Nemokami pieno produktai moksleiviams. Pasiteisino ar ne?

Praėjo beveik du mėnesiai nuo mokslo metų pradžios ir Sveikatos apsaugos ministerijos užmojo sveikatinti vaikus skatinant gerti pieną, kefyrą ar valgyti natūralius, be jokių priedų jogurtus. Tokia tvarka buvo smarkiai kritikuota ne tik tėvų, bet ir ugdymo įstaigų. O kol suaugusieji ginčijasi ir svarsto, kas vaikams yra geriausia, šie bent jau kol kas, rodos, mėgaujasi stikline nemokamo pieno. Tuo metu „Rinkos aikštės“ kalbinti kelių mokyklų vadovai taip pat teigė palaikantys tokią ministerijos programą.

Problema – per didelis kiekis

Labūnavos pagrindinės mokyklos Nociūnų skyriaus vadovė Sandra Strazdauskienė patvirtino, kad didžioji dalis vaikų pieną geria, tačiau natūralų jogurtą be jokių priedų dar kol kas valgo retas.

„Yra, kurie atsisako, aišku, kaip ir visada ne šimtas procentų, bet iš tikrųjų tai pieną labai gerai geria, – sakė S. Strazdauskienė. – Kartais jogurto nemėgsta, kadangi jis be jokių priedų, nesaldus, natūralus.“

Pašnekovė teigė, kad valdžios užmojis taip sveikatinti vaikus pasiteisino. Tiesa, kartais, pasak mokyklos atstovės, dar būna problemų dėl pieno kiekio.

„Naudinga, tik gal reikėtų truputį pareguliuoti kiekius, nes kartais būna per daug. Aišku, priklauso ir kiek tą dieną vaikų būna. Bet tai čia jau vidaus tokia tvarka“, – problemos nesureikšmino S. Strazdauskienė.

Priklauso nuo įpročių

Krakių M. Katkaus gimnazijos direktorius Alanas Magyla taip pat pritaria prieš tai kalbėjusiai pašnekovei.

„Pieną vaikai geria tikrai labai noriai, kartais ir dar paprašo. Tikrai pasiteisino ši programa, – sakė gimnazijos vadovas. – Pienas duodamas dukart per savaitę, o visai neseniai pradėjome dalinti ir jogurtus. Vaikai tikrai labai mielai viską geria ir valgo.

Direktorius pripažįsta, kad su vyresniais moksleiviais, kuriems vietoje saldžių gėrimų duodamas kefyras, yra šiek tiek sudėtingiau, tačiau, jo nuomone, tai tik laiko klausimas, kada vaikai pradės jį gerti.

„Kalbant apie vyresnius moksleivius, žinau ir mačiau pats, kad dabar, kai duodamas vanduo ir kefyras, iš pradžių vaikai kefyro visiškai negėrė, bet dabar pradeda gerti. Čia turbūt suveikė įpročiai, – svarstė A. Magyla. – Matyt, dabar, kai žmonės nebelaiko namuose gyvulių, apskritai ne taip dažnai geria tiek pieną, tiek kefyrą. Susiformavę vaikų įpročiai yra primityvūs – jeigu duodi dešrelių, tai tikrai jas suvalgys, o kai duoda salotas, tai labai sunkiai, bet jau irgi po truputį pradeda valgyti. Iš pradžių ir pats mačiau, kaip masiškai jas išmeta.“

L. Tauginas: „Pienas reikalingas vaiko augimui“

Akademijos gimnazijos direktorius Liudas Tauginas antrina anksčiau kalbėjusiems pašnekovams ir dar kartą patvirtina, kad pieno išpilti netenka.

„Žinokit, neišpilinėjam. Kodėl vaikams neatsigerti to pieno? Faktas, yra, kas negeria, ne visi vaikai mėgsta, bet tikrai jis nėra išpilamas“, – tikino gimnazijos direktorius.

Paklaustas, kaip apskritai, kaip ugdymo įstaigos vadovas, vertina tokį valdžios užmojį sveikatinti vaikus, L. Tauginas pripažino, kad galbūt pramoninis pienas nėra toks sveikas, koks būdavo kaime pas močiutę, tačiau jo nauda yra neabejotina.

„Aš ne kaip vadovas, bet kaip žmogus galiu pasakyti, kad mes galim šnekėti ką norim, bet vaiko vystymuisi pienas yra pagrindinis produktas – nesvarbu ar mamos, ar karvės, bet pienas būtinas vaiko vystymuisi, – aiškino pedagogas. – Aišku, pienas nelygus pienui. Jeigu karvutė valgė kukurūzą arba liucerną ir gavo kažkokius cheminius papildus, tai yra viena. Sakykim, kai aš augau, karvutė ganėsi natūralioje pievoje, ėdė vaistažoles, suėsdavo įvairiausių rūšių žolės ir tas pienas būdavo tikrai pienas. Aš jo pas močiutę ne vieną litrą per dieną išgerdavau ir grietinėlės kartais nuo viršaus nupildavo. Buvau be galo stiprus, tapau lengvosios atletikos Lietuvos čempionu.“

L. Tauginas įsitikinęs, kad įvairūs maisto pakaitalai ne tik neprideda sveikatos, bet ir blogina gyvenimo kokybę. Anot jo, blogai subalansuotas maistas netgi nulemia vaikų elgesį.

