Kraujuoja dantenos? Metas sunerimti

Ko gero, kiekvienam yra nutikę taip, kad valantis dantis pastebime – kraujuoja dantenos. Kartais tai gali būti vietinės žaizdelės burnoje pasekmė, kartais – per grubaus dantų valymo rezultatas. Tačiau jeigu matote, kad dantenų kraujavimas niekaip nesiliauja – metas susirūpinti. Negydomas gingvitas, arba kitaip sakant, dantenų uždegimas, gali sukelti rimtų nemalonumų. Apie tai, kaip tinkamai rūpintis dantimis, kad būtų išvengta rimtų nemalonumų, kalbamės su odontologijos klinikos „Šypsenos magija“ gydytoja odontologe Skaiste Vaškeliene.

Prasideda „nekaltai“

Kaip ir minėta, su dantenų kraujavimu susidūręs yra kone kiekvienas. Tačiau po tokiu „nekaltu“ dalyku gali slėptis ilgalaikes pasekmes jūsų dantims turinčios problemos.

„Parodontozė, arba periodontitas – periodonto audinių uždegimas – prasideda nuo dantenų uždegimo, vadinamo gingvitu. Jis yra labai dažnai žmonių nepastebimas. Dažniausiai jis būna nustatomas profilaktinės patikros pas odotntologą metu.

[quote author=“S. Vaškelienė“]Parodontozės atsiradimui arba greitam vystymuisi įtakos turi ne tik dantų higiena. Sąkandis, blogi įpročiai ir žmogaus imunitetas – ne ką mažiau svarbūs.[/quote]

Pirmasis požymis, kada reikia sunerimti – kraujuojančios dantenos. Dantenų uždegimas kyla dėl netinkamos dantų higienos, kai nepakankamai išvalomos apnašos, tarpdančiai, liežuvis. Apnašos nepašalinamos, ima daugintis patogeninės, blogosios bakterijos ir jos sukelia uždegimą.

Periodontą sudaro dantį supančios struktūros – dantenos, periodonto raištis, aleolo kaulas, ir aplink dantį esanti medžiaga – cementas.

Kilęs uždegimas dantenose palaipsniui pereina į dantį supančias struktūras ir jas ardo“, – komentavo S. Vaškelienė.

Skausmo nejunta

Didžiausia bėda ta, kad neretai žmonės pas odontologą keliauja jau kokiai nors problemai pažengus – kitaip tariant, atsiradus skausmui. Tačiau parodontozė yra klastinga tuo, jog skausmo pacientas nejunta labai ilgai – iki tol, kol situacija jau būna kritinė.

„Būna, kad pats žmogus nepastebi dantenų uždegimo, ypač jei jis yra galinių dantų srityje. Žinoma, odontologas gingvitą bet kuriuo atveju pastebės, nes būna pakitusi dantenų spalva, jos būna patinusios. Dantenų uždegimas nebūtinai turi apimti visus dantis – gali būti lokalizuotas uždegimas, esantis tam tikrose vietose.

Jeigu dantenų uždegimas yra negydomas, besikaupiančios apnašos bėgant laikui mineralizuojasi ir tampa dantų akmenimis. Prie jų dar daugiau apnašų prilimpa, nes akmenų paviršius nelygus, groblėtas, apnašoms patogiau prikibti.

Taip patogeninių organizmų vis daugėja, uždegimas plinta ir pereina į dantį palaikančias struktūras – keliauja į kaulą. Iš pradžių atsiranda tarpelis tarp danties ir dantenos – vadinama dantenų kišenė. Toje kišenėje kaupiasi apnašos, bakterijos, kyla kaulo uždegimas ir kaulas ima nykti. Nykstant kaului, danties šaknies vis mažiau būna kaule, taigi dantis ima klibėti ir gali net iškristi. Skausmo pacientas dažniausiai nejaučia – dažniau jaučiamas nemalonus burnos kvapas, žinoma, minėtas dantenų kraujavimas, danties klibėjimas“, – pasakojo odontologė.

Kainuoja daug

Didžiausia blogybė ta, kad parodontozė sukelia daug problemų, o kai kurios jų – rodos, niekaip nesusijusios su burnos higiena. Maža to, įsisenėjusios ligos gydymas kainuoja labai daug laiko ir pinigų.

„Vystantis parodontozei ima klibėti dantys, darosi sunku sukramtyti maistą. Dantys ir burna – virškinimo sistemos dalis, tad jei netinkamai sukramtomas maistas, skrandis sunkiau jį suvirškina, gali kilti virškinimo problemų.

[quote author=“S. Vaškelienė“]Jeigu parodontozė pažengusi, joks chirurgas nesiims implantuoti danties. Pirmiausia reikia ligą suvaldyti, apgydyti. Reikia daug investuoti į protezavimą – tenka atstatinėti kaulą, o implantuoti danties negalima, kol dantenos nesutvarkytos, neišgydytos. Jei dantenos nesveikos, implantas neprigis.[/quote]

Parodontozė net prisideda prie širdies kraujagyslių ligos – būtent dėl patogeninių organizmų. Maža to, jeigu nėščiai moteriai yra parodontozė, tai daro įtaką kūdikio sveikatos būklei – jis gali gimti mažesnio nei įprasta svorio.

Ši liga jaunėja. Anksčiau buvo manoma, kad tai vyresnio amžiaus žmonių liga, bet kuo toliau, tuo jaunesnių žmonių su šia liga būna. Yra ir agresyvių formų, kur visas procesas vyksta labai ūmiai ir greitai.

