Gripo epidemija dar neatšaukta – priėmimo skyriuje gali tekti susimokėti

Beveik visoje Lietuvoje siaučianti gripo epidemija privertė imtis papildomų veiksmų, kurie leistų pacientams lengviau gauti gydytojo paslaugas – Valstybinė ligonių kasa primena, kad poliklinikos gripo epidemijos metu yra įpareigotos ilginti darbo laiką, taip pat pacientams suteikiama teisė nedarbingumo pažymėjimą užrezervuoti telefonu, lengviau pasiekiami tampa gydytojų vizitai namuose. Tačiau ne paslaptis, kad neretai pacientai ne visuomet elgiasi sąžiningai – kai nėra būtinos reikmės kviečiasi greitąją medicinos pagalbą, vyksta į ligoninės priėmimo skyrių, taip tikėdamiesi išvengti eilių ir greičiau gauti receptą vaistams.

Kai kas pasikeitė

Kalbinta Kėdainių pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorė Audronė Rimkevičienė komentavo, kad atsižvelgiant į tai, jog siaučia gripas, pastebimas pacientų įpročių pasikeitimas, tačiau radikalių pokyčių nėra.

„Ilginti PSPC darbo laiko kol kas nematome reikalo – pagal pacientų atvykimą matome, kad tokio poreikio nėra. Juo labiau, kad gripas toks dalykas, jog žmogus karščiuodamas tikrai nesėdi darbe, nelaukia darbo pabaigos, kad pas gydytoją nuvyktų. Jis vyksta pas gydytoją dienos metu, tada, kada suserga, pajaučia simptomus.

[quote author=“Aut. past.“]Nors esant gripo epidemijai žmonės gali rezervuotis nedarbingumo pažymėjimus telefonu, medikų bendruomenei – tai nemenkas iššūkis. Kaip patikrinti, ar skambinantis asmuo iš tiesų serga, o nebando pasinaudoti susidariusia situacija?[/quote]

Po ketvirtos valandos popiet, pacientų sumažėja, kur ne kur būna vienas kitas pacientas. Tačiau jeigu pacientų ženkliai padaugėtų, žinoma, darbo laiką ilgintume.

Kita vertus, mūsų gydytojai tikrai dirba tol, kol priima visus atėjusius pacientus – kad ir ilgiau, ir iki pusės šešių pasėdi. Bet versti žmones sėdėti darbe ir laukti, – o gal ateis kas nors – būtų nesąžininga gydytojų atžvilgiu.

Kvietimų į namus šiek tiek padaugėjo, tačiau tikrai ne masiškai. Maža to, mūsų pacientai yra sąmoningi ir puikiai supranta, kad geresnes ir kokybiškesnes paslaugas pacientai gauna patys atvykę į gydymo įstaigą.

Žinoma, kai kurie mano, kad jei su temperatūra eisi į viešumą, platinsi tą ligą. Tačiau gydytojas, atvykęs į namus, viso labo turi kraujospūdžio apratą, fonendoskopą ir savo galvą. Na negali atskirti, ar žmogui gripas, ar bakterinė infekcija. Esame apie tai daug kalbėję, nes stengiamės sumažinti kvietimų į namus skaičių, ir mums tai pavyko. Norisi tikslesnės diagnostikos iš karto, neužleidžiant ligos.

Be abejo, kai žmogus karščiuoja ir labai blogai jaučiasi, kviečiasi mediką į namus. Tačiau jauni pacientai patys ateina iki PSPC. Mes labai džiaugiamės, kad mūsų pacientai supranta, kodėl atvykti visgi reikia stengtis patiems“, – kalbėjo PSPC direktorė.

Kai kurie gydytojai į iškvietimus į namus vyksta savo automobiliu, o tie, kurie nevairuoja patys ar neturi automobilio, vyksta su PSPC automobiliu ir vairuotoju.

Vieta apgavystėms?

Tuo tarpu nedarbingumo pažymėjimo rezervavimas telefonu – daug klausimų keliantis reikalas.

Valstybinė ligonių kasa teigia, kad esant gripo epidemijai, žmogui pasireiškus negalavimams, kurie tinkami gripui, ir dėl to negalinčiam atvykti į gydymo įstaigą, galima nedarbingumo pažymėjimą rezervuoti telefonu.

