Smėlio dėžė – pavojingų infekcijų užkrato šaltinis
Pagaliau atėjęs pavasaris bei atšilęs oras netrukus ims vilioti vaikus į kiemą žaisti smėlio dėžėse. Deja, jos dažnai tampa ne tik vaikų žaidimo, bet įvairių gyvūnų gamtinių reikalų atlikimo vieta. Vaikai, tyrinėjantys aplinką ir neretai paragaujantys smėlio, gana nesunkiai gali užsikrėsti gyvūnų platinamomis parazitinėmis ligomis.
11 toksokarozės atvejų Kėdainiuose
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vedėjos Onos Šulcienės teigimu, dažniausiai smėlyje pasitaiko kirminų toksokarų kiaušinėlių, kuriuos platina ne kas kitas, o šunys bei katės.
„Gyvūnus taip pat būtina gydyti nuo šių parazitų, o vedžiojamų šunų bei kačių ekskrementai turi būti surenkami. Kitu atveju kiaušinėliai žemėje sušyla ir ima bręsti. Kai lauko temperatūra siekia 15–20 laipsnių, kiaušinėliai tampa aktyvūs, o po žaidimų smėlio dėžėje nenusiplovus rankų jie pakliūva į vaiko burnytę, tada į žarnyną ir taip palaipsniui gali išsivystyti toksokarozė. Kėdainiuose šia liga 2016 metais sirgo trys vaikai, o štai praėjusiais metais net 11 vaikų – du iš miesto, devyni iš rajono.
Todėl vadovaujantis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendraisiais sveikatos saugos reikalavimais, šiose įstaigose smėlis vaikų žaidimo aikštelių smėlio dėžėse turi būti keičiamas ar atnaujinamas kiekvieną pavasarį ir pagal epidemiologines reikmes. Smėlyje neturi būti askaridžių, plaukagalvių, toksokarų kiaušinių. Pakeitus ar atnaujinus smėlį dėžėse turi būti atliekamas parazitologinis tyrimas, jei smėlio tyrimo rezultatų nepateikė smėlio tiekėjas. Taip pat smėlio dėžės turi būti uždengiamos, kad nebūtų užterštos. Žaidimų aikštelės turi būti prižiūrimos ir valomos. Žolė turi nušienauta, žiemą takeliai turi būti neslidūs“, – informuoja O. Šulcienė.
Infekcijos šaltinis – šunys ir katės
Kaip jau žinoma, toksokarozės platintojai yra sergantys šunys ir katės, teršiantys savo išmatomis aplinką. Tačiau kaip šia liga gali užsikrėsti žmogus?
„Žmogus toksokaroze užsikrečia nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius bei daržoves, vaikai – žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų. Maisto produktai ar kiti paviršiai toksokarų kiaušinėliais gali būti užteršti su dulkėmis, juos gali pernešti ir musės. Užsikrėtimo šaltinis gali būti ir užkrėstas vanduo“, – teigia skyriaus vedėja.
Pašnekovė pabrėžia, jog tiesiogiai užsikrėsti nuo keturkojų žmogus negali, nes toksokarų kiaušinėliai iš gyvūnų žarnyno pakliuvę į aplinką būtinai turi pereiti vystymosi etapą dirvožemyje, kad subręstų. Tačiau šunys gali pernešti kiaušinėlius, kurie ant jų kailių ar liežuvio patenka nuo užterštos aplinkos, voliojantis žolėje ir panašiai.
Tiesa, toksokaroze užsikrėsti galima visus metus, tačiau didžiausia tikimybė užsikrėsti išlieka vasaros–rudens mėnesiais, kai susikaupia didžiausias subrendusių kiaušinėlių kiekis ir žmonių kontaktas su dirvožemiu yra daug dažnesnis.
„Žmogus yra atsitiktinis šio parazito šeimininkas, toksokaroze užsikrečiantis toksokarų kiaušinėliais per burną patekus į virškinimo traktą. Žmogaus žarnyne kiaušinio apvalkalėlis ištirpsta, lerva išsilaisvina ir, įsiskverbusi į žarnos gleivinę, patenka į kraują, na, o kraujas nuneša lervas į kepenis, širdį, plaučius, inkstus, kasą, akis ir kitus organus, kur jos ir pasilieka. Lervos žmogaus organizme nesidaugina, jos tik retkarčiais suaktyvėja ir pradeda migruoti, dirgindamos ir žalodamos audinius. Per ilgą laiką jos apsitraukia kapsulėmis, o po to suyra“, – pasakoja O. Šulcienė.
