Kėdainių ligoninėje įsteigtas Geriatrijos centras

Šiandien Kėdainiai – vienas iš sparčiausiai senėjančių rajonų, kitaip tariant, čia demografinis senatvės koeficientas yra didesnis nei Lietuvos vidurkis ir tas skaičius nuolat didėja. Kėdainiai – miestas, kuriame pagalbos vyresnio amžiaus žmonėms jau labai greitai reikės daug daugiau, o jaunimo, galinčio padėti, – nebus. Tačiau Kėdainių ligoninėje esančiame Geriatrijos dienos stacionare jau dabar dirba gydytoja geriatrė Rasa Maselienė. Ji yra viena iš viso labo 29 Lietuvoje esančių specialisčių, galinčių dirbti su visuomene užtikrinant vyresnio amžiaus narių sveiką nepriklausomą senėjimą, ir siekti sumažinti neigiamą sveikatos sutrikimų poveikį gyvenimo kokybei, savarankiškumui ir darbingumui bei atitinkamai užkirsti kelią socialinei atskirčiai.

Specialistų Lietuvoje katastrofiškai trūksta

Kėdainių ligoninės vadovas Stasys Skauminas pasakoja, jog senėjimas yra vienas neišvengiamiausių ir negrįžtamų procesų, kurį lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai, jų sąveika. Šie procesai yra daugelio degeneracinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių sistemos, vėžinių, raumenų ir skeleto, kitų, pagrindas.

Deja, sulaukus vyresnio amžiaus, ligų profilaktika dažnai pamirštama, paprastai pagalba teikiama tik tada, kai kreipiamasi į sveikatos priežiūros specialistus.

Kartais klaidingai manoma, kad senstant ligos yra neišvengiamos, todėl gyvenimo būdo pokyčiai negalimi.

„Lietuvoje yra apie trisdešimt gydytojų geriatrų – specialistų, dirbančių su senstančia visuomene, o tai – labai mažas skaičius, niekaip negalintis patenkinti šiandieninio poreikio.

Mums pasisekė, kad savo ligoninėje ne tik turime puikią specialistę – gydytoją geriatrę Rasą Maselienę, bet ir jau visai netrukus vyresnio amžiaus pacientus pakviesime į specialiai jiems ruošiamas patalpas, kuriose su jais dirbs visa specialistų komanda – primins, kaip elgtis buityje, padės naudotis virykle, vonia, tualetu.

Slaugos poreikis vyresnio amžiaus žmonėms gali atsirasti labai greitai ir netikėtai, todėl dažnai ir iškyla klausimas, kaip elgtis: ieškoti slaugos įstaigos ar pačiam prižiūrėti namuose?

Daugelio nuomone, geriausiai žmogumi pasirūpins jo šeima, tačiau nusprendę patys savo artimąjį slaugyti namuose, daugelis net nenutuokia, su kokiais sunkumais teks susidurti. Ne tik jiems, bet ir slaugomam asmeniui. Klasikinė situacija, kai vyresnį, silpnesnės sveikatos žmogų, palydime į tualetą, o vėliau padedame jam susitvarkyti. Tačiau retai susimąstome, jog negebėjimas savarankiškai pasirūpinti savo asmenine higiena – žemina žmogų, menkina jo savivertę. Būti priklausomam tokioje intymioje situacijoje nuo kito asmens – labai skausminga ir sunku morališkai.

[quote author=“S. Skauminas“]Jau visai netrukus vyresnio amžiaus pacientus pakviesime į specialiai jiems ruošiamas patalpas, kuriose su jais dirbs visa specialistų komanda – primins, kaip elgtis buityje, padės naudotis virykle, vonia, tualetu.[/quote]

Norime padėti, norime, kad tai keistųsi. Nepatikėtumėte, kaip išauga žmogaus savivertė, kai jis pats savarankiškai sugeba atlikti tokius, atrodytų, smulkius darbus,“ – pasakoja S. Skauminas.

Ateities perspektyvos neramina

Remiantis prognozėmis, Lietuvos laukia liūdna perspektyva: 2060-ųjų pradžioje Lietuvoje bus 2,5 milijono gyventojų, iš jų tik 339,6 tūkstančių jaunimo, tuo tarpu pensinio amžiaus gyventojų – 800 tūkstančių. O mes, faktas, dar nepasiruošę priimti senstančios visuomenės iššūkių.

