Tėvelio bažnytėlėje – akordeono virtuozo odė Paberžei
Net vasaros kaitra nepajėgi išdžiovinti gyvybingos meilės bei gilaus ilgesio jausmo, kuris tūkstančius širdžių tebelydi po įstabiojo dvasininko Tėvo Stanislovo mirties. Puikiausias to įrodymas – sekmadienį vėl buvusi pilnut pilnutėlė Tėvelio išpuoselėtos Paberžės bažnytėlės erdvė. Joje vos tilpo visi, kuriuos čia sutraukia jau penktus metus vykstančio tarptautinio Paberžės festivalio renginiai, šiemet skirti Tėvo Stanislovo 100-osioms gimimo metinėms. Sekmadienio pavakarę susirinkusiųjų širdis muzikine ode Paberžei meistriškai tirpdė tarptautinių konkursų laureatas akordeono virtuozas Martynas Levickis.
Festivalį pradėjo malda
Kiekvieną festivalio renginį Paberžės bažnytėlėje pradeda iškilmingos šv. mišios. Jas sekmadienį aukojo Kėdainių dekanato kunigas Norbertas Martinkus. Ypatingo šventiškumo rūbu pamaldas apglėbė dangiškas giesmes atlikęs Vilniaus Dievo Gailestingumo Šventovės ansamblis.
Koncerte – kelionė po pasaulį
Po sakraliosios renginio dalies festivalio svečių širdis bei visą dėmesį prikaustė žymusis akordeonistas M. Levickis. Jis klasytojams dovanojo koncertą „Akordeono giesmė Paberžei“, kuriame skambėjo kūriniai iš atlikėjo programos „Negirdėtos teritorijos“.
„Tai buvo kelionė per skirtingas valstybes, kultūras, harmonijas ir dermes, – apie Tėvo Stanislovo numylėtam kampeliui parinktas melodijas pasakoja tarptautinėse scenose pasirodantis M. Levickis. – Koncertą pradėjau J. S. Bacho tokiu choraliniu adadžio, o toliau tęsiau lietuvių liaudies dainų tematiką. Skambėjo trys mano paties kurtos aranžuotės ir M. K. Čiurlionio. Pastarosios originaliai yra skirtos fortepijonui, bet aš jas pritaikiau akordeonui.
Kadangi M. K. Čiurlionis yra mūsų nacionalinis kompozitorius, tad labai gražiai susijungia su suomių nacionalinio kompozitoriaus irgi savotiškai liaudies kūrybos įkvėpta muzika. Tai Medžių siuita. Skambėjo trys dalys: „Epušė“, „Beržas“ ir „Eglė“. Ir tada staiga iš Suomijos mes nukeliavome į Italiją, kur skambėjo karštesnė muzika. Tai N. Paganini, Dž. Rosini. Koncertą užbaigiau F. Šopeno valsu.“
Bažnyčia svetinga akordeonui
M. Levickis džiaugiasi, kad bažnyčių erdvė dažniausiai būda svetinga akordeonui ir puikiai atskleidžia šiuo instrumentu kuriamos muzikos magiją.
„Dažniausiai visų bažnyčių erdvės akordeono skambesiui yra dėkingos, nes akordeonas neturi didelio rezonanso – kitaip nei, pavyzdžiui, smuikas. Smuikas atrodo mažesnis, bet jis turi didelę dėžutę, kurioje garsas gali vibruoti ir rezonuoti, o akordeonas, nors atrodo toks didžiulis instrumentas, bet jis turi labai daug mechanikos viduje, todėl ten nėra vietos garsui išlikti – jis labai greitai žūva, tad labai gerai turėti tokias akustikas kaip bažnyčios, nors Paberžės bažnyčia kitokia – medinė, ir joje skambesys yra kitoks. Iš tiesų labai malonus skambesys“, – atskleidė M. Levickis.
Ruošiasi didžiuliam festivaliui
Negalėjome akordeono virtuozo paleisti nepasmalsavę, kokia kryptimi dabar vingiuoja jo kūrybinė upė. Pasirodo, atlikėjas ruošiasi milžiniškam festivaliui.
„Kelionės į Paberžę metu nemažai laiko praleidau atlikdamas muzikinį tyrimą apie Veneciją, nes bandau kurti programą būtent apie ją. Šią programą Lietuvoje išgirsite lapkričio–gruodžio mėnesiais.
Tačiau be viso to, jau dėliojo 2020 metų programą. Vienas festivalis mane pakvietė būti reziduojančiu menininku. Mano užduotis yra sukurti visą vasaros programą – tai 40 skirtingų koncertų, bet daugiau detalių kol kas atskleisti negaliu“, – intriguojančiai nusišypsojo M. Levickis.
