Širdies ploto skausmas – nebūtinai širdies liga

Širdį daugelis, ko gero, įvardintų kaip bene patį svarbiausią kūno organą. Tad visai nenuostabu, kad širdies plote atsiradusių skausmų ir nemalonių jutimų labai bijome, jų išsigąstame. Tačiau toli gražu ne visada skausmas širdies plote reiškia, kad jūsų „varikliukas“ pervargo. Apie širdies ligas ir tai, kaip suprasti, kad juntami skausmai gali būti pavojingi jūsų sveikatai ir gyvybei kalbamės su Kėdainių PSPC šeimos gydytoja Erika Rudeliene.

Kai širdis „vartosi“

Ko gero, dažnas mūsų gyvenime bent kartą yra pajutęs, kaip širdis tarsi persiverčia, kliukteli po kaklu ar stipriau suplakusi vėl grįžta prie normalaus ritmo. Pirma tokia patirtis gali įvaryti nemažai baimės ir, žinoma, būtų aplaidu numoti į tai ranka. Tačiau prisirašyti nuosprendžių taip pat neverta – tokie neritmiškumai būna visiems, ir neretai jie net negydomi.

„Paradoksalu, bet gerėjant pragyvenimo lygiui pasaulyje ir medicinai sparčiai besivystant į priekį, vis dažniau pasigirsta skundų dėl širdies permušimų, moksliškai vadinamų ekstrasistolėmis. Tai neritmiškos širdies veiklos atsiradimas. Širdies aritmijos metu sutrinka širdies veikla, dėl to neužtikrinamas visavertis organų aprūpinimas krauju, o kartu ir maisto medžiagomis bei deguonimi. Dėl nepakankamai efektyvios kraujotakos jaučiamas silpnumas, fizinio krūvio netoleravimas, dusulys. Ritmo sutrikimui užsitęsus, gali vystytis širdies nepakankamumas.

Daugelis ligonių ekstrasistolių nejaučia. Kartais pacientai jaučia smūgius arba krustelėjimą krūtinėje arba kakle, galvos svaigimą, silpnumą. Kai ekstrasistolės negausios, nesukelia nemalonių pojūčių, tai dažniausiai jų nereikia gydyti antiaritminiais vaistais. Pakanka pašalinti jas sukėlusias priežastis.

[quote author=“Aut. past.“]Pajutus, kad širdelė neramiai vartosi, derėtų apsilankyti pas kardiologą, kuris nustatys, ar minėti jutimai reikalauja papildomo gydymo, ar visgi jie nėra reikšmingi. Neretai paaiškėja, kad gydyti reikia visai ne širdį, o spręsti kitas problemas, mat širdies aritmija gali būti kitų problemų simptomas.[/quote]

Ekstrasistolės gydomos skubiai tuomet, kai jas sukelia miokardo infarktas, širdį veikiantys vaistai glikozidai, narkotinės medžiagos, sumažėjusi kalio koncentracija kraujyje (hipokalemija).

Laikini ir reti ritmo sutrikimai sveikam žmogui natūralūs ir visai nekenksmingi. Pavyzdžiui, sinusinė arba kvėpavimo aritmija: įkvepiant pulsas retėja, iškvepiant dažnėja. Jei širdis plaka dažniau, esant fiziniam ar emociniam krūviui, jei pakyla kūno temperatūra – tai taip pat normali sveikos širdies reakcija.

Vienetinės ekstrasistolės – reti neritmiški širdies dūžiai, jaučiami kaip permušimai – taip pat dar laikomi norma. Kiekvienam žmogui per parą jų gali būti keliasdešimt“, – komentavo gydytoja E. Rudelienė.

Tikrintis reikia

Taigi pajutus, kad širdelė neramiai vartosi, derėtų apsilankyti pas kardiologą, kuris nustatys, ar minėti jutimai reikalauja papildomo gydymo, ar visgi jie nėra reikšmingi. Neretai paaiškėja, kad gydyti reikia visai ne širdį, o spręsti kitas problemas, mat širdies aritmija gali būti kitų problemų simptomas.

„Jei medikai nustato aritmiją, reikia išsiaiškinti jos kilmę ir nuspręsti, gydyti ją ar ne. Jei tai gerybinė aritmija dėl vegetacinės disfunkcijos, tuomet vaistai neskiriami. Tokia aritmija gali atsirasti intensyviai pasportavus, sočiai pavalgius, įtampos, nerimo, emocijos, depresijos pasekmė, didelio susijaudinimo (tokią aritmiją junta apie 70 proc. žmonių).

