Gilėjantys kalbos sutrikimai – iššūkis logopedams

Šiuolaikinės ugdymo įstaigos neįsivaizduojamos be logopedo pareigybės. Logopedas – specialistas, padedantis įveikti vaikų ir suaugusiųjų kalbos ir kalbėjimo sutrikimus, mažiesiems šnekučiams dažnai tampa ne tik mokytoju, bet ir smagiu pašnekovu bei vienu mėgstamiausiu pedagogu darželyje ar mokykloje.

Šalies, taip pat ir mūsų rajono, kalbos korekcijos specialistai pastebi, kad kasmet jų pagalbos prireikia vis gausesniam būriui vaikų. Logopedai įsitikinę – tam, kad vaikas kalbėti pradėtų ne tik anksčiau, bet ir taisyklingiau, daugiausia įtakos turi jo tėvai. Tad kokios pagrindinės taisyklės, kurias turėtų žinoti gimdytojai, norintys, kad jų mažylių kalba vystytųsi sklandžiai?

Problemų daugėja

Kovo 6-ąją šalies logopedai minėjo savo profesinę šventę, kurią, beje, įgijo visai neseniai – vos prieš kiek daugiau nei dešimtmetį.

„Esame gana jaunos profesijos atstovai. Ši profesija ilgai ieškojusi savo vietos, blaškėsi tarp medicinos ir edukologijos, bandė rasti jungtis su kitais mokslais ir savarankišku keliu ėmė žingsniuoti tik 20 amžiaus pradžioje. Kėdainiuose pirmieji logopedai atsirado dar vėliau – praėjusio amžiaus antrojoje pusėje. Džiugu, kad šiemet minėdami valstybės šimtmetį, mes, logopedai, savo šalyje jaučiamės reikalingi ir gerbiami. Tačiau mus neramina kone geometrine progresija didėjantis kalbos vystymosi sutrikimų turinčių vaikų skaičius. Be jokios abejonės, tam įtakos turėjo šiuolaikinio gyvenimo būdo ypatumai“, – sako Kėdainių pedagoginės pagalbos tarnybos logopedė Gitana Danilevičienė.

Tiek mokyklose, tiek darželiuose ir net gydymo įstaigose pas logopedus driekiasi nemenkos eilės. Šiuo metu įvairiose Kėdainių rajono ugdymo įstaigose dirba 26 logopedai, kurie vos spėja suktis.

[quote author=“G. Danilevičienė“]Dėmesio nekreipimas į vaiko kalbos sutrikimus – tai kelias į rašymo ir skaitymo sutrikimus. Kai kurie kalbėjimo sutrikimai turi savybę įsitvirtinti, o mokykloje pasireikšti kaip skaitymo ir rašymo problemos.[/quote]

„Vaikų, kuriems reikia logopedo pagalbos, kasmet sparčiai daugėja. Taip pat keičiasi ir logopedinių sutrikimų pobūdis, o dažnai ir patys sutrikimai būna sudėtingesni. Jei anksčiau dažniausiai pasitaikydavo tokių kalbos defektų kaip garsų „š“, „ž“, „č“, „dž“ ir „r“ iškraipymas, tai dabar šalia šių garsų vaikai netaria ir tokių kaip „k“, „g“, „b“,„l“, „j“ painioja „t“ su „p“ ir t. t. Ateina tokių vaikų, kurie iškraipo praktiškai visus kalbos garsus, kurio kalbos suprasti praktiškai neįmanoma. Tokiems sutrikimams pašalinti reikia labai daug darbo, kuris trunka ne vienerius metus. Mūsų darbo krūvis yra tikrai labai didelis. Reikia pagelbėti labai dideliam skaičiui vaikų. Žinoma, pirmenybę ir daugiausia dėmesio skiriame sudėtingiausius sutrikimus turintiems vaikams“, – pabrėžia G. Danilevičienė.

Per mažai bendravimo

Logopedai kaip vieną iš pagrindinių priežasčių, lemiančių vaikų kalbos sutrikimų dažnėjimą įvardija šiuolaikinio gyvenimo būdo ypatumus – nesveiką mitybą, aplinkos užterštumą, pasyvų gyvenimo būdą, per mažai bendravimo su vaikais.

„Be įvairių organizmo fiziologinių sutrikimų, kuriems įtakos turi tiek besilaukiančios moters, tiek paties vaiko nesveika mityba, mažas fizinis aktyvumas bei įvairios kitos priežastys, vaiko kalbos raidą smarkiai veikia ir išoriniai veiksniai. Pastebime, kad neretai vaikai, net ir patys mažiausi, labai daug laiko praleidžia prie išmaniųjų technologijų – telefonų, planšečių, kompiuterių, televizorių ir kt. Sulaukiame net ir tokių vaikų, kurie angliškų ar kitos užsienio kalbos žodžių žino daugiau nei lietuviškų. Kas keisčiausia, kad tėveliai neretai tuo džiaugiasi – va, kaip gerai – vaikas užsienio kalbą pats žiūrėdamas filmukus išmoko! Tačiau realybė yra tokia, kad vaikas negeba bendrauti gimtąja kalba, o menamos užsienio kalbos žinios tėra pavieniai, taip pat ne visada teisingai tariami žodžiai. Jei tėvai nori, kad vaiko kalba vystytųsi kaip įmanoma sklandžiau, kad mažylio žodynas būtų platesnis, jie turėtų su vaiku daugiau bendrauti, su pirmuosius žodžius tarti besimokančiu vaiku kalbėti lėčiau, aiškiai artikuliuoti ir tarti žodžius. Žinoma, vaikai netaisyklingai taria garsus vien dėl to, kad su jais mažai bendraujama ar kad tėvai kažką ne taip daro, tačiau nemažos dalies vaikų taisyklingos kalbos vystymuisi pritrūksta būtent kokybiško bendravimo su suaugusiais, knygelių skaitymo, vakaro pasakėlių, pasakojimų ir pan. Juk vaikai taip nori ir mėgsta bendrauti!“ –  pastebi logopedė.

