Seniūną verčia pažeidinėti rajono Tarybos patvirtintą tvarką, šis paklusti atsisako
Gyventojai jau ruošiasi lapkričio pirmosios rimčiai ir apsirūpina kapinėms lankyti reikalingais atributais, tad prekybininkai skuba patenkinti paklausą. Tie, kurie prie Kauno gatvės kapinių siūlys gėles ir žvakes, prieš tai privalo gauti specialius seniūnijos leidimus, kurie išduodami tik pagal rajono Tarybos patvirtintą tvarką. Prekybininkų konkurencija didelė, tad dėl leidimų prekiauti šiemet jie susikibo su rajono valdžia. Prekybininkams bandęs įtikti meras „ant kilimėlio“ išsikvietė miesto seniūną Valentiną Tamulį ir pareikalavo, kad jis išleistų savo potvarkį bei panaikintų prekybininkams jau išduotus leidimus. Tačiau seniūnas tokiam mero nurodymui net nesiruošia paklusti, nes tai pamintų rajono Tarybos priimtą sprendimą dėl leidimų išdavimo, o būtent rajono Taryba ir yra aukščiausia rajono valdžia.
Numato taisyklės
Prekybą prie kapinių numato rajono Tarybos patvirtintos specialios taisyklės, kurių tiek prekybininkai, tiek Kėdainių miesto seniūnija privalo laikytis.
„2010 metų rugsėjo 24 dieną rajono Tarybos sprendimu buvo priimtos prekybos viešose vietose taisyklės. Tos taisyklės apima ir prekybą kapinėse. Galiu pasakyti, kad šioje aprašytoje tvarkoje nėra reglamentuota, kiek pardavėjas gali išsipirkti vietų. Tai tas vietų išsipirkimas gaunasi labai įvairus: kažkas perka vieną, kažkas keturias ar penkias vietas. Tvarkoje nereglamentuota ir tai, nuo kada mes tuos leidimus galime išduoti“, – dėsto miesto seniūnas Valentinas Tamulis.
Vieni anksčiau, kiti vėliau
Miesto seniūnija, rūpindamasi, kad prekybos vietų visiems prekybininkams užtektų ir visi liktų patenkinti, šiemet prie Kauno gatvės kapinių jų įrengė žymiai daugiau.
„Šiemet seniūnija įrengė dvidešimčia prekybos vietų daugiau nei pernai. Pirmieji pardavėjai kreipėsi jau praeitą savaitę.
Turime 66 prekybos vietas. Už vieną prekybos vietą pardavėjui per dieną reikia sumokėti 2.90 Eur. Šiuo metu prie kapinių prekiauja vieninteliai perkybininkai – UAB „Flora“. Kiti prekybininkai kreipėsi dėl prekybos spalio 28, 29, 30, 31 ir lapkričio 1 dienomis.
Ketvirtadienį jau buvome išdavę 35 leidimus prekiauti. Dar į 27 vietas yra pateikti prašymai, tačiau šie prekybininkai dar nėra susimokėję, tad leidimai prekiauti jiems nėra išduoti. Jei jie susimokės, tai liks dar 4 tuščios vietos prekybai“, – situaciją dėsto miesto seniūnas.
Skundėsi merui
Šiemet ne visi prekybininkai patenkinti, mat ne visi gavo tas vietas, kuriose prekiavo pernai. Atvykę į miesto seniūniją jie čia sukėlė tikrą skandalą.
Miesto seniūnui paaiškinus, kad viskas daroma pagal nustatytą tvarką, įniršę prekybininkai nenurimo ir kreipėsi į rajono merą Saulių Grinkevičių.
„Šiemet iškilo šiokių tokių nesklandumų – dalis prekybininkų atėję į seniūniją išsipirkti prekybos vietų liko nepatenkinti, kadangi nepapuolė į tas pačias prekybos vietas kaip praeitais metais.
Mes prekybos vietas išduodame eilės tvarka, tad nenuostabu, kad buvo tokių, kurie ir kreipėsi anksčiau už kitus prekybininkus. Dalis prekybininkų buvo nepatenkinti, jie vyko į savivaldybę, skundėsi rajono merui“, – pasakojo V. Tamulis.
„Ant kilimėlio“
Pas rajono merą „ant kilimėlio“ eilinį kartą iškviestas miesto seniūnas turėjo aiškintis, kodėl jis dirba pagal rajono Tarybos priimtą sprendimą. Tačiau lyg to būtų maža, rajono meras, matant ir girdint įniršusiems prekybininkams, rėžė, kad seniūnas turėtų panaikinti jau išduotus leidimus.
Seniūnas V. Tamulis pasikonsultavo su savivaldybės teisininkais ir atsisakė tai daryti, nes taip būtų pažeistas rajono Tarybos sprendimas, nustatantis prekybos tvarką.
„Pusę trijų buvome visi pas merą susirinkę ir tą klausimą sprendėme. Aš dar kartą pakartojau, kad turiu vadovautis rajono Tarybos priimtu sprendimu dėl prekybos viešose vietose taisyklių. Aš tos tvarkos negaliu pažeisti.
Nors man buvo pasakyta, kad aš savo potvarkiu turėčiau atšaukti jau išduotus leidimus ir gražinti pinigus susimokėjusiems prekybininkams vien dėl to, kad yra tokių, kurie yra išsipirkę po keturias ar penkias vietas.
Aš viso šito padaryti negaliu, nes pažeisčiau Tarybos nustatytą tvarką“, – apibendrino V. Tamulis.
O šioje tvarkoje nėra nurodyta, nei nuo kada leidimus galima išduoti, nei kiek jų galima išduoti vienam prekybininkui. Vadinasi, seniūnas neturi jokios teisės neparduoti leidimų tam, kas kreipiasi į seniūniją. Be to, jis neturi teisės ir riboti išduodamų leidimų skaičiaus vienam prekybininkui – pagal galiojančią tvarką prekybininkas gali nusipirkti tiek prekybos vietų, kiek nori, kol šios dar nėra užimtos.
Norėdamas pakeisti šią tvarką meras ar savivaldybės administracija turėjo kreiptis į rajono Tarybą, tačiau to daryti nepasivargino. Matyt, vietoj to, kad laiku atlikti savo darbą, tiesiog patogiau „visus šunis sukarti“ ant miesto seniūno, vienvaldiškai nurodant jam nepaklusti galiojančiam Tarybos sprendimui.