Liga pavojinga ir suaugusiesiems
Nors dažniausiai toksokaroze užsikrečia ir serga 4–6, 10–14 metų amžiaus vaikai, kurie neturi reikiamų higienos įgūdžių, kurių silpna ir dar nepakankamai susiformavusi imuninė sistema, užteršta aplinka, kurioje žaidžia vaikai, dažnas ir netinkamas bendravimas su savo augintiniais, kurie nereguliariai gydomi nuo kirminų, rizika susirgti šia infekcija išlieka ir suaugusiesiems.
„Nemažą riziką turi ir veterinarijos gydytojai, kurie gali užsikrėsti nuo užteršto gyvūno kailio, taip pat vairuotojai, automobilių remonto darbuotojai, kurie remontuoja žemėtus automobilius, bei komunalinio ūkio darbuotojai, užsiimantys gatvių valymu, valkataujančių šunų gydymu, žinoma, ir tie, kurie turi daržus, sodus, juk kačiukai ir šuniukai taip pat apsilanko mūsų daržuose, kur auga vaisiai, uogos bei daržovės“, – tikina specialistė.
Diagnostika ir gydymas
Pašnekovės teigimu, toksokarozės klinika priklauso nuo užkrato dozės, užsikrėtimo dažnumo, šeimininko imuninio atsako, ligonio amžiaus.
„Daugeliu atvejų, ypač patekus į organizmą mažam kiaušinėlių kiekiui, liga gali apsieiti be simptomų. Tačiau ligonis gali karščiuoti, nors temperatūra dažniausiai būna neaukšta, atsiranda sausas kosulys, dusulys, dažni kosulio priepuoliai. Kartais gali varginti pilvo skausmai. Protarpiais išberia ir niežti odą“, – įspėja specialistė.
Tiesa, minėti simptomai yra būdingi ir daugeliui kitų susirgimų, todėl, norint patvirtinti diagnozę, turi būti atliekami kraujo serologiniai tyrimai. Ši liga išgydoma naudojant tam tikrus antihelmintinius vaistus.
Svarbiausia – tinkama higiena
Tam, kad išvengtume šios nepageidaujamos infekcijos, specialistai įspėja, jog pirmiausia labai svarbu laikytis higienos: kruopščiai su muilu plauti rankas grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, taip pat prieš valgį, pažaidus su augintiniais. Žinoma, labai svarbu prieš valgant vaisius, uogas, daržoves jas nuplauti, negerti ir nenaudoti vandens iš atvirų telkinių.
Na, o vasarą, kuomet iškylaujame lauke, patartina nevalgyti ant žemės nukritusio maisto, jei neturite galimybės jo nuplauti.
„Kalbant apie smėlio dėžes, tai – patraukli vieta katėms ir šunims tuštintis, todėl patartina nenaudojamas smėlio dėžes uždengti. Svarbu smėlį kasmet pakeisti ir jį perkasti. Rekomenduojama smėlio dėžes įrengti saulėtose vietose. Namo parsineštus kibirėlius, kastuvėlius ir kitus žaisliukus būtinai nuplauti verdančiu vandeniu, gerai nuplauti vaiko rankas, pakeisti drabužius, rekomenduojama net ir išmaudyti vaiką“, – patarimais dalijasi O. Šulcienė.
Profilkatika nuo toksokarozės
- reguliariai gydyti šunis ir kates nuo kirminų;
- neleisti šunims laižyti veido, indų, iš kurių patys valgome, nes ant šuns snukučio bei liežuvio gali būti parazitų kiaušinėlių, kurie gali patekti į žmogaus virškinimo traktą ir sukelti susirgimą;
- šunis vedžioti jiems skirtose aikštelėse;
- neleisti savo augintiniams teršti aplinkos, surinkti jų išmatas į maišelius ir išmesti į konteinerius ar nukenksminti kitu saugiu būdu sudeginant, užkasant;
- nežaisti su svetimomis katėmis, šunimis, ypač valkataujančiais gyvūnais;
- rūpintis savo augintinių švara.
