Tėveliai – vaikučių dantų būklė priklauso nuo jūsų!

 Tėveliai – vaikučių dantų būklė priklauso nuo jūsų!

Žinia, kad vedant vaiką į darželį ar į mokyklą, reikia pateikti ne tik šeimos gydytojo išvadas apie vaiko sveikatą, bet ir gydytojo odontologo išvadas apie vaikučio dantų būklę. Kam to reikia? Paprasta – vaikų dantų priežiūra ilgą laiką yra tėvų rankose, tačiau tėvai neretai šią savo pareigą apleidžia.

Skiriasi pagal gyvenamąją vietą

Kėdainiuose veikiančios odontologijos klinikos „VaivaDens“ direktorės Vaivos Valevčienės teigimu, vaikų dantų būklė iš esmės nėra labai pakitusi. Kaip ir kasmet, taip ir šiemet būta vaikų ir su puikiai prižiūrėtais dantukais, ir tokių, kuriems akivaizdžiai trūksta asmens ir burnos higienos priežiūros pradmenų.

„Negaliu pasakyti, kad būtų stipri vaikų dantų būklės pablogėjimo tendencija. Situacija panaši būna kasmet. Žinoma, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų dantys sugedę – tas tiesa, išties labai jie sugedę, tačiau taip būdavo visuomet.

Daug kas priklauso nuo tėvų išsilavinimo, socialinės padėties. Vaikučių iš kaimo dantų būklė paprastai būna blogesnė, dažniau pastebime, kad tiek tėvai, tiek vaikai stokoja elementarių kūno ir burnos higienos žinių. Mieste augantys vaikučiai jau kiek kitokie – tarp jų daugiau, kurie dantis rimčiau prižiūri. Yra žinoma tėvų, kurie labai puikiai vaikų dantimis rūpinasi.

Dažniausiai pasitaikanti bėda – kariesas, ėduonis. Tėvai turėtų vaikus į metus bent du kartus vesti apžiūrai pas gydytoją odontologą. Vieno karto metuose išties per mažai“, – patarė specialistė.

Fluoras – pagalba numeris vienas

Pašnekovė teigė, kad vaikų dantų priežiūrai reikia rinktis dantų pastas, kuriose yra fluoro. Be to, dantų būklę pagerintų ir papildomas fluoro gelio naudojimas.

„Pirmais gyvenimo metais tėvai tikrai turėtų labiau rūpintis vaikų dantimis. Iki šešerių metų vaikų motorika nėra pilnai susiformavusi, tačiau žinoma – viskas priklauso nuo vaiko įgūdžių. Vieni būna nuo mažens savarankiški, o kiti ir šešerių metų labai daug priežiūros reikalauja. Tačiau iš esmės vaiko iki šešerių metų dantų priežiūra rūpintis turi tėvai.

Derėtų naudoti dantų pastas su fluoru. Jeigu pastebimi daugybiniai kariesai, reikėtų rinktis dantų pastą su daugiau fluoro. Taip pat patartina kartą savaitėje dantukus papildomai išvalyti fluoro geliu“, – komentavo klinikos vadovė.

Kodėl ėduonis?

Gydytoja odontologė Skaistė Vaškelienė pabrėžia, kad netinkama mityba smarkiai prisideda prie dažnai gendančių vaikų dantų. Gydytoja odontologė Skaistė Vaškelienė pabrėžė, kad vaikų dantų būklė yra neatsiejama nuo mitybos. Taigi sveikai maitinti savo vaiką reikia ne tik dėl to, kad būtų užtikrintas teisingas vaiko vystimasis, būtų gaunamos visos reikalingos medžiagos, bet ir dėl to, kad sveikai besimaitinančio vaiko dantys būna geresnės būklės.

„Netinkama mityba, didelis cukraus kiekis, lipnus maistas, toks, kaip bulvių traškučiai, duona, įvairūs kepiniai – kuriuos kramtant apsivelia dantys, leidžia daugintis bakterijoms, kurios ir sukelia ėduonį. Nepaisant to, kad žmonės neretai galvoja, kad dantų būklę, kaip ir kai kuriuos kitus fizinius duomenis vaikas paveldi genetiškai, iš tiesų, genetika yra predisponuojantis veiksnys. Dantų gedimą inicijuojantys veiksniai išlieka maistas ir dantų priežiūra. Tad pasikliauti vien tik gera genetika nederėtų“, – tikino S. Vaškelienė.

