Pristatė knygą ir parodą
Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre pristatyta Kėdainių literatų ir menininkų sambūrio „Vaivorykštės tiltai“ literatės bei Kėdainių dailės draugijos narės Ritos RABIKAITĖS-SAKALAUSKIENĖS poezijos ir prozos knyga „Likimo sparnai“. Kartu su knyga eksponuojama grafikos darbų paroda „Iliuzijų pasaulis“.
Pilkos spalvos
„Savo kūryboje bandau piešti gyvenimą. Daugelis žmonių manęs klausia: ar ne per daug pilkų spalvų? Betgi ne aš, o likimas gyvenimą taip nuspalvino, – pristatydama savo kūrybą kalbėjo Rita Rabikaitė-Sakalauskienė. – Kiekvieno žmogaus gyvenime yra džiaugsmo ir nusivylimo akimirkų. Mano gyvenime buvo nemažai juodų tarpsnių. Supratau, kad vienatvė turi daug tamsių spalvų, ir kad geriausias mano vienatvės išpažinties klausytojas yra popieriaus lapas.“
Savo pirmąją kūrybos knygą R. Sakalauskienė pavadino „Likimo sparnai“. Kodėl? „Manau, kad likimas kiekvienam žmogui dovanoja sparnus – vieni aukščiau pakyla, kiti – žemiau. Toks yra gyvenimas, apie jį aš ir rašau.“
Kartu su eilėraščiais autorė publikuoja keletą prozos kūrinių. Su šiais ji ne kartą yra dalyvavusi literatų konkurse „Prozos aruodai“.
Rudens poezija
R. Sakalauskienės knygą publikai pristačiusi Kėdainių literatų ir menininkų sambūrio „Vaivorykštės tiltai“ pirmininkė Alma Jociuvienė pastebėjo, jog ruduo buvo pats tinkamiausias laikas pasirodyti šiai knygai.
„Man nepaprastai subtilu, jautru ir prasminga kalbėti apie mūsų literatės R. Sakalauskienės kūrybą, kadangi knygoje „Likimo sparnai“ susilieja ir poezija, ir proza. Šios dvi literatūros rūšys tarsi papildo viena kitą.
Džiaugiuosi, kad pirmoji Ritos knyga išėjo rudenį, ko gero, todėl, kad eilėraščiuose daug kančios, sielvarto motyvų, rudeniškos nuotaikos.
[quote author=“R. Rabikaitė-Sakalauskienė“]Savo kūryboje bandau piešti gyvenimą. Daugelis žmonių manęs klausia: ar ne per daug pilkų spalvų? Betgi ne aš, o likimas gyvenimą taip nuspalvino.[/quote]
Daugelyje eilėraščių yra mažiau optimizmo ir daugiau pesimizmo. Kaip R. Sakalauskienė pati sako, kiekvieno žmogaus gyvenime yra daug jautrumo, todėl reikia daug atjautos, yra daug kančios, todėl reikia žmonių supratimo.“
Sakralūs elementai
„Poezijoje suskamba subtilios, jautrios maldos motyvas, galima atrasti ir sakralinių elementų, – apie R. Sakalauskienės kūrybą toliau pasakoja A. Jociuvienė. – Kalbine prasme eilėraščiai nėra išpuošti ypatingomis vaizdinėmis priemonėmis, tačiau dvasiniame kontekste yra daug išgyvenimų, daug atjautos ir beveik kiekvienas eilėraštis baigiasi tam tikra išvada – palinkėjimo žmogui vilties, tikėjimo ateitimi motyvo.“
Prozoje – momento motyvas
Vertinant prozos kūrinius, pasak A. Jociuvienės, juose daugiau skamba memuarinis, momento motyvas, kada literatas, rašytojas ar prozininkas susitinka su tam tikra aplinka ir joje užfiksavęs vieną momentą, jį išplėtoja. Tai labai aktualu ir akivaizdu peizažiniuose vaizdeliuose.
„Apsakymai, turintys siužetą, yra daugiau apybraižinio, žurnalistinio turinio. Jie paprasti, bet labai subtilūs, gyvenimiški ir pakankamai meniški. Savo dydžiu jie nėra dideli, bet jų struktūra sudėliota labai proporcingai ir atsakingai.
Džiugu, kad vaizdine prasme knyga yra iliustruota pačios autorės grafikos darbais, kuriuose – filosofija, moters, motinos motyvas, šiek tiek gamtos potėpių. Tai daugiau dvasinės iliuzinės pakrovos kūrybiniai darbai, kuriuose atsispindi žmogaus būtis ir jausmai“, – pristatė A. Jociuvienė.
Iliuzijų pasaulis
R. Sakalauskienė, pati sukūrusi knygai „Likimo sparnai“ viršelį ir iliustracijas, pristatė ir savo grafikos darbų parodą „Iliuzijų pasaulis“.
Kėdainių dailės draugijos narė domėjosi tapyba ant drobės su akrilu, aliejiniais dažais ant kartono, išbandė klijuotą popierių su linu, nesvetima buvo ir grafika.
Kai knygos apipavidalinimui reikėjo nedidelės apimties darbų, ji prisiminė prieš šešerius metus darytus grafikos eskizus. Juos patobulinusi ir atrinkusi knygai, kaip pati sako, pradėjo žaisti ir toliau – susidomėjimas grafika tik augo. Taip gimė mintis surengti parodą. „Grafikos darbuose atsispindi mano iliuzijos. Juose nėra tikroviškumo, didelio detalių konkretumo, daugiau tamsesnių ir margesnių potėpių.“
Už tai, kad surengė savo knygos ir parodos pristatymą, R. Sakalauskienė yra dėkinga savo vaikams – jie buvo geriausi kritikai, visada ją palaikė ir suprato.
[#gallery=1600#]
