Šiemet rajone skenduolių jau tiek, kiek paprastai būna per visus metus
Anksti pradėję šilti orai, šiais metais paankstino ir maudynių sezono pradžią. Per pirmąjį šių metų pusmetį Kėdainių rajone užfiksuota tiek nuskendusių žmonių, kiek paprastai būna per visus metus. Tačiau, ar iš tiesų „kaltos“ ankstyvosios maudynės?
Per pusmetį – du skenduoliai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Kėdainių rajone jau nuskendo 2 žmonės. Šis skaičius yra toks, koks buvo per visus praėjusius metus, kai buvo užfiksuota tiek pat minėtų nelaimių. Tokia pati statistika buvo ir 2013 bei 2014 metams. O 2015-aisiais neužfiksuotas nei vienas nuskendusio žmogaus atvejis.
Nors, atrodytų, jog šiais metais didžiausią įtaką tokioms nelaimėms galėjo padaryti gegužės pradžioje stipriai sušilę orai, tačiau Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininkas Andrius Eidimtas prisiminė metų pradžioje vykusią gelbėjimo operaciją Dotnuvoje.
„Didžiausias šiais metais buvo sausį Dotnuvoje vykęs galimai pasitraukusio iš gyvenimo žmogaus gelbėjimo darbas. Ten buvo mestos labai didelės gelbėtojų pajėgos, – kalbėjo viršininkas. – Deja, žmogaus tąkart surasti nepavyko. Jo kūną Dotnuvėlės upė grąžino po trijų mėnesių.“
Kalbant apie pirmąjį šių metų pusmetį Kėdainių PGT viršininkas nieko ypatingo šiais metais neįžvelgia: „Per pirmąjį šių metų pusmetį – nuo sausio iki liepos mėnesio – atlikome 4 skenduolių paieškos ir tris darbus ant vandens. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet ant vandens turėjome vienu darbu daugiau. Bet, kad būtų didelis išvykimas į tuos atvejus, nepasakyčiau. Skęstančių žmonių gelbėjimo darbų šiais metais dar neturėjome.“
Prevencinės priemonės ir priešmokyklinukams
Gelbėtojas teigia, kad iš vandens tenka gelbėti ne tik žmones.
„Tiesą sakant, būna žiemą ir įlūžusių gyvūnų, – sakė Kėdainių PGT viršininkas. – Žiemą traukėme stirnas iš Nevėžio upės, teko gelbėti ir įšalusias gulbes.“
A. Eidimtas apgailestauja, kad kai kurie žmonės nuskęsta dėl paprasčiausios atsakomybės už save stokos.
„Vasario ar kovo mėnesį buvo atvejis, kai Juodkiškio užtvankoje nuskendo žvejas. Dažniausiai žvejus pražudo tas neapdairumas ir žvejojimas iki paskutinės minutės, kol ledas suplonėja iki minimumo“, – kalbėjo pašnekovas.
Kad ir kaip atrodytų keista, bet, anot specialisto, dėl anksti prasidėjusio maudymosi sezono, gegužės-liepos mėnesiais neteko važiuoti gelbėti skęstančiųjų.
Paklaustas, kodėl žmonės kartais užuot padėję bėdos ištiktam žmogui stovi ir nieko nedaro, A. Eidimtas svarstė, kad „galbūt tokiais atvejais jie paprasčiausiai nežinojo, kaip elgtis, kokių veiksmų ar priemonių imtis atsitikus nelaimei“.
Kad tokių situacijų būtų kuo mažiau, pašnekovo teigimu, organizuojama labai daug prevencinių akcijų vaikams ir moksleiviams.
„Kaip tik gegužės-spalio mėnesiais vyksta akcija „Būk saugus, moksleivi“, kai ugnegesiai važiuoja į stovyklas, vykdo programas, kad moksleiviai suprastų, jog kiekvienas žingsnis pagalbos atveju yra reikšmingas ir svarbus. Prevencines priemones diegiame net ir ikimokyklinukams“, – sakė Kėdainių PGT viršininkas.
Kėdainiečiai – pavyzdingi poilsiautojai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Komunikacijos skyriaus vedėja Lina Nuobarienė teigė, kad Lietuvos mastu per pastaruosiu penkerius metus daugiausiai nuskendusių žmonių buvo Kauno ir Vilniaus apskrityse. Tiesa, nepaisant to, kad Kėdainiai ir yra Kauno apskrityje, šio krašto žmones ji gyrė kaip atidžius ir atsakingus poilsiautojus. Mat čia nuskendo palyginus mažai žmonių.
„Taip, šiais metais yra daugiau nuskendusių asmenų – 76. Tačiau matome, kad 2016 m. tokių buvo 85 skenduoliai, o pernai – 59 per tą patį laikotarpį. Lyginant su pernai metais, tai galima sakyti, kad „kaltas“ anksti prasidėjęs maudynių sezonas, – sakė pašnekovė. – Bet tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku būna vienodai daug nuskendusių, nes šaltuoju metų laiku skęsta neatsargūs žvejai, o šiltuoju – besimaudantieji.“
Kad vaikai imliausi prevencinėms programoms, pritaria ir PAGD atstovė.
L. Nuobarienės teigimu, vaikai dažnai yra atidesni ir atsargesni nei suaugę.
„Suaugusieji gal labiau pasitiki savo jėgomis, brenda į vandens telkinius neblaivūs, perkaitę saulėje, prastai pavalgę ar net persivalgę, turi daugiau visokių sveikatos problemų ir to neįvertina, – kalbėjo specialistė. – O vaikai tikrai yra daug sąmoningesni: jie žino, kaip gelbėti skęstantį, ką daryti, jei skęsta. Tai jie tėvams pasako, kad reikia kabinti dūmų detektorių, turėti gesintuvą. Dažnai girdime atsiliepimų, kai tėvai sako, kad mes tai sužinojome iš vaikų“.
Anot PAGD atstovės, žinia, paskleista per vaikus, plinta ir tai yra pastebima, nes mažėja skendusių vaikų.
„O dėl suaugusių, tai juos visada sunkiau pasiekti visokiomis akcijomis“, – apgailestavo L. Nuobarienė.
