Tegu žiema būna slidi, balta, bet neskausminga

Spustelėjus pirmajam šaltukui kraštiečius užplūdo ne vien artėjančių didžiųjų metų švenčių laukimo džiaugsmai, bet ir rūpesčiai – vietomis sniegu padengtas ledukas tapo čiuožyklomis. Kaip žinia, ne kiekvienas esame profesionalus čiuožėjas, todėl pasipylė traumos. Vienas slystelėjęs išsinarino čiurną, kitas parkrito ir susimušė alkūnę, o trečiam kritimas pasibaigė kaulų lūžiais. Jeigu vis tik slystelėję parkritome, ko gi imtis arba priešingai – ko šiukštu nedaryti susižeidus?

Tęsiasi iki vėlyvo pavasario

„Traumų netrūksta ištisus metus. Tiesa, vasaros sezonu jos pasitaikančios vienokio pobūdžio, žiemos – šiek tiek kitokio. Tarkime, vasarą kažkas dviračiu važiavo ir pargriuvo, užsigavo, na o kitas dalykas, vasaros traumos susijusios su buities darbais – atvyksta žmonės pirštus įsipjovę, įsikirtę, galūnes prispaudę, nusimušę. Apie žiemą, be jokios abejonės, kalbame kaip apie šaltą ir labai slidų periodą. Pašalus neišvengiamai prasideda traumos, kurias sukelia kritimas paslydus. Pasnigęs pirmasis sniegelis, kaip ir keliuose, taip ir pas mus duoda savų rezultatų, – pasakoja Kėdainių ligoninės traumatologijos skyriaus ortopedas traumatologas Alfredas Hofmanas. – Pirmasis pagalbos šauksmas nuskambėjo prieš daugmaž pusantros savaitės, kai pasnyguriavo ir pašalo. Na, o su tuo susijusios traumos tęsiasi iki vėlyvo pavasario, kuomet, nutirpus sniegui, kur ne kur dar lieka ledu padengtų vietų.“

[quote author=“A. Hofmanas“]Jaunesniam parkritus, nebūtinai įvyks trauma. Jo kritimas gali pasibaigti galūnių ar kitų kūno vietų patempimu ar sumušimu. O štai vyresniam žmogui toks pats kritimas iš savo kūno aukščio kur kas dažniau gali pasibaigti kur kas rimtesniais sužalojimais ar kaulų lūžiais.[/quote]

Pavojus – vyresniems

Pagrindinė traumos priežastis šiuo metų laiku yra slidi kelio danga. Ir tai liečia įvairaus amžiaus žmones – ir jaunus, ir vyresnius. „Kaip bebūtų, tarp jauno ir vyresnio amžiaus žmogaus yra tiek reakcijų, tiek kaulų tankio skirtumai. Jaunesniam parkritus, nebūtinai įvyks trauma. Jo kritimas gali pasibaigti galūnių ar kitų kūno vietų patempimu ar sumušimu. O štai vyresniam žmogui toks pats kritimas iš savo kūno aukščio kur kas dažniau gali pasibaigti kur kas rimtesniais sužalojimais ar kaulų lūžiais“, – konstatuoja A. Hofmanas.

Kada gydytis namuose…

Vis tik medikas čia pat pabrėžia, kad į specialistus kreiptis ne visada yra būtina: „Yra daug situacijų, kuomet patyrus traumą nereikia jaudintis ir pulti į paniką. Na, tarkime, pasisukus čiurną, ją galime judinti, lankstyti pirštus, skausmas nėra labai intensyvus, stiprus, nėra didelės mėlynės, ryškios deformacijos, nutirpimo – dėl tokio sužeidimo savo laiko ligoninės eilėse gaišti nereikėtų. Tačiau būtina prisiminti pirmosios pagalbos, taip vadinamąjį RICE protokolą.“

RICE protokolas – kas gi tai?

RICE protokolas – vertinys iš anglų kalbos. „R – angliškai „rest“, kas lietuviškai reiškia ramybę, poilsį. Stenkitės kuo daugiau laiko leisti namuose, gulėti, ilsėtis. I – tai „ice“, mūsų kalba – ledas. Sužeistą galūnę ar kūno dalį efektyviausia šaldyti pirmąsias tris paras po nelaimingo atsitikimo. C – „compression“ arba kompresija, spaudimas – tai patarimas užgautą vietą subintuoti elastiniu bintu. Tiesa, subintuoti reikia lengvai, kad būtų švelnus spaudimas, mat jis šiek tiek sumažina audinių tinimą, stabilizuoja sąnarį, sumažina jo judesį, tad sužeistą vietą skauda mažiau. Tačiau nereikia suveržti per stipriai, nes kraujui normaliai necirkuliuojant sužeistų audinių kraujagyslėmis, tinimas nemažės. Na o E – „elevation“ – sužalotos galūnės pakėlimas. Jeigu susižalojom ranką, ją reikėtų pasirišti su skara, pasikabinti ant peties. Jeigu koją – gulint ją kilstelti aukščiau širdies lygio“, – informuoja A. Hofmanas.