Kasmet ieško perliukų
Penktus metus vykstantis Paberžės festivalis stipriai populiarėja ir suranda kelią į vis gausesnės publikos širdis. Tuo neabejoja festivalį organizuojančios VšĮ „Liudo Mikalausko koncertai“ atstovė, operos solisto bei Paberžės festivalio meno vadovo Liudo Mikalausko žmona Sigita Mikalauskienė.
„Festivalio meno vadovas L. Mikalauskas labai stengiasi ir kiekvienam festivaliui atranda vis naujų perliukų, naujų programų. Pavyzdžiui, su M. Levickiu mes jau penkerius metus kalbėjomės, kad jis atvyktų koncertuoti į Paberžę ir pagaliau jis čia. Manau, jog žmones žavi įvairialypė festivalio programa, atitinkanti įvairaus amžiaus žmonių interesus ir poreikius. Turbūt taip randame raktą į publikos širdis.
Aišku, taip pat svarbu, kad atlikėjai, koncertuojantys čia, patys būtų pamaldūs ir kad jų pasirodymas netaptų tuštybių muge bažnyčioje. Manau, jog žmonės tai jaučia, tad kasmet auditorija vis gausesnė“, – džiaugiasi S. Mikalauskienė.
Žvaigždes pritraukia unikali vieta
Paberžės festivalis kraštiečiams bei rajono svečiams dovanoja išskirtinę galimybę išgirsti daug įstabiausio talento muzikos žvaigždžių čia – nedideliame taškelyje Kėdainių rajone, o ne sostinėje ar didmiesčiuose. Kaipgi festivalio organizatoriai pritraukia garsiuosius atlikėjus atvykti ir savo talentu nuskaidrinti renginį mažame kaimelyje?
„Atlikėjus mes bandome pritraukti unikalia idėja ir unikalia vieta, nes Paberžės bažnyčia žinoma visoje Lietuvoje ir visi nori čia atvykti bei pamatyti Tėvo Stanislovo įdirbį pradedant tvora ir baigiant uždegta žvakele ant jo kapo, tad aš manau, kad tai ir yra ta paslaptis – kadangi, kaip minėjau, ieškome pakankamai pamaldžių atlikėjų, tai Paberžė jiems yra svarbi vieta, todėl jie su malonumu sutinka atvykti čia“, – pasidalijo S. Mikalauskienė.
Žvaigždė pritraukė žvaigždę
Pasiklausyti M. Levickio akordeonu kuriamų muzikos stebuklų atvyko ir kraštiečiams puikiai pažįstama mūsų rajono akordeono žvaigždė, tarptautinių konkursų laureatas Povilas Neliupšis su mama Ingrida.
„Tėvą Stanislovą labai gerbėme ir mylėjome. Jis buvo mūsų nuolatinis palydovas: prieš keliones atvykdavome jo palaiminimo, pas jį priėmėme ir Pirmąją Komuniją, tad į Paberžę šiandien atviliojo šio dvasininko atminimas, bet taip pat ir susitikimas su Martynu“, – šypsosi Ingrida.
„Mane Martynas žavi savo drąsa, – atskleidžia Povilas, – nes jis į Lietuvos sceną atėjo tada, kai antro tokio mūsų šalyje nebuvo. Jis atėjo į televiziją, atsistojo šalia populiariosios muzikos atlikėjų ir pagrojo tokią muziką, kuri tada jiems įtiko, pavyzdžiui, „Trys milijonai“, o dabar Martynas užsitikrino savo vietą ir daro tokius puikius šou, kaip „Classical music show“ bei kitus, kuriuose groja A. Vivaldį, A. Piacolą ir garsiąją instrumentinę muziką.“
Povilas prisimena Martyną dar tada, kai šis ne spindėjo didžiosiose scenose, o tik kopė į muzikos olimpą.
„Kai aš buvau mažas, Martynas nebuvo ta didžioji „Lietuvos talentų“ žvaigždė. Pamenu, kai jis buvo atvykęs groti į Kėdainių sinagogą. Aš jį pažinojau ir prieš jam išgarsėjant, ir dabar. Martynas visiškai nepasikeitė – jis išliko labai paprastas“, – papasakojo Povilas.
Nepraleidžia nė vieno festivalio
Kėdainių PSPC gydytoja Viltara Dūdienė nepraleidžia nė vieno Paberžės festivalio renginio. Čia dažniausiai jai kompaniją palaiko mažoji dukrelė, o šįsyk gydytoja atvyko ir su vyru.
„Nors mes Tėvo Stanislovo jau daug metų nebeturime, bet jo aura bei atminimas traukia ir, manau, ilgus metus vis dar trauks. Šis dvasininkas buvo neeilinė asmenybė.
