Pelėdnagiuose – nauja gydytoja
Pelėdnagių ambulatorijoje darbuojasi nauja šeimos gydytoja – kaunietė Ieva Dadurkevičienė. Jauna medikė džiaugiasi atsidūrusi mažame miestelyje. Čia ją nustebino šilta bendruomenė, galimybė su pacientais užmegzti tarpusavio ryšį ir dėmesingai jais pasirūpinti, nes skubančiame didmiestyje tai dažniausiai tampa tikra prabanga.
Iššūkių troškulys
I. Dadurkevičienė pasakoja būtent šeimos gydytojo specialybę pasirinkusi dėl jos teikiamų iššūkių.
„Šeimos gydytojo specialybė – nuolatinė kaita, nes tavo pacientai yra tiek naujagimiai, tiek garbaus amžiaus žmonės. Tai mane džiugina, kadangi nėra monotonijos, stagnacijos. Gali nuolat semtis naujų žinių bei tobulėti.
Šeimos gydytojo darbas labiau intriguojantis ir tuo atžvilgiu, kad čia yra grįžtamasis ryšys. Šeimos gydytojas paciento sveikatos būklę stebi nuolat. Tai nėra stacionarinio gydytojo darbas, kur žmogų medikas pamato praktiškai pirmą kartą, savaitėlę pagydo ir viskas – paskui nebežino, kas ir kaip toliau su tuo žmogumi vyko. Man įdomu nuolat stebėti žmogaus sveikatos pokyčius. Taigi šeimos gydytojo darbas šia prasme yra privilegijuotas“, – įsitikinusi I. Dadurkevičienė.
Išvykti neleidžia meilė tėvynei
Jaunos gydytojos nesuviliojo užsienio perspektyvos ir solidūs medikų atlyginimai. I. Dadurkevičienė mano, jog kiekvienas gydytojas širdyje daugiau ar mažiau yra gimtojo krašto patriotas.
„Kad ir kokios algos bebūtų kitur, Lietuvoje mes esame tarp savų ir gydome savus. Taip, galime išvažiuoti, uždirbti didesnius pinigus, bet kas atsitinka senatvėje – visi grįžta į Lietuvą, nes širdyje turi tą tėvynės šauksmą.
Taigi kol kas džiaugiuosi galėdama gydyti savo tautiečius ir suteikti jiems kiek įmanoma geresnę medicininę pagalbą. Vis tik tikiuosi, jog situacija Lietuvoje pagerės. Nors šiandien atrodo, kad šviesesnės ateities tendencijos kol kas sunkiai skinasi kelią, bet aš vis tiek myliu Lietuvą“, – sakė gydytoja.
Gydytojų reikia ir provincijai
I. Dadurkevičienė visiškai nepabūgo darbo provincijoje. Atvirkščiai – ji įsitikinusi, kad reikia gausinti mažuose miestuose ir kaimų ambulatorijose dirbančių medikų gretas.
„Gana didelį tiek studijų, tiek rezidentūros etapą praleidau didžiųjų miestų poliklinikose. Ten milžiniški žmonių srautai, susiduriama su įvairiausiomis ligomis. Tobulėjimo atžvilgiu tai yra privalumas, bet aš manau, kad labai svarbu gydytojais gausinti ir mažuosius miestus bei kaimus, nes tendencija tokia, kad čia gydytojų trūksta“, – pabrėžė pašnekovė.
Pirmieji įspūdžiai puikūs
I. Dadurkevičienė džiaugiasi, kad Pelėdnagių bendruomenė ir pacientai ją priėmė labai maloniai.
„Likau nustebinta, – šypsosi gydytoja. – Žmonės čia labai šilti, malonūs, jie gerbia gydytoją. Čia nėra didmiesčiui įprasto lėkimo, skubos. Pacientai nori išklausyti gydytojo patarimų. Tai mane džiugina, nes su pacientais galime megzti tarpusavio ryšį.“
„Ar pravėrę Jūsų kabineto duris pacientai nesutrinka išvydę jauną gydytoją? Neima dvejoti Jūsų kompetencija?“ – pasiteirauju.
„Yra dvi žmonių grupės. Vieni mano, kad jaunas daktaras yra inovatyviausių žinių nešėjas, nes jis paruoštas pagal naujausias tendencijas. Kiti pacientai vertina daktaro įgytą gyvenimišką patirtį. Taigi bendruomenė pasiskirsto 50/50“, – supratingai paaiškina naujoji gydytoja.
Netikėtas sveikatos patarimas
Pokalbio pabaigai paprašau gydytojos patarimo, kaip saugoti sveikatą. I. Dadurkevičienė nepuola pamokslauti, kad turėtume valgyti daugiau daržovių, atsisakyti saldumynų ir būti fiziškai aktyvesni. Jos nuomone, svarbiausias sveikatos patarimas turėtų būti kitoks.
„Kadangi visos ligos prasideda nuo streso, garsus senovės filosofas ir gydytojas Paracelsas yra pasakęs: „Meilė – gera sveikata ir prasta atmintis.“ Tad visiems norėčiau palinkėti meilės“, – šilta šypsena pokalbį užbaigė pašnekovė.