Tačiau jei dažnai jaučiamas širdies suspurdėjimas, permušimai, nelygus plakimas, reikia manyti, kad tai jau ligos – aritmijos – simptomai.

Jei aritmija kyla dėl kitų priežasčių, ji yra pavojingesnė. Pirmiausia gydoma ligą sukėlusi priežastis. Priežastys būna pačios įvairiausios. Gali būti dėl elektrolitų balanso sutrikimo, kai trūksta kalio ar magnio, taip pat būna dėl uždegiminių dalykų, kai atsiranda širdies raumens uždegimai. Taip pat jos gali atsirasti sportininkams dėl širdies pertempimo ar net dėl skydliaukės funkcijų sutrikimų. Visada reikia stebėti paciento būklę ir spręsti – reikia permušimus gydyti ar ne.

[quote author=“Aut. past.“]Jei širdies plote skauda ilgai, visą dieną ar dar ilgiau, tai greičiausiai ne su širdimi ir kraujagyslėmis susiję skausmai. O štai jeigu net ir nedidelio fizinio krūvio metu imate jausti buką spaudimą krūtinėje, jau derėtų sunerimti.[/quote]

Tad visų pirma reikia išsiaiškinti ekstrasistolių priežastis ir jas šalinti. Jei žmogus karščiuoja arba yra po operacijos, o organizme sumažėja skysčių, kalio ir magnio kiekis, tada jam duodami būtent tokie preparatai, o ne antiritminiai vaistai. Esant uždegimams, reikia gydyti uždegiminius procesus, o jei problemos su skydliauke, reikia gydyti ją, o ne širdies ritmo sutrikimus. Būna, kad širdies ritmo sutrikimai atsiranda dėl išeminės širdies ligos. Tokiu atveju būtina tinkamai parinkti gydymą šiai ligai, o ne sutrikimams.

Vaikams ir paaugliams širdies ritmo sutrikimai dažniausiai yra nerimo požymis. Kofeinas ir stimuliuojamosios medžiagos, parduodamuos be recepto dažnai sukelia tachiaritmijas. Būtina surinkti tikslią anamnezę“, – kalbėjo E. Rudelienė.

Išeitis – stiprinti širdį

Dažnas galvoja, kad visas bėdas išspręs vaistai. Tiesa, vaistų nuo aritmijos yra, ir jais gydoma apie trečdalis visų aritmijų. Tačiau pirmiausia reikia stengtis palaikyti sveiką gyvenseną ir taip saugoti savo organizmo varikliuką.

„Širdį stiprina ir jos veiklos sutrikimus šalina magnio, kalio preparatai, specialūs medžiagų apykaitą gerinantys vaistai. Liaudies medicina dėl streso atsiradusius širdies ritmo sutrikimus rekomenduoja gydytis gudobelių žiedų arbata. Gudobelių žieduose esančios veikliosios medžiagos mažina centrinės nervų sistemos jautrumą, tonizuoja širdies raumenį, gerina kraujo apytaką širdies ir galvos smegenų kraujagyslėse, mažina kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį kraujyje. Pasak liaudies medicinos žinovų, širdies raumenį stiprina ir melisos. Tačiau prieš pradedant vartoti vaistažoles patartina pirmiausia pasiklausti gydytojo nuomonės.

Kartais aritmijos gydymui, ypač jaunesniems pacientams, rekomenduojama radiodažnuminė abliacija. Jos metu plono elektrodo, įvesto per kateterį į širdį pagalba sunaikinamos ritmo sutrikimą sukėlusios ar jį palaikančios struktūros. Esant reikalui, implantuojamas elektrinis kardiostimuliatorius, į širdį įvedamas kateteris, randama vieta, sukelianti ritmo sutrikimą, ir ši zona suardoma, padedant radijo dažniams. Po tokios procedūros pacientas dažniausiai pasveiksta. Jei nustatoma ligos priežastis ir ji pašalinama, aritmija paprastai išnyksta.

Jei labai neramu, kreipkitės į medikus, atliksime elektrokardiogramą, įvertinsime skundus, jūsų būklę. Taip pat galima atlikti Holterio monitoravimą – kuomet su specialaus aparato pagalba, pacientui esant namuose, visą parą registruojamas širdies darbas“, – į gydytojus kreiptis ragina E. Rudelienė.

Širdis ar ne?

