Arnetų namas dirba sėkmingiausiai

 Arnetų namas dirba sėkmingiausiai

Kėdainių krašto muziejaus tradicinių amatų centro Arnetų namo kolektyvas džiaugiasi garbingu įvertinimu. Žemės ūkio ministerijos organizuotame renginyje „10 metų tautinio paveldo atgimimui“ Arnetų namas paskelbtas sėkmingiausiai šiais metais dirbusiu tradicinių amatų centru. Taip pat renginyje išrinkti ir geriausiai dirbantys tradiciniai amatininkai.

Geriausi iš aštuonių

Arnetų namo vadovė Regina Lukminienė pasakoja, kad mūsų miesto tradicinių amatų centras geriausiai įvertintas iš aštuonių pateiktų centrų.

„Kaip sakė Žemės ūkio ministerijos ekspertai, net jie patys nustebę, kaip toks jaunas centras sugebėjo taip greitai ir tiek daug nuveikti. Mūsų centro veikla įsibėgėjusi dar tik trejus metus. Puikius rezultatus liudija vien tai, kad prieš trejus metus rajone buvo tik keturi amatininkai, kurių gaminiai turėjo sertifikatus, o šiuo metu jų turime net 13“, – džiaugiasi R. Lukminienė.

[quote author=“R. Lukminienė„]Pamatyti amatus per įvairiausias Vilniaus turizmo agentūras jau užsisako turistai iš kitų šalių: Slovakijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos netgi Japonijos.[/quote]

Amatų centrui padėkos raštą ir piniginę premiją įteikė Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Piniginė premija skirta veiklai plėsti, reikiamai technikai, įrenginiams įsigyti.

Mūsų miesto tradicinių amatų centras geriausiai įvertintas iš aštuonių pateiktų centrų. G. Minelgaitės-Dautorės nuotr.Moko amatų

Arnetų name tradicinių amatų gali mokytis ir vaikai, ir suaugusieji. Čia sukurtos šešios edukacinės programos. Centre dirba penki tradicinius gaminius sertifikavę amatininkai.

„Programas vedame tiek moksleiviams, tiek suaugusiems pagal poreikius: keramikos, vytelių pynimo, medžio drožybos, tautinių juostų pynimo, audimo, prieš Velykas labai populiari edukacija – margučių marginimas vašku“, – vardija pašnekovė.

Jaunimui – išskirtinis dėmesys

„Mes prioritetą ir didelį dėmesį skiriame jaunajai kartai, todėl yra parašytos penkios neformalaus vaikų švietimo programos. Kiekvienas centro amatininkas turi nuo 10 iki 18 moksleivių iš viso rajono. Labai džiaugiamės, jei kai kurie amatai, kaip sakome, prilimpa vaikams, nes mes siekiame, kad būtų perimamumas, kad nedingtų tie mūsų amatai, nes, pavyzdžiui, audėją rajone turime vienintelę. Tai Milda Petraitienė.

Vaikus labai sudomina vytelių pynimas. Mokytojos, kurios mūsų amatų centro užsiėmimus lankančius vaikus moko mokyklose, sako per pamokas vos susitvarkančios su jais, nes vaikai labai padykę, tačiau, pasak mokytojų, tie mokiniai laukia užsiėmimo ir čia save atranda. Jie net namie vyteles pina ir ruošia artimiesiems šventines dovanas“, – atskleidžia R. Lukminienė.

Pristato konkursuose

Tradiciniais amatais susidomėjusių vaikų darbai pristatomi konkursuose. Jauniesiems kėdainiečiams puikiai sekasi.

„Gabiausių vaikų darbus pristatome ne pirmus metus vykstančiame respublikiniame moksleivių liaudies dailės konkurse „Sidabrinis vainikėlis“.

Šiais metais visi mūsų amatininkai buvo įvertinti labai gerai ir visų amatininkų vaikai dalyvavo Panevėžyje vykusioje zoninėje konkurso parodoje. Ten visi gavo prizines vietas: dvi antras vietas, o audėjos paruoštos mergaitės nuaustas rankšluostis įvertintas pirmąja vieta“, – šypsosi Arnetų namo vadovė.

Tampa mylimu hobiu

Antrus metus Arnetų name vyksta neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programa, kuria siekiama paskatinti suaugusiuosius labiau gilintis į amatus.

[quote author=“R. Lukminienė“]Mūsų krašte gerai išvystyta lengvoji pramonė, žemės ūkis ir žmonės iš amatų sunkiai pragyvena. Amatai populiaresni tose šalies vietose, kur nėra darbo. O pas mus žmonės turi kitų darbų, todėl amatas dažnai telieka hobiu.[/quote]

„Čia pasitelkiame ne tik rajono amatininkus, bet ir šalies meistrus. Glaudžiai bendraujame su Utenos tradicinių amatų centru, pernai laimėjusiu tą patį titulą, kurį šiemet pelnėme mes. Jų amatininkai kėdainiečius mokė tradicinių užuolaidėlių karpymo bei raižinių amatų. Ieškome to, ko neturime savame rajone“, – sako R. Lukminienė.

„Mūsų krašte gerai išvystyta lengvoji pramonė, žemės ūkis ir žmonės iš amatų sunkiai pragyvena, – mano pašnekovė. – Amatai populiaresni tose šalies vietose, kur nėra darbo. O pas mus žmonės turi kitų darbų, todėl amatas dažnai telieka hobiu arba žmonės jį prisimena, kai reikia buičiai pasigaminti kokį nors daiktą.

Vis tik mokymo programos – puiki galimybė įgyti naudingų įgūdžių. Pavyzdžiui, mokydamiesi velti vilną žmonės labai susižavi šiuo amatu ir velia namie, toliau gilina šio amato žinias.“

Traukia užsienio turistus

Arnetų namas amatus populiarina rengdamas parodas. Kėdainiečiai išvysta tiek vietinių, tiek respublikos amatininkų darbus, taip pat krašto kūrėjų darbai keliauja už rajono ribų. Amatai demonstruojami miesto šventėse bei kitų renginių metu.

„Labai svarbu, kad mus atranda vis daugiau žmonių, turistų. Šis pastatas, kuriame veikia mūsų tradicinių amatų centras, kartu yra ir paveldo objektas. Jį lankydami turistai drauge pamato, kaip dirba mūsų amatininkai. Pasidžiaugti galime ir tuo, kad pamatyti amatus per įvairiausias Vilniaus turizmo agentūras jau užsisako turistai iš kitų šalių: Slovakijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos netgi Japonijos. Per savo amatus galime parodyti savo tradicijas“, – primena tradicinių amatų centro Arnetų namo vadovė R. Lukminienė.

Rekomenduojame parsisiųsti:

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video