Kėdainių PSPC dirba naujas psichologas psichoterapeutas Donatas Lučunas
Prisistatydamas pats ir pristatydamas savo darbą, naujasis VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos skyriaus medicinos psichologas psichoterapeutas Donatas Lučunas teigė daugiau patirties turintis teikiant psichologines konsultacijas, taikant psichoterapiją, dirbant su pavieniais pacientais ar grupėmis. Šiek tiek mažiau įgūdžių turi psichologinėje diagnostikoje, psichologiniame vertinime, todėl, dirbdamas Psichikos sveikatos skyriuje, šiuos įgūdžius planuoja tobulinti.
Konsultacijų reikia ir sveikiems
„Geriausiai jaučiuosi ir labiausiai patinka dirbti su suaugusiais asmenimis, bet poreikiui esant galėčiau dirbti ir su paaugliais, o esant būtinybei – ir su jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikais. Su visiškai mažiukais, dirbti nesiimčiau. Savo darbe laikausi tokios filosofijos – visada galiu pabandyti padėti pacientui, tačiau jei man nepavyks, galbūt pavyks mano kolegai. Mano darbo metodai gali būti kai kuriems pacientams nepriimtini, kai kuriems pacientams gali nepatikti mano išvaizda, balso tonas ar kažkoks asmeninis ypatumas, aš galiu jiems priminti kažką, kas jiems sukelia nemalonius išgyvenimus“, – pasakojo specialistas.
D. Lučunas teigė, kad daug metų yra dirbęs su priklausomais nuo psichoaktyvių medžiagų asmenimis, taip pat su priklausomais nuo azartinių lošimų, kompiuterinių žaidimų žmonėmis. Šiame skyriuje teks (ir jau tenka) susidurti su įvairiais pacientais, kurie ateina ir poromis. Teikiant psichologo – psichoterapeuto konsultacijas, turi vykti pokalbių ciklas – dažniausiai vieno susitikimo neužtenka, nes kuo daugiau žmogus turi psichinių sutrikimų, tuo daugiau konsultacijų jam reikia. Vieno susitikimo gali pakakti pakankamai sveikam asmeniui, kurį išmušė iš vėžių kažkoks stresinis įvykis, kuris galbūt ir pats susitvarkytų, bet atėjęs pas psichologą, tą padaro greičiau.
Psichologo psichoterapeuto nuomone, jeigu asmenys ryžtųsi kuo anksčiau spręsti įvairias asmenines problemas, tuo būtų geriau, bet žmonės daugiausiai kreipiasi jau turėdami gydytojų psichiatrų diagnozes, turintys psichinį sutrikimą. O neretai pasitaiko, kad ir pakankamai sveikam žmogui reikėtų psichologo konsultacijos.
Ar šiandien žmonės lengvai praveria psichologo kabineto duris, ar drąsiai patys atsiveria? Pasak D. Lučuno, mūsuose vis dar egzistuoja stigma – neva pas psichologą eina kažkokie „nenormalūs“ žmonės, tačiau laimei, ši nuostata pamažu bliūkšta.
Konsultavimas ne tik kabinete
„Į mane kreipiasi žmonės, kalbu apie ankstesnę patirtį, kurie kartais prašo susitikti konsultacijai kitoje vietoje, ne kabinete. Kėdainiai pakankamai mažas miestas, todėl pastebėjau, kad psichiatras, psichologas, psichoterapeutas gali susidurti su tam tikrais keblumais. Juk savo darbe gali susidurti su pacientais, kuriuos medikas ar jo kolegos pažįsta asmeniškai. Dėl to mažesniame mieste baimės žmonėms yra daugiau, o didmiestyje žmonės jaučiasi šiek tiek laisviau.
Aš kartais praktikuoju modernesnę terapiją – konsultavimą, gydymą ir už kabineto durų. Pvz., su pacientais atliekame kažkokius elgesio eksperimentus, kadangi kai kuriuos tikslus galima pasiekti tik per patirtis. Teoriškai mes galime kalbėtis labai daug, bet konkrečiu atveju susidūrus su reikiamomis patirtimis akis į akį, gali pakakti vieno ar kelių kartų. Tai susiję su įvairiomis baimėmis, fobijomis, nerimu. Pvz., jei kreipiasi depresija sergantis žmogus, jam užtenka pasivaikščioti ir jis jau gali pasijausti šiek tiek geriau. Su tokiu pacientu galima kartu eiti pasivaikščioti ir tuo pačiu atlikti konsultaciją. Psichoterapinis gydymas šalia medikamentinio iš tiesų duoda gerą rezultatą“, – savo gydymo metodus atskleidžia psichologas.
D. Lučunas apgailestavo, kad pacientui skirtas laiko limitas, pusvalandis, kartais įspraudžia į tam tikrus rėmus. Neretai būna sudėtinga per pusvalandį žmogui atsiverti. Ir kuo labiau sutrikęs pacientas arba kuo jis jaunesnis, tuo sunkiau. Pusvalandžio pakaktų tarkim, kad su tokiu pacientu galėtum užmegzti psichologinį kontaktą, o tyrimui laiko nebelieka.
Psichologas prisipažįsta mėgstantis praktikuoti pozityvią psichologiją. Juk dažniausiai situacija ar reiškinys turi ir neigiamą, ir teigiamą pusę, kažką atimantis ir kažką duodantis.
Asta Raicevičienė, VšĮ Kėdainių PSPC atstovė viešiesiems ryšiams