„Tūkstančius metų žmogus gyveno, augo natūraliai ir buvo viskas gerai. O dabar mes dažnai vartojame įvairių pakaitalų (vietoje natūralaus pieno migdolų pienas ar pan., – red.) ir tai vienareikšmiškai atsispindi mūsų gyvenimo kokybėje. Jeigu mes vaikams duodame pakaitalus, tai jis nėra taip gerai ir iki galo subalansuotas kaip natūralus produktas, – kalbėjo pašnekovas. – Kai maistas nesubalansuotas, tai aš netgi tą susieju su vaiko psichine būsena ir pusiausvyra: jis yra neramus, turi elgesio sutrikimų ir pan. Žiūrint mano akimis, pienas ir pieno produktai tikrai labai svarbūs vaikams. Mes tikrai palaikom šitą programą.“

Kiek pieno išpilama – nežino

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistų teigimu, gerinti vaikų mitybą patiekiant daugiau pieno ar jo produktų yra ne tik mūsų šalies, bet ir Europos Komisijos bei visų ES valstybių siekis. Anot jų, skeptiškai jį sutiko tik ta visuomenės dalis, kuri neturi tinkamų sveikos mitybos įgūdžių, renkasi nesveikus, menkaverčius produktus. Tačiau ugdymo įstaigose taip pat yra nemažai vaikų, kurie geria pieną ir mėgsta pieno produktus.

„Mes gauname laiškų, kuriuose sąmoningi tėvai dėkoja už ugdymo įstaigose įvestą sveiką maitinimą, taip pat ir už pieno tiekimą“, – atsiųstuose atsakymuose gyrėsi ministerijos atstovai.

Pasidomėjus, ar žino, kiek neišgerto pieno tiesiog išpilama, specialistai teigė tokios  informacijos neturintys.

„Apie išpilamo pieno kiekius informacijos neturime, reikėtų klausti mokyklose. Jei kalbėtume apie netoleravimą, jo paplitimas priklauso nuo amžiaus: 7 m. amžiaus grupėje – netoleruoja 9 proc. vaikų, 10 m. – 20 proc., o 12–14 m. grupėje 31–36 proc. atvejų, – buvo rašoma ministerijos atsakymuose. – Taigi, bet kuriuo atveju 2/3 vaikų pieną toleruoja. Tiems, kurie netoleruoja, pieno produktai nepatiekiami. Taip pat nepatiekiami ir tiems, kurie atsisako. Jokios prievartos nėra.“

Pienas – pagrindinis kalcio šaltinis

Jau anksčiau mokyklų vadovai teigė, kad pieną vaikai mielai geria, tačiau nesaldintus ir be priedų jogurtus bent jau kol kas valgo vangiai. Pasak ministerijos atstovų, tai, kad vaikai nemėgsta nesaldintų produktų, rodo, jog šeimoms trūksta sveikos mitybos žinių ir įgūdžių. Atlikti tyrimai rodo, jog Lietuvos vaikai vidutiniškai keturis kartus viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą dienos cukraus normą.

„Taigi maistą saldinti tam, kad jie jį valgytų − neteisinga praktika, kurios rezultatas yra didėjantis nutukusių ir sergančių cukriniu diabetu vaikų skaičius. Problemos sprendimas paprastas − tėvams ir pedagogams daugiau dėmesio skirti vaikams aiškinant apie sveiką mitybą, ir patiems sveikiau gyventi“, – aiškino specialistai.

Žinoma, per tokį trumpą laiką padaryti absoliučias išvadas būtų neteisinga, tačiau jei vis dėlto ilguoju laikotarpiu ši sveikatinimo programa nepasitvirtintų, ar pienas ir natūralus jogurtas bus keičiami kuo nors kitu, ar ji tiesiog bus nutraukta?

„Pieno ir jo produktų tiekimas vaikams yra reglamentuotas ne tik visoje ES galiojančiu reglamentu, bet ir yra vienintelis būdas spręsti vaikų organizmo aprūpinimo kalciu problemą, nes kituose produktuose kalcio yra labai mažai, – aiškino SAM atstovai. – Pavyzdžiui, kad gautų reikiamą kalcio kiekį iš daržovių, vaikai turėtų jų suvalgyti apie 10 kartų daugiau nei dabar. Kalcio trūkumas − kaulų silpnumo bei kai kurių sveikatos sutrikimų priežastis.“

SAM specialistų teigimu, diegiant naująją vaikų sveikatinimo programą šalies ugdymo įstaigose, vadovautasi daugelio šalių praktika, ypač geriausius sveikatos rodiklius turinčių šalių − Suomijos ir Švedijos.