Paskambinus į registratūrą, atsiliepusi referentė turėtų įvertinti telefonu pateiktą informaciją apie paciento būklę. Šeimos gydytojas asmens sveikatos istorijoje turi aprašyti nusiskundimus, rekomendacijas, kaip gydytis, kokio režimo laikytis. Taip pat tokiam žmogui, jeigu jam nereikalingas gydymas stacionare, numatomas vizitas pas gydytoją per artimiausias 3 dienas nuo skambučio.

Tačiau A. Rimkevičienės teigimu, čia atsiveria labai palanki terpė apgavystėms ir bandymams išvengti ėjimo į darbą, kai to gal net nereikia.

„Visas šis dalykas man kelia nerimą – koks čia rezervavimas? Tokio būdo net nėra. Arba duodi žmogui nedarbingumo pažymėjimą, arba ne. Na, o kaip dabar patikrinti, kad tai tikrai TAS pacientas? Gerai, jei matai pacientą bent šešis kartus per metus, gali iš balso atpažinti, ar identifikuoti, kad tai tikrai tas žmogus, kad taip, jis sąžiningas, jis serga.

Na, nežinau, aš negaliu kalbėti už mūsų medikus, bet tikrai dažnam gydytojui kilus abejonei reikėtų įsitikinti, ar tas žmogus tikrai serga – tuomet tektų vykti į namus. Tai gerai, jei bendraujama su šeimos gydytoju, kuris nuolat su tuo pacientu bendrauja, o jei tas gydytojas pats serga ar nedirba tuo metu, ir su pacientu kalbasi kitas gydytojas, gyvenime paciento nematęs?

Na, atsiranda vieta nemenkoms apgavystėms. Be to, gyvenimiška patirtis rodo, kad neretai nutinka taip, kad pacientai ne visuomet būna sąžiningi su medikais, ypač kai reikia nedarbingumo pažymėjimo. Net čia, poliklinikoje, visko nutinka, kad ir girti ateina, ir panašiai. Tai ką kalbėti apie pokalbį telefonu?“, – nuogąstavimus išreiškė A. Rimkevičienė.

Kviečiasi ir greitąją

Pasitaiko atvejų, kai žmonės susirgę ir prastai pasijutę, dėl peršalimo ar gripo kviečiasi greitąją medicinos pagalbą. Nepaisant to, kad „greitukės“ skirtos kritiniams atvejams, kartais žmonės savo būklę linkę pervertinti. Tačiau nedera pamiršti ir to, kad dėl melagingų greitosios kvietimų galima užsitraukti ir teisėsaugos nemalonę.

[quote author=“A. Rimkevičienė“]Jeigu vaiko temperatūra siekia 39 laipsnius ir nepavyksta jos numušti, tada reikėtų kviestis greitąją. Gali temperatūra būti ir mažesnė – kartais ne vien tik ji lemia labai prastą vaiko savijautą. Geriau jau vaiką atvežti, apžiūrėti. Galų gale, nėra tai labai dažni kvietimai.[/quote]

Tiesa, Kėdainių PSPC direktorė pastebi, kad nors gripo epidemijos medu greitosios kvietimo atvejų padaugėja, jų nėra labai daug. Kita vertus, kalbai pasisukus apie mažuosius pacientus, jų būklę reikėtų vertinti gerokai atidžiau.

„Žmonės neturėtų greitosios kviestis tiesiog dėl to, kad jie peršalę ar karščiuoja. Žinoma, tokių kvietimų pasitaiko, nors jų nėra daug.

Kita vertus, kai karščiuoja vaikai, temperatūra aukšta, tėveliams nepavyksta numušti temperatūros, ir yra naktis – na tai kviečiama greitoji ir, žinoma, važiuojame. Jeigu vaiko temperatūra siekia 39 laipsnius ir nepavyksta jos numušti, tada greitąją reikėtų kviestis. Gali temperatūra būti ir mažesnė – kartais ne vien tik ji lemia labai prastą vaiko savijautą.

Geriau jau vaiką atvežti, apžiūrėti. Galų gale, nėra tai labai dažni kvietimai“, – kalbėjo PSPC direktorė pasidžiaugdama, kad kraštiečiai nelinkę piktnaudžiauti kviesdami greitąją.

