Startuoja naujas parodų sezonas
Naujasis parodų sezonas Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje pradedamas jau rugsėjo 14 dieną, penktadienį, 17 val.
Tądien bus pristatoma VIII–oji Lietuvos tekstilės meno bienalė „(AT)KURTI“ ir Japonijos pluošto meno paroda „Pynimas“.
Valstybės atkūrimo šimtmetį Lietuvos tekstilininkai pažymi 8-ąja tekstilės meno bienale „(At)kurti“. Ši Lietuvai svarbi data įkvepia gilintis į valstybės atstatymo faktą, naujai interpretuoti istorinį, simbolinį ar semantinį (at)kūrimo aspektą. Lietuvos istorijoje atkurtos nepriklausomybės šimtmetis lemtingai paveikė tautos likimą, piliečių laisvės troškimą, savitą tautiškumo sampratą. Istorijos skaitymas – subjektyvus dalykas, todėl beveik penkiasdešimt parodos dalyvių valstybės atkūrimo šimtmetį traktuoja skirtingai, iš savo matymo taško, nevengdami šiuolaikinių interpretacijų, polemizuodami su stereotipais. Tekstilei tiesiogine prasme būdingas atkūrimo procesas, nes metmenys ir ataudai pavaldūs laikui, jie lengvai dyla, ỹra, pleišėja, tačiau tekstilės pluoštų dėka galima pristabdyti irimo procesą, užadyti ir restauruoti pažeistą audinį, kurį metaforiškai prilygintume istorijai – laiko audiniui. Irimas ir atstatymas neatsiejami tiek nuo tradicinės, tiek nuo inovatyvios tekstilės sampratos.
[quote author=“Aut. past.“]Vieni menininkai pabrėžia istorinį ir kultūrinį išskirtinumą, kiti – etninę tradiciją, dar kiti žvelgia į valstybę kaip į ženklų ir simbolių visumą, perduodančią žinią apie tautos mentalitetą.[/quote]
Tekstilininkų darbuose ryškėja iš asmeninių saviraiškos poreikių kylančios kūrybos strategijos – atgaminti / įvaizdinti / perkurti – t. y. nuo konktretaus simbolio, reiškinio ar įvykio konstatavimo iki perkūrimo (apropriacijos). Vieni menininkai pabrėžia istorinį ir kultūrinį išskirtinumą, kiti – etninę tradiciją, dar kiti žvelgia į valstybę kaip į ženklų ir simbolių visumą, perduodančią žinią apie tautos mentalitetą. Vyrauja metaforiškas minčių reiškimo būdas, valstybingumą tapatinant su namais, šeima, atpažįstamais tekstilės raštais. Kai kam aktualus semantinis lingvistinis (at)kūrimo kodas: kūrimas / atkūrimas / perkūrimas.
[quote author=“Aut. past.“]Greta meniniame gyvenime įsitvirtinusių gerai žinomų vardų, išsiskiriančių lengvai atpažįstamu stiliumi ir raiškos ekspresija, pristatoma nemažai jaunatvišku maksimalizmu dvelkiančių jaunųjų tekstilininkų darbų.[/quote]
Parodoje galima švysti tradicinį ir kontraversišką požiūrį į (at)kūrimo procesą, taip pat skirtingas atlikimo technikas – greta audimo rankomis ir kitų įprastų būdų populiarėja kompiuterinis audimas ir inovatyvios technologijos. Eksponuojami skirtingų kartų autorių kūriniai. Greta meniniame gyvenime įsitvirtinusių gerai žinomų vardų, išsiskiriančių lengvai atpažįstamu stiliumi ir raiškos ekspresija, pristatoma nemažai jaunatvišku maksimalizmu dvelkiančių jaunųjų tekstilininkų darbų. Ekspozicija patvirtina, kad šiuolaikinė tekstilė įvairi, kad nepaisant skirtingos gyvenimiškos ir kūrybinės patirties, menininkus jaudina tie patys bendražmogiški, egzistenciniai klausimai, jų asmeninis santykis su tėvynės istorija. Juk praeitis turi didžiulę reikšmę tautų ir bendruomenių tapatumo pojūčiui. Be istorijos negalėtume įvertinti dabarties. Ji padeda suprasti žmonių gyvenimo būdą, papročius, lemia dabarties kultūrinius ir socialinius santykius, leidžia numatyti, kaip jie plėtosis ateityje.
[quote author=“Aut. past.“]Keliasdešimties darbų kolekcija sudaryta iš neseniai 30-metį atšventusios Pynimo parodų grupės narių kūrinių.[/quote]
„Arkos“ galerija tęsia bendradarbiavimą su Japonijos menininkais. 2017 m. kartu su tarptautine tekstilės miniatiūrų bienale „Etno“ buvo eksponuojama Japonijos pluoštinio meno kūrinių paroda iš Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos Kėdainiuose fondų. Šiais metais siūloma pažintis su visame pasaulyje garsiu Japonijos pynimo menu (angl. basketry). Tekstilės bienalę „(At)kurti“ papildo Japonijos dailininkų nedidelio formato pynimo meno kūrinių paroda. Keliasdešimties darbų kolekcija (kuratorė ir menininkė Kakuko Ishii) sudaryta iš neseniai 30-metį atšventusios Pynimo parodų grupės (angl. Basketry Exhibitions Group) narių kūrinių. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio Japonijoje gyvuojanti menininkų grupė, subūrusi arti šimto narių, plėtoja archajines krepšių pynybos technikas, jas taiko šiuolaikinėms erdvinėms kompozicijoms. Iš tradicinių krepšių pynybos kilusi tarptautinė tekstilės pakraipa rado tinkamą dirvą Japonijoje, turinčioje senas krepšių gamybos tradicijas. Pynimas iš gamtinių pluoštų, popieriaus, vielos atskleidžia nepralenkiamą japonų gebėjimą perteikti pirmapradį medžiagos grožį, jį tikslingai pasitelkti dirbinio struktūrai paryškinti, jo dėka kurti subtilias užuominas ir iškalbingas potekstes. Pynimo parodų grupės ekspozicijos keliauja po pasaulį, supažindindamos su Japonijos kultūra ir neišsenkančiomis senų technologijų galimybėmis tarnauti šiuolaikiniam menui.
Parodą organizuoja Lietuvos dailininkų sąjungos Tekstilininkų sekcija. Kuratorė – Žydrė Ridulytė.
Parodą remia Lietuvos Kultūros Taryba.
Parodos veiks iki lapkričio 10 dienos.