol vaikas pasveiks. Tuo metu medikai, užversti dideliu darbo krūviu, piktinasi, kad sveiki vaikai vedami pas gydytojus. Tėvai atsiduria dviprasmiškoje situacijoje nežinodami, ką tokiu atveju daryti. A. Pakštienė teigė, jog, siekiant kuo geriau sutarti tiek su tėvais, tiek su medikais, planuoja organizuoti bendrą susirinkimą, kuriame visos pusės galėtų išsakyti savo nuomones ir nepasitenkinimus bei prieiti prie bendrų sprendimų.

„Mes turime minčių kviesti medikus, organizuoti kažkokį forumą, pasišnekėti, kaip rasti tą kompromisą ir geriausią sprendimą vaikui, bet aš suprantu ir jaunas šeimas. Tikrai socialinių problemų yra labai daug“, – kalbėjo l. e. p. direktorė.

Medikė: „Kartais būdavo perlenkiama lazda“

Tuo metu Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Viltara Dūdienė minėtą pakeitimą vertina pozityviai ir mano, jog kartais būdavo perlenkiama lazda.

„Ne kiekviena sloga, ne kiekvienas kosulys yra užkrečiami. Labai daug sergančių vaikų, kurie kitiems nėra pavojingi – alerginė sloga, alerginė astma – tai tas vaikas gali kosėti vos ne nuolatos, – kalbėjo medikė. – Iš kitos pusės tas kosulys ar sloga, tai – apsauginis refleksas: vaikai, ypač mažesni, jie nelabai moka gerai išpūsti nosį, atsikosėti ir, sakykim, sudirginus kvėpavimo takus dulkėms ar kokiems kvapams, jie pakosti, pačiaudo. Taip organizmas apsivalo, bet tai nereiškia, kad tai yra užkrečiama. Daugeliui iš mūsų juk būna, kad, atėjus iš lauko ir atvirkščiai, kai išeinam iš šilto į šaltą orą, pavarva nosis – tai yra normali fiziologinė reakcija.“

Tačiau gydytoja primygtinai atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais vaiką reikia stebėti ir būtinai parodyti medikams.

„Aišku, jeigu tas kosulys stiprėja, atsiranda dusulys ar kažkoks švokštimas, pakyla temperatūra, ar iš nosies bėgančio sekreto splava pasikeičia, tada reikia žiūrėti, neleisti vaiko į darželį“, – patarė V. Dūdienė.

Anot pašnekovės, dirbant su vaikais, lankančiais ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaigas, tenka susidurti su įvairiomis situacijomis.

„Jeigu sakydavo, kad mūsų nepriima į darželį, tada pasižiūri tą vaikutį, parašai pažymą, kad jis gali lankyti kolektyvą ir viskas. Bet jeigu matome, kad negali, tada gydomės ir išeina į darželį tada, kada gali. Kiti ateina sako, kad mums iš darželio prašė pasiimti vaiką, dar kiti – kad vaikas šiek tiek kosti ir nenoriu vesti vaiko į darželį, bet tokių konfliktų nebuvo, viską galima draugiškai išspręsti, susitarti“, – geranoriškai kalbėjo šeimos gydytoja.

Nors anksčiau kalbėjusi lopšelio-darželio „Žilvitis“ l. e. p. direktorė svarstė apie forumo organizavimą, tačiau V. Dūdienė čia įžvelgia ir šiokių tokių trūkumų.

„Keliuose darželiuose ne vienerius metus esu dalyvavusi susirinkimuose su tėveliais ir darželio bendruomene. Esu skaičiusi tokias mini paskaitėles būtent apie nedideles vaikų ligas, – sakė medikė. – Tik problema ta, kad ten nelabai gausiai susirenka tėvelių ir turbūt dažniausiai tie, kuriems ir taip aišku, jie viską supranta. O tų, su kuriais galbūt reikėtų padiskutuoti, dažniausiai nebūna.“

Vis dėlto SAM pranešime pabrėžiama, jog higienos normos pakeitimas nereiškia, kad nuo šiol į darželį bus galima vesti sergantį vaiką. Pirmiausia patys tėvai turi būti sąmoningi ir pasirūpinti savo vaiku tuomet, kai jam to išties reikia. Na, o jei vaikas karščiuoja, dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų, utėlių ar glindų, ir toliau negalės būti priimamas į priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupę. Tikimasi, kad šiais pakeitimais bus išvengta nereikalingo vaiko galimybės dalyvauti ugdyme ribojimo.

Taip pat šiuo higienos normos pakeitimu siekiama mažinti medikams tenkančią administracinę naštą.