Žinoma, žmonės retai kada užleidžia viską iki tiek, kad dantis pats iškristų. Dantis kliba, jaučiamas diskomfortas, skausmas – žmonės ateina danties išsirauti.

Po to, kai dantis yra išraunamas arba iškrenta, vienintelė išeitis – protezavimas. Tačiau jeigu parodontozė pažengusi, joks chirurgas nesiims implantuoti danties. Pirmiausia reikia ligą suvaldyti, apgydyti. Reikia daug investuoti į protezavimą – tenka atstatinėti kaulą, o implantuoti danties negalima, kol dantenos nesutvarkytos, neišgydytos. Jei dantenos nesveikos, implantas neprigis.

Nepaisant to, kad ši liga gana lėtai progresuoja, reikia įvertinti tai, kad jos gydymas bus itin ilgas ir labai brangus“, – pabrėžė odontologė S. Vaškelienė.

Kokia prevencija?

Geriausias gydymas – prevencija. Taigi nuoširdus rūpestis savo nuosavais dantimis, reguliarus lankymasis pas odontologą jums padės išvengti šios nemalonios ir daug kainuojančios ligos.

„Reguliariai atliekama dantų higiena padeda apsaugoti dantis. Jei yra dantenų uždegimas – jį galima išgydyti. Bet jei jau yra išsivysčiusi parodontozė, mes galime tik sustabdyti procesą, bet atgal mes negrįšime – kaulo atgal neatauginsime.

[quote author=“S. Vaškelienė“]Reikia nepamiršti valyti liežuvio. Tam skirtas specialus liežuvio valiklis. Galima, žinoma, valyti ir su dantų šepetėlio nugarėle, jeigu ji tam pritaikyta, bet atsiminkite, kad liežuvio su dantų šepetėlio šereliais nenuvalysi.[/quote]

Be to, ir tas situacijos suvaldymas yra bendro paciento ir odontologo darbo reikalas – nėra taip, kad odontologas padaro dantų higieną ir pacientas toliau gali nevalyti dantų ir jų neprižiūrėti.

Taigi pirmiausia, kai pacientas pastebi kraujuojančias dantenas, atvykus pas odontologą jam atliekama burnos higiena. Procedūros metu išvalomos apnašos, dantų akmenys, nupoliruojami dantų paviršiai, nupoliruojamos porėtos, nelygios dantų plombos. Jei jos neišpoliruojamos – jas tenka pakeisti naujomis.

Pacientas namo išleidžiamas jam paaiškinus, kaip toliau namuose rūpintis dantimis, informuojama, kokias priemones reikia įsigyti.

Neretai žmonės galvoja, kad dantų priežiūra apsiriboja dantų šepetėliu ir dantų pasta, tačiau to neužtenka. Žmonės pamiršta tarpdančių šepetėlį ir siūlą, liežuvio valiklį. Taip pat yra ir kitų priemonių, palengvinančių burnos priežiūrą – pavyzdžiui, burnos irigatorius – prietaisas, kuris vandens srovės pagalba išvalo tarpdančius. Tokį aparačiuką galima įsigyti vaistinėse, odontologijos klinikose, internetinėse svetainėse“, – komentavo specialistė pabrėždama, kad reklamuojami dantų šepetėliai, kurie esą padaro „viską“ – ir nuvalo dantų paviršių, ir išvalo tarpdančius ir liežuvį – greičiau jau yra reklaminis triukas nei reali pagalba dantims.

Svarbūs veiksniai

Tiesa, parodontozės atsiradimui arba greitam vystymuisi įtakos turi ne tik dantų higiena. Sąkandis, blogi įpročiai ir žmogaus imunitetas – ne ką mažiau svarbūs.

„Dantenų uždegimui įtakos turi netaisyklingas sąkandis, susigrūdę dantys – apnašos tokiose vietose užsilaiko, jas sunkiau pašalinti. Esant blogam sąkandžiui ir suaugę žmones gali dėti breketus. Jeigu žmogus negali to padaryti dėl dinansų, reikia tiesiog keisti tą, ką galima – investuoti į burnos higienos priežiūrą, nepamiršti valyti tarpdančių. Reikia nepamiršti valyti liežuvio. Tam skirtas specialus liežuvio valiklis. Galima, žinoma, valyti ir su dantų šepetėlio nugarėle, jeigu ji tam pritaikyta, bet atsiminkite, kad liežuvio su dantų šepetėlio šereliais nenuvalysi.   

Apskritai mūsų burnoje yra per 600 rūšių bakterijų, dauguma jų mums bėdų nekelia, bet yra ir blogųjų arba patogeninių bakterijų, kurios gali sukelti įvairius uždegimus.

Viskas labai priklauso nuo žmogaus imuniteto – patogeninės bakterijos dauginasi, o koks mūsų organizmo atsakas? Jei žmogaus imunitetas stiprus, organizmas kovoja su patogeninėmis bakterijomis, o jei žmogaus imunitetas nusilpęs – liga progresuos greičiau. Daug įtakos ligos progresavimui turi ir rūkymas, nes jis stabdo dantenų kraujotaką.

Todėl verčiau negailėti laiko tinkamai dantų priežiūrai namuose ir du kartus per metus lankytis pas savo odontologą. Taip prižiūrint dantis šios ligos išvengti tikrai galima, o dantų higiena, neretai vis dar laikoma tarsi papildoma dantis gražinančia procedūra, yra privaloma, siekiant išsaugoti sveikus dantis kuo ilgiau“, – ragino specialistė.