Labai džiaugiuosi Paberžėje vykstančiu festivaliu. Tai visapusiškas penas dvasiai. Galbūt ne kiekvienas galėtų apsilankyti tokio aukšto lygio muzikų pasirodymuose. Kiekvieną kartą Paberžės festivalis yra didžiulė šventė sielai“, – sakė V. Dūdienė.
Pas Tėvelį rasdavo visus atsakymus
Ant pievelės šventoriuje, kaip ir daugelis kitų, jaukiai įsitaisę šv. mišių bei koncerto klausėsi panevėžiškiai Aura ir Romualdas Svetikai. Pora nereta viešnia Paberžėje – ją čia atviliojo Tėvelio skleistos ramybės ir gėrio ilgesys.
„Dažnai atvažiuodavome į Paberžę, visada dalyvaudavome Tėvelio aukotose šventinėse mišiose. Mūsų pirma dukra čia pakrikštyta paties Tėvo Stanislovo. Jis krikštijo ne tradiciškai, bet savaip – daugiau kalbėjo „nuo dūšios“ nei skaitė įprastas maldas. Tai labai įsiminė“, – pasakoja Aura.
„Aš dažnai vakarais pas Tėvelį atvažiuodavau pasikalbėti, – dalijasi Romualdas. – Kokius tik klausimus turėdavau, į visus gaudavau atsakymus. Kartais daug kalbėti nė nereikėdavo – pakakdavo drauge pasėdėti ant suolelio. Dar ir dabar atrodo, kad Tėvas Stanislovas Paberžėje yra, kad šiame festivalyje dalyvauja, klausosi.“
Tėvelio misijos vykdomos
Muziejininkė, Tėvelio šviesaus atminimo puoselėtoja bei skleidėja Regina Galvanauskienė sako, kad penktus metus vykstantis festivalis stipriai išaugino susidomėjimą Tėvo Stanislovo asmenybe ir į Paberžę sutraukia labai daug žmonių iš visų Lietuvos kampelių.
„Pagyvėjimas labai jaučiasi. Matote – šiandien Paberžėje tiek daug žmonių, tarsi per atlaidus, – šypsosi R. Galvanauskienė. – Netgi ne visi eina klausyti atlikėjų, svečiai sako, kad jiems svarbiau Tėvas Stanislovas, jie nori apie Tėvelį daugiau sužinoti, prisiliesti prie jo liestų daiktų, pažiūrėti ant kokios lovos jis miegojo, kokiais rūbais vilkėjo, tad atidarėme langus, kad svečiai ir girdėtų koncertą, ir Tėvą Stanislovą paliestų. Tėvelio asmenybe žmones tikrai domisi ir ji verta, kad ja domėtųsi, nes tokios asmenybės gimsta retai.“
„Mes labai stengiamės Paberžėje vykdyti Tėvelio misijas: gydyti žmones, toliau organizuoti stovyklas, nes išeidamas iš gyvenimo Tėvelis to prašė, o pastaruosius penkerius metus solidžių rėmėjų dėka Paberžėje dar vyksta ir tarptautinis muzikos festivalis“, – gyva bei traukiančia Paberže džiaugiasi muziejininkė.
Pagrindinis Paberžės festivalio rėmėjas – koncernas „Vikonda“. Šventės globėja – koncerno „Vikonda“ valdybos pirmininkė Jolanta Blažytė. Projektui vykdyti paramą skiria šie projekto rėmėjai: UAB „Helanas“, ŽŪB „Vermena“, MB „Kėdainių akmenukas“ bei Kėdainių rajono savivaldybė.
Kitas renginys – rugsėjį
Paskutinis, trečiasis, šiųmečio festivalio renginys vyks rugsėjį. Rugsėjo 29 d. 16 val. šv. mišias, skirtas Tėvo Stanislovo 100-osioms gimimo metinėms, Paberžės bažnyčioje aukos Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincijos vienuoliai. Tądien šv. mišiose giedos Vincento Pauliečio (Petrašiūnų) parapijos jaunimo šlovinimo grupė.
17 val. – koncertas „Tėvui Stanislovui – 100“. Koncertuos rugpjūčio mėnesį maldos ir edukacinės stovyklos Paberžėje metu susikūręs Tėvo Stanislovo vardo orkestras iš socialinę atskirtį patiriančių moksleivių (dirigentas Vytautas Lukočius). Solistai: Liudas Mikalauskas, kunigas Povilas Narijauskas, Silvija Petkevičiūtė. Šlovinimo vakarą ves ir liudijimais dalysis mažesnysis brolis kapucinas Vincentas Tamošauskas ir pranciškonų vienuolis brolis kunigas Juozapas Marija Žukauskas.
Diena anksčiau, rugsėjo 28-ąją, bus rengiama 100 berželių giraitės sodinimo savanoriška akcija Paberžės komplekse, skirta Tėvo Stanislovo 100-osioms gimimo metinėms.
[#gallery=1475#]