Taigi, kaip atskirti, ar krūtinėje atsiradęs skausmas gali būti susijęs su širdies veikla? Juk skausmų diapozonas yra itin platus – tai ir aštrūs, duriantys skausmai, ir buki, spaudžiantys ar maudžiantys nemalonūs jutimai. Gydytoja atkreipia dėmesį – jei širdies plote skauda ilgai, visą dieną ar dar ilgiau, tai greičiausiai ne su širdimi ir kraujagyslėmis susiję skausmai. O štai jeigu net ir nedidelio fizinio krūvio metu imate jausti buką spaudimą krūtinėje, jau derėtų sunerimti.

„Tipiškas angininis (stenokardinis) skausmas, kurį nulemia vainikinių kraujagyslių susiaurėjimas ir nepakankamas širdies aprūpinimas deguonimi, pasireiškia spaudimu ne širdies plote, o už krūtinkaulio (rodydami skausmo vietą, pacientai uždeda plaštaką ant krūtinės). Šis skausmas siejamas su fiziniu ar emociniu krūviu, gali kilti į gerklę, plisti į apatinį žandikaulį, žmogų išpila šaltas prakaitas, atsiranda mirties baimė. Atsiradus šiems simptomams, kuriuos, beje, pacientai neretai priskiria skrandžio ar stemplės ligoms, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Jeigu skausmas trunka visą dieną, greičiausiai tai ne dėl širdies ligų, nes kraujagyslių susiaurėjimo nulemtas skausmas paprastai trunka apie 15–20 min.

Jeigu labai stipriai skauda ilgiau nei 30 min., įtariamas miokardo infarktas, dažniausiai žmonės visuomet kviečia medikus, nes skausmas būna nepakeliamas. O jeigu skausmas trunka ilgai, bet jį galima kentėti, veikiausiai jo kaltininkas ne širdis.

Pajutus skausmus, pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją, kuris tinkamai įvertins nusiskundimus. Dažniausiai į kardiologus pacientai kreipiasi pajutę aštrų skausmą krūtinės srityje. Norėtųsi nuraminti pacientus ir pasakyti, kad tokio skausmo gąsdintis nereikėtų. Kartais tai gali reikšti visai ne kardiologinius susirgimus, o plaučių, tarpšonkaulinės neuralgijos ar stuburo nervų šaknelių spaudimo problemas dėl iškrypusio stuburo.  

Tačiau jei pacientai pasakoja, kad anksčiau įprastą maršrutą įveikdavo be vargo, o dabar krūtinėje pradeda jausti tarsi buko pobūdžio, spaudžiantį, gniaužiantį skausmą. Jis atsiranda lipant laiptais ar kalnelį, plinta į ranką, kaklą, po mentimi. Daugeliui stabtelėjus ar sulėtinus žingsnį, skausmas atslūgsta, pradeda gerėti. Tokio skausmo ignoruoti nereiktų, galvojant, kad spaudžia nestipriai ir kentėti galima. Šie skausmai gali įspėti apie širdies kraujagyslių ligas.

Norint išvengti širdies ritmo sutrikimo labai svarbi savalaikė gretutinių ligų diagnostika ir tinkamas gydymas“, – atkreipia dėmesį E. Rudelienė.

Lietuvoje vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Programa skirta vyrų nuo 40 iki 55 metų ir moterų nuo 50 iki 65 metų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per metus nemokamai.

Dėl dalyvavimo programoje pacientams reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Patikros metu pacientams NEMOKAMAI atliekami gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, elektrokardiograma ir kiti reikalingi tyrimai. Šeimos gydytojas įvertina, ar egzistuoja realus pavojus susirgti širdies kraujagyslių ligomis, ar ne. Esant būtinumui, nukreips kardiologui.

Svarbu!

• Būtinas fizinis aktyvumas – širdies veiklos stimuliatorius.
• Vartojant šlapimo išsiskyrimą skatinančius vaistus, iš organizmo pašalinamas ir kalis. Kai jo stinga, atsiranda kur kas didesnė rizika susirgti aritmija.
• Kai kurie asmenys, pajutę nemalonius pojūčius širdies srityje, nusprendžia gydytis patys. Gana dažnai tokie žmonės pradeda bėgioti, praustis šaltu vandeniu, apsitrinti sniegu ar maudytis bet kokiu oru. Tačiau esant polinkiui į aritmiją tokios procedūros draudžiamos.
• Kiekvienam iš mūsų reikia vartoti kuo mažiau kavos, juodos arbatos, alkoholinių gėrimų, vengti stresinių situacijų (kiek įmanoma), taip pat būtini pasivaikščiojimai gryname ore.