Trūksta gydytojų geriatrų, ambulatorinių konsultacinių geriatrijos centrų, dienos stacionarų, specializuotų skyrių.

Norint šiandien patenkinti gydytojų geriatrų poreikį, jų reikėtų virš šimto, o yra tik 29. Rasa Maselienė – viena iš jų, kiekvieną dieną į darbą Kėdainių ligoninėje važinėjanti iš Kauno, sako, padarysianti viską, kad vyresnio amžiaus kėdainiečiai gyventų kuo pilnavertiškesnį ir kokybiškesnį gyvenimą. „Pagrindinis gydymo Geriatrijos dienos stacionare tikslas – pagerinti oriam žmogaus gyvenimui būtinas biopsichosocialines funkcijas, grąžinti jį į bendruomenę.

Skyriuje dirba specialistų komanda: gydytojai geriatrai, slaugytojai, kineziterapeutai, ergoterapeutai, konsultuoja gydytojas psichiatras, medicinos psichologas ir socialinis darbuotojas. Visi specialistai yra išmokyti ir nuolat toliau mokomi dirbti su vyresnio amžiaus pacientais – turi geriatrinio darbo licencijas, moka atsižvelgti į jų poreikius, galimybes, sunkumus,“ – pasakoja gydytoja geriatrė, psichologė Rasa Maselienė.

Paslauga nemokama – gydytis galės visi

Stacionarinio gydymo Kėdainių ligoninėje metu pacientams atliekamas išsamus geriatrinis ištyrimas: atliekama pažinimo funkcijų sutrikimo, depresijos ir nepakankamos mitybos patikra, įvertinama kasdienė veikla, socialinė būklė, pagal poreikį – pusiausvyros ir koordinacijos tyrimas. Koreguojamas medikamentų vartojimas, pritaikoma speciali mityba, pacientams taikomos ergoterapinės ir kineziterapinės procedūros bei psichologinės konsultacijos.

[quote author=“Aut. past.“]Norint šiandien patenkinti gydytojų geriatrų poreikį, jų reikėtų virš šimto, o yra tik 29. Rasa Maselienė – viena iš jų, kiekvieną dieną į darbą Kėdainių ligoninėje važinėjanti iš Kauno, sako, padarysianti viską, kad vyresnio amžiaus kėdainiečiai gyventų kuo pilnavertiškesnį ir kokybiškesnį gyvenimą.[/quote]

Pagal poreikį pacientus konsultuoja gydytojai specialistai: oftalmologas, urologas, neurologas, chirurgas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, dietologas, kardiologas ir kiti specialistai. „Geriatrinio dienos stacionaro komandoje dirbs socialiniai darbuotojai. Jie padės pacientams ir jų artimiesiems spręsti socialines problemas, tvarkyti dokumentus, ieškoti vietos socialinės globos įstaigose, ten registruoti ir apgyvendinti pacientus.

Kitas specialistas, kuris neįprastas Lietuvai – ergoterapeutas. Jis konsultuos žmones, kurie turi judėjimo, pusiausvyros sutrikimų, padės jiems apsisaugoti nuo griuvimų.

Pacientų artimiesiems padės tinkamai sutvarkyti namus, kad pacientas galėtų saugiai gyventi namų aplinkoje.

Mūsų pacientams labai svarbu nepamiršti nuolat užsiimti pusiausvyros lavinimo pratimais, būti fiziškai aktyviems. Viena iš svarbesnių fizinio aktyvumo veiklų – smulkiosios motorikos lavinimas. Tai yra veikla, kurios metu yra naudojami smulkūs rankų pirštų judesiai: įvairūs stalo žaidimai, tokie, kaip žaidimas šaškėmis ar šachmatais, kaladėlių dėliojimas, žodžių loto ar tiesiog siūlų vyniojimas į kamuolį.

Atminties lavinimui namuose rekomenduojama spręsti kryžiažodžius, kartu su vaikaičiais mokytis vaikiškus eilėraštukus, skaičiuotes. Dalis pacientų turi vaikaičių kitose šalyse, todėl naudinga mokytis svetimos kalbos ir juos pasveikinti ne lietuviškai – tai taip pat lavins atmintį,“ – sako gydytoja ir primena, kad visi vyresnio nei 65-erių metų mažiaus pacientai gali kreiptis į savo šeimos gydytoją siuntimo į geriatrijos dienos centrą ir jame pacientams nemokamai bus suteikta būtina pagalba.