Šiltuoju laiku donorų mažiau, bet kraujo poreikis išauga
„Kritinė padėtis – visiškai išseko A (II) teigiamos grupės kraujo atsargos, todėl gali būti net sustabdytas ligoninių darbas“, – prieš savaitę apie rizikingą situaciją pranešė Nacionalinis kraujo centras. „Šiltuoju metų laiku žmonės atostogauja, darbuojasi soduose, daržuose, todėl donorystei ne visada randa laiko. Taigi donorų skaičius sumažėja, o kraujo poreikis būtent pavasarį, vasarą kaip tik išauga, nes padaugėja nelaimingų atsitikimų, atliekama daugiau planinių operacijų“, – sako Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo donorų organizatorius Donatas Šniutė ir šiandien, ketvirtadienį, 10–15.30 val. kviečia kėdainiečius atvykti į rajono savivaldybės III aukšto salę dovanoti kraujo.
Situacija įtempta
Pašnekovas tvirtina, kad lietuviai, išgirdę pagalbos šauksmą dėl išsekusių kraujo atsargų, nelieka abejingi ir, jei tik turi galimybę, atskuba tapti kraujo donorais bei pasidalinti brangiausiu turtu – savo krauju.
Pasak D. Šniutės, praėjusi savaitė išties buvo sudėtinga, nes trūko A (II) teigiamos grupės kraujo. Šiuo metu padėtis pagerėjo, bet atsargų vis dar nėra tiek, kad būtų galima ramiai atsikvėpti.
„Dabar situacija komplikuota tampa su O (I) teigiamos grupės krauju, tad artimiausiu metu panašūs pranešimai ir kvietimai paaukoti būtent šios grupės kraujo gali vėl pasirodyti.
A (II) teigiamos ir O (I) teigiamos grupių kraujo reikia dažniausiai ir daugiausia. Negaliu pasakyti, kad šiuo metu ramiai gyvename, bet kraujo komponentus pagal poreikį į gydymo įstaigas pristatome laiku – nevėluojame. Vis tik situacija įtempta. Tad naudodamasis proga labai norėčiau pakviesti kraujo donorystės akcijoje dalyvauti žmones, turinčius būtent minėtų grupių kraują“, – sakė D. Šniutė.
[quote author=“Aut. past.“]Kad patenkintų Lietuvos ligoninių poreikius, Nacionalinis kraujo centras kasdien turi surinkti mažiausiai po 300 maišelių donorų kraujo.[/quote]
Kėdainiečiai – aktyvūs donorai
Šiemet Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo komanda Kėdainiuose lankėsi keturis kartus. Per šias akcijas iš viso kraujo dovanojo 150 kraštiečių.
„Atėjusių duoti kraujo buvo ir daugiau, bet ne visi tądien dėl įvairių priežasčių galėjo tapti donorais, – dėmesį atkreipė pašnekovas. – Jei matome, kad trūksta kurios nors grupės kraujo ir žinome, jog vyksime į Kėdainius, tada gyvename truputį ramiau, nes kėdainiečiai, palyginti su kitu miestų gyventojais, tikrai labai aktyvūs kraujo donorai.“
Pakeitę vietą sulaukė daugiau
D. Šniutė pastebi, kad donorų ypač pagausėjo, kai donorystės akcijas Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialas pradėjo vykdyti nebe miesto seniūnijos, o savivaldybės pastate.
„Turbūt žmonėms savivaldybės pastatas yra patogesnė vieta nei seniūnijos, nes persikėlę tikrai pajutome ūgtelėjusį donorų skaičių“, – atskleidžia pašnekovas.
Iš pradžių donorystės akcijos vykdavo miesto ligoninėje. Ten donorų būdavo sulaukiama dar mažiau, tad žingsnis persikelti į miesto centrą su kaupu pateisino lūkesčius. „Jau treji metai kėdainiečiai yra labai aktyvūs“, – pasidžiaugia D. Šniutė.