Kulniuoja ir į priėmimo skyrių

Tuo tarpu tie, kurie savo prastos būklės pabūgsta, tačiau nesijaučia pakankamai blogai, kad kviestųsi greitąją, atvyksta ir į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių. Tiesa, tikėtis kad greitai ir be eilių būsite apžiūrėtas ir po kelių minučių su receptu rankoje kulniuosite namo, neverta.

„Pagrinde sergančiuosius gripu gydo pirminis sveikatos priežiūros centras, bet tikrai yra tokių, kurie sirgdami ir karščiuodami vyksta tiesiai į priėmimą. Skyriuje pacientų išaugo 30-50 proc. lyginant su kitomis dienomis. Anksčiau, nesant gripo epidemijai, kreipdavosi apie 50 žmonių per parą, o dabar – apie 70 ir daugiau.

Padaugėjo apsilankymų vaikų skyriuje – anksčiau vaikų skyriuje didžiausią grupę sudarydavo vaikai su virškinamojo trakto sutrikimais, o dabar – daugiausiai karščiuojančių.

Tiesa, gripą nedažnai patvirtiname. Turime tam tikrus testus, kuriuos atliekame, ir matome, kad yra kažkokios virusinės infekcijos, yra žinoma vienas kitas ir tikro gripo atvejų, bet nėra jų daug tų atvejų.

Į priėmimą vykti derėtų jeigu gresia pavojus gyvybei ar dėl esamos būklės gali būti ilgalaikiai pakenkimai sveikatai“, – komentavo Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas.

Gali tekti susimokėti

Situacija paprasta – jei atėjote į priėmimo skyrių, o jūsų būklė nėra kritinė, už paslaugas jums gali reikėti susimokėti. Net tada, kai esate draustas.

„Jeigu žmogaus situacija iš esmės nėra skubi, pagalbą teikti turi PSPC. Jie turėtų turėti per naktį budintį gydytoją ir kiaurą parą turėtų priimti žmones. Tačiau tai yra labai brangus dalykas. Taigi mes esame sudarę sutartį su PSPC ir Šeimos klinika, ir mūsų priėmime teikiama pagalba tokiems žmonėms, kuriems skubios pagalbos iš esmės nereikia. Žinoma, ligonių kasa mums, kaip antrinei gydymo įstaigai, už tą darbą nemoka, taigi mes pateikiame sąskaitą PSPC ir Šeimos klinikai, ir jie mums apmoka. Yra nustatytos konsultacijų ir tyrimų kainos.

Labai dažnai pasitaiko, kad žmogus nedraustas, ar užsienietis – jis turi susimokėti už paslaugas pats. Taip pat jei atvyksta į priėmimą ir prašo paslaugos, kuri nėra skubi, taip pat turi susimokėti.

Pavyzdžiui, žmogus griuvo, susitrenkė. Atvyko į priėmimo skyrių, ten jį apžiūrėjo – nėra lūžių. Taigi pagalba nėra skubi, suteiktos paslaugos nepritaikomos ir šeimos gydytojo suteikiamoms paslaugoms, taigi jis turi susimokėti.

Arba žmogui pakilo temperatūra iki 38 laipsnių ir jis ateina į Priėmimą. Jam ir sakome – eikite pas šeimos gydytoją, nes iš esmės ligoninėje jo net neturime priimti. Bet jei žmogus būtinai nori šiandieną būti apžiūrėtas, tada jis susimoka ir būna apžiūrėtas, gauna receptą vaistams ar pan. Tai nėra būtinoji pagalba. Nei žmogus miršta, nei kažkokios pasekmės būtų, tačiau jei jau jis reikalauja būti apžiūrėtas čia ir dabar, susimoka, ir paslaugą gauna.

Yra ne taip mažai tokių žmonių, tikrai ateina, o dabar, gripo sezono metu, tokių dar daugiau. Jei pacientas sutinka susimokėti, be abejo, gydytojas jį tą dieną ir priima, apžiūri, ir tyrimus padaro – na juk viskas kainuoja.

Taip pat būna nedrausti žmonės, nemokantys PSD.  Atėjus žmogui pirmiausia sistemoje pažiūrima, ar asmuo draustas privalomuoju sveikatos draudimu, jei matome, kad nedraustas, iš karto sakome, kad visos paslaugos jam kainuos. Tokių nedraustų žmonių yra pakankamai daug“,  – komentavo Stasys Skauminas.