Sumuštas vietas puikiai šalto net… žirneliai

[quote author=“A. Hofmanas“]Spiritiniai kompresai – jau praeitas etapas.[/quote]

Tad ką gi reikėtų turėti savo namų vaistinėlėje įsisiūbavus šaltajam metų sezonui? „Elastinis bintas nepakenks. Niekada. Būtina turėti ir kuo pasišaldyti sužeistą galūnę. Tegu tai nebūna specialiai gaminti šaldomi pakeliai su tam tikru skysčiu viduje, kokius naudoja sportininkai. Šaldiklyje nelaimės atvejams, tiek žiemą, tiek vasarą patarčiau turėti pasiruoštą, užšaldytą plastikinį butelį su vandeniu. Tiesa, pilno butelio pripilti nereikėtų, nes vanduo, šaldamas, kaip žinia, plečiasi, – primena traumatologas. – Bet būkime realistai – retas kuris traumoms būna pasiruošęs iš anksto. Jeigu jau nėra šaldiklyje to vandens butelio, žmonės šaldo sužeistas vietas kaip tik išmanydami – glaudžia staigiai ištrauktą mėsos gabalą. Idealiai tinka ir šaldytos daržovės, ypatingai – pakelis žirnelių, kuris labai gražiai apgaubia čiurną ar kelį, išsilenkia. Tiesa, šaldyti reikia kelis kartus per dieną, su tarpais, po pusantros–dvi valandas. Ir jokiais būdais ledo neglausti prie plikos odos – prieš tai jį reikia įvynioti į kokį nors audeklą ar rankšluostuką.“

Nesiūlo spiritinių kompresų

Dar nereta močiutė ant išsuktos, patinusios anūko čiurnos vyniotų medžiaginį bintą, mirkytą maišytame vandens ir spiritinio skysčio mišinyje. „Aš to daryti nerekomenduoju. Spiritinis skystis gali sudirginti odą, sukelti alerginę reakciją. Spiritiniai kompresai – jau praeitas etapas“, – tikina ortopedas traumatologas.

…o kada būtina specialistų pagalba

[quote author=“A. Hofmanas“]Būna tokių žmonių, kurie ateina pas mus su lūžusiomis kojomis jomis prieš tai pravaikščioję savaitę ar dvi. Ir dar nustemba, kai pasakome, kad būtina operacija, mat patirtas kulkšnelio lūžis.[/quote]

Na o kada gi skubų skubiausiai susižeidus reikėtų lėkti pas A. Hofmaną? „Traumatologams pasirodyti reikėtų, jeigu nukritus, pirmas dalykas, sunkiai pajėgi atsistoti. Jeigu skausmas toks stiprus, kad tos galūnės negali priremti. Jeigu yra aiškiai matoma deformacija, hematoma – kraujosruva, žaizdos, galūnė neatlieka savo funkcijos – tuomet vienareikšmiškai reikia kviestis greitąją pagalbą arba prašyti, kad kas nors atvežtų į ligoninę, – akcentuoja Kėdainių ligoninės gydytojas. – Tiesa, būna tokių žmonių, kurie ateina pas mus su lūžusiomis kojomis jomis prieš tai pravaikščioję savaitę ar dvi. Ir dar nustemba, kai pasakome, kad būtina operacija, mat patirtas kulkšnelio lūžis. Nėra gerai pernelyg jaudintis dėl kiekvieno sutrenkimo. Bet taip pat nėra sveikintinas atsainus požiūris į savo būklę. Reikia rasti aukso viduriuką.“

Svarbu – prevencija

„Prevencija traumatologijoje yra labai svarbus dalykas. Reikia atsižvelgti į klimato sąlygas ir prisiminti, kad esant slidžiam periodui, kad tuomet, kai sinoptikai rytojaus dieną pranašauja lijundrą, ypatingai vyresniojo amžiaus žmonėms reikėtų gerai pasvarstyti: „Ar man tikrai reikia kažkur eiti? O gal geriau rytoj neiti, pasisaugoti, ir reikalus sutvarkyti po kelių dienų?“ – kaip šv. Velykų sulaukti iš po žiemos sveikiems, pataria A. Hofmanas. – Taigi, kuo mažiau eiti iš namų ir, aišku, žinoti, kad vaikščioti neišmintu keliuku per sniegą yra mažiau slidu nei kad eiti per sumintą, snieguotą takelį. Atsargiai elgtis ant laiptų, lipant ant šaligatvio ir nuo jo, kad kojos nenuslystų. Yra ir tokie specialūs apklaustai ant batų padų, kurie neleidžia paslysti. Reikėtų pamąstyti ir apie juos.“

Dažniausiai lūžta riešo stipinkaulis

Medikas įvardija, kad kritimas paslydus dažniausiai baigiasi alkūnės, galvos sumušimais, riešo stipinkaulio, kulkšnelių – išorinės kulkšnies dalies – lūžiais: „Krisdamas žmogus dar bando saugotis ir į žemę atsiremia plaštaka. Riešakauliai trenkiasi į stipinkaulį ir taip patiriama trauma. Aišku, tai blogai, bet, iš labai didelės bėdos, jau geriau lūžusi ranka nei įskilusi kaukolė. Tad krentant reikėtų stengtis bent šiek tiek pasiremti rankomis.“

Švenčių proga medikas linki… sveikatos

Šešerius su puse metų gydytoju dirbantis A. Hofmanas, paklaustas, ko gi magiškųjų metų švenčių proga jis palinkėtų kraštiečiams, pernelyg nenustebina – jis linki būti… sveikiems. „Kaip medikas ko kito palinkėti ir negalėčiau, – šypteli. – Tik sveikatos. Artėjančiais metais – labiau rūpintis savimi ir savo sveikata. Juk ji – didžiausias mūsų turtas. Ir ne vien apie traumų prevenciją kalbu. Skirkite daugiau dėmesio sau, sveikai gyvensenai, mitybai ir poilsiui. Visa tai – labai svarbu.“