Nebe parduodame, o dovanojame
Kalbant apie kraujo donorystę, lietuviai, o drauge ir kėdainiečiai, žengė dar vienu sąmoningumo laipteliu aukštyn. Visai neseniai vieni donorai savo kraują parduodavo, o kiti – dovanodavo. Vis tik nuo 2017 m. birželio Nacionalinis kraujo centras visoje Lietuvoje vykdo tik neatlygintiną kraujo donorystę. Panevėžio filialas to ėmėsi dar anksčiau. Kaip rodo įstaigos duomenys, neatlygintinos kraujo donorystė idėja donorų neatbaidė. Atvirkščiai – pritraukė dar daugiau.
„Jau metus Nacionalinis kraujo centras gydymo įstaigoms pristato neatlygintinų kraujo donorų dovanotą kraują. Tad tikrai džiaugiamės augančiu žmonių sąmoningumu. Jie supranta, kad ne Kraujo centrui reikia jų dovanoto kraujo, o į nelaimę pakliuvusiam ar sergančiam žmogui“, – sako D. Šniutė.
Žinią skleidžia ir patys donorai
Kėdainiečiai ne tik patys duoda kraujo, bet ir skleidžia donorystės idėją savo bičiuliams, kolegoms bei pažįstamiems. Neretai dovanoti kraujo jie ateina su kompanija.
„Net tada, kai patys negali padėti ir tapti donorais, žmonės dalijasi žinia, kad vyks donorystės akcija, ir galinčiuosius tapti donorais ragina joje dalyvauti, – pabrėžia D. Šniutė. – Kėdainiuose mes pastebime turintys nuolatinių donorų ratą ir dalį žmonių, dalyvaujančių donorystės akcijose, jau pažįstame. Tai nėra atsitiktiniai donorai. Jie stebi, kada atvyksime, planuoja savo vizitus ir atsakingai žiūri į donorystę.“
Kėdainiečių kraujas kėdainiečiams?
Greičiausiai ne vienam kraujo donorui smalsu, kur nukeliauja jo dovanotas turtas. Pasirodo, kėdainiečių kraujas nebūtinai atitenka mūsų miesto ligoninės pacientams. Taigi koks tas dovanoto kraujo kelias?
„Mes, Nacionalinis kraujo centras, esame didžiausia kraujo donorystės įstaiga Lietuvoje ir pristatome kraują į visas šalies ligonines. Jų yra daugiau nei 70. Turime tris filialus: Klaipėdoje, Vilniuje ir Panevėžyje. Pagal poreikį ir pagal apskritis mes į tų apskričių ligonines pristatome kraujo komponentus. O jei kuris nors filialas neturi tam tikros kraujo grupės atsargų, tada dalinamės krauju su jais. Taigi kėdainiečių dovanotas kraujas gali iškeliauti ir į Šiaulius, ir į Pasvalį, Klaipėdą ar Vilnių“, – paaiškina D. Šniutė.
Galime sekti savo kraujo kelią
Išmaniosiomis technologijomis besinaudojantys kraujo donorai gali lengvai sekti savo dovanoto kraujo kelią.
„Išmaniaisiais telefonais besinaudojančius kraujo donorus kviečiame parsisiųsti mobiliąją programėlę „Mano kraujas“. Tada davę kraujo ir užsiregistravę programėlėje, galėsite stebėti savo dovanoto kraujo kelią: matysite, kada davėte kraujo, kada jis buvo paruoštas gydymo įstaigoms ir kada į kokio miesto gydymo įstaigą iškeliavo. Sakykim, aš pats daviau kraujo praėjusią savaitę ir mačiau, kad po dviejų dienų nuo donorystės mano kraujas iškeliavo į Pasvalio ligoninę.
Taip siekiame užtikrinti veiklos skaidrumą. Norime parodyti donorams, kad dovanotas kraujas nėra nurašomas ar, kaip kartais pasigirsta, parduodamas į užsienį. Taip tikrai nėra“, – patikina pašnekovas.