Keičiasi laikai

[quote author=“G. Danilevičienė“]Esame gana jaunos profesijos atstovai. Ši profesija ilgai ieškojusi savo vietos, blaškėsi tarp medicinos ir edukologijos, bandė rasti jungtis su kitais mokslais ir savarankišku keliu ėmė žingsniuoti tik 20 amžiaus pradžioje.[/quote]

Pastaraisiais metais logopedams ne tik daugėja darbo, bet smarkiai keičiasi ir jo pobūdis. Todėl rajono kalbos korekcijos specialistams vis dažniau tenka kurti naujas darbo metodikas bei priemones, vieniems su kitais konsultuotis bei dalintis patirtimi.

„Dabartiniai logopedai susiduria ne tik su vaikų gausa, bet ir su naujais iššūkiais. Dabar vaikai pas mus ateina ne tik netardami tam tikrų garsų, bet ir su gramatiškai netaisyklinga kalba, pavyzdžiui, netaisyklingai derinami linksniai, daro grubias kalbos dalių derinimo klaidas. Atsižvelgdami į esamą vaikų kalbos ir kalbėjimo problemą logopedai taiko informacines technologijas bei kitas šiuolaikines mokymo priemones. Nemažai dėmesio skiriame elektroninių priemonių kūrimui, nes vaikai jomis itin domisi. Štai „Obelėlės“ logopedai turi net ir planšetes savo kabinete. Trumpiau tariant, savo darbe išmaniąsias technologijas, naujas priemones stengiamės derinti su klasikiniais metodais. Taip pat daug dėmesio skiriame patirties pasidalijimui su kolegomis. Rajone yra susibūręs logopedų metodinis būrelis, kur visų krašto ugdymo įstaigų logopedai aktyviai dalijasi savo patirtimi. Be šito būtų labai sunku šiais laikais dirbti, mat naujos problemos reikalauja įdirbio, kolektyvinės patirties ir pan.“, – pasakoja specialistė.

Kartojimas

Logopedai pabrėžia, kad vaikų kalbos sutrikimus šalinti reikėtų pradėti kaip įmanoma anksčiau, tuomet jų įveikimas užtruks žymiai trumpiau.

„Kalbos sutrikimų yra labai įvairių, suprantama, vienus jų vaikai ir be jokios pagalbos patys išauga, tačiau būna ir taip, kad be specialisto jų atsikratyti bus itin sunku. Aišku, dvimečių pas logopedą vesti tikrai nebūtina, tačiau jei trimetis dar kalba visiškai nesuprantamai, jau reikėtų susirūpinti. Žinoma, jei yra būtinybė, logopedo pagalbą gali gauti net ir, pavyzdžiui, metukų vaikas. Jei vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, vaiko kalbą stebi ne tik tėveliai, bet ir pedagogai, tad ir logopedinės bėdos paprastai yra pastebimos bei pradedamos koreguoti laiku. Paprastai su gerokai įsisenėjusiais kalbos sutrikimais būna tik tie vaikai, kurie į mokyklą ateina tiesiai iš namų, turiu galvoje, nelankę ikimokyklinio ugdymo įstaigos“, – pastebi pedagogė.

Logopedai taip pat itin akcentuoja vaiko tėvų ar globėjų svarbą jo kalbos sutrikimų koregavime.

[quote author=“Aut. past.“]Logopedai kaip vieną iš pagrindinių priežasčių, lemiančių vaikų kalbos sutrikimų dažnėjimą, įvardija šiuolaikinio gyvenimo būdo ypatumus.[/quote]

„Mūsų darbe labai svarbus bendradarbiavimas su vaiko tėvais. Nes kuo vaikelis daugiau kalbės, bendraus, tuo greičiau pavyks pasiekti norimų rezultatų. Iš esmės logopedinė pagalba yra nuolatinis kartojimas, kad kuo tvirčiau įsitvirtintų taisyklingos kalbos įgūdžiai. Tai jei namuose tėvai kartu su vaiku kartos logopedo susakytus dalykus, vadovausis logopedo rekomendacijomis, rezultatai tikrai bus žymiai geresni ir greitesni nei vien logopedui darbuojantis“, – pataria G. Danilevičienė.

Pagalbos mokiniui specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad nekoreguojamos logopedinės problemos vėliau gali turėti nemenkos įtakos vaiko raštingumui.

„Dėmesio nekreipimas į vaiko kalbos sutrikimus – tai kelias į rašymo ir skaitymo sutrikimus. Kai kurie kalbėjimo sutrikimai turi savybę įsitvirtinti, o mokykloje pasireikšti kaip skaitymo ir rašymo problemos. Tad kalbos sutrikimus būtina laiku pastebėti, koreguoti. Juolab kad rajone tai padaryti yra tikrai geros sąlygos“, – dėmesį atkreipia logopedė.