Matuoti pagal mažąjį pirštelį

Reklamose rodomi vaizdai, kaip žmonės valosi dantis naudodami ilgiausią dantų pastos dryžę yra tik reklaminis triukas. Didesnis dantų pastos kiekis nelems geresnio dantų valymo rezultato, o vaikams tai gali būti ir žalinga – nesugebėdami viso didžiulio dantų pastos kiekio panaudoti ant dantų, dalį gali nuryti.

„Suaugusiam asmeniui reikia naudoti mažojo piršto nago dydžio dantų pastos gabalėlį. Vaikui iki trejų metų valyti dantis galima su dantų pasta, tačiau jos reikia išspausti ne daugiau nei ryžio grūdelio dydžio. Su dantų pasta valyti galima tik tų vaikų, kurie moka išspjauti dantų pastą, dantis. Jeigu vaikas nemoka išspjauti dantų pastos, dantis galima valyti tik su šepetėliu, suvilgytu vandeniu.

Galima rinktis vaikišką dantų pastą be fluoro, tačiau geriausia nerizikuoti. Be dantų pastos vaikui dantukus nuvalyti galima pakankamai gerai, o vaikui prisirijus dantų pastos būtų daugiau žalos nei kažkokios naudos dantims. Suaugusiems žmonėms valymas su dantų pasta yra efektyvesnis, greitesnis, be to, gaivus burnos kvapas taip pat yra žymiai aktualesnis nei vaikams“, – komentavo gydytoja odontologė.

Pasinaudokite nemokama paslauga

Gydytojai odontologai primena – valstybės biudžeto lėšomis iš PSD fondo yra finansuojamas dantų silantavimas vaikams nuo 6 iki 11 metų.

„Dantų silantavimas – tai kuomet ant naujai išdygusių dantų vagelių yra užliejama skysta medžiaga, išskirianti fluorą ir sustiprinanti dantį, kad jis negestų. Naujai išaugęs dantis dar nėra pilnai subrendęs, jis bręsta apie metus laiko, iš aplinkos traukia įvairius mineralus. Silantavimas, užpildant vageles skysta plombine medžiaga, neleidžia dantims sugesti“, – pasakojo S. Vaškelienė.

Šią paslaugą gali teikti tos klinikos, kurios yra sudariusios sutartį su Valstybine ligonių kasa.

Pieniniai dantys – ne ką mažiau svarbūs

Odontologai pastebi, kad tėvų, manančių, kad pieninių dantų priežiūrai skirti daug dėmesio neverta, yra labai daug. Tačiau derėtų nepamiršti, kad ne visiems vaikams pieniniai dantys iškrenta vienu metu. Pasitaiko, kad net antrokai dar turi pieninių dantų, o prasta jų priežiūra tokio amžiaus vaikui bus aiškus ženklas, kad ir nuolatinių dantų prižiūrėti nereikia.

„Pieniniai dantys ir yra tam skirti, kad žmogus išmoktų prižiūrėti nuolatinius dantis. Pieninius dantis taisant vaikui ateina suvokimas, kad ir nuolatinius dantis gali reikėti taisyti, ir kad galbūt verta daugiau dėmesio skirti dantų priežiūrai. Be to, pieninis dantis saugo vietą nuolatiniam dančiui. Praradus pieninį dantį anksčiau laiko, nuolatiniai dantys gali išdygti kreivi, tai gali lemti blogą sąkandį. Tokių problemų sprendimas daug kainuoja, o tėvai to dažnai neįvertina“, – kalbėjo S. Vaškelienė.

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad pieniniams dantims bene labiausiai kenkia tėvų įprotis prieš miegą vaikui duoti kažko saldaus.

„Vadinamasis buteliuko kariesas atsiranda tada, kai tėvai vaikams prieš miegą duoda gerti saldžių skysčių, tokių kaip vanduo su medumi ar sultys, arba jeigu nuolat duoda vaikams čiulpinukus įvairius – tokiu atveju vaikų burnoje nuolat būna rūgštinė terpė, prieš miegą pagirdyti vaikai dantų, žinoma, neišsivalo, taigi sukuriamos palankios sąlygos išplisti daugybiniam ėduoniui. Tokie dantys pajuoduoja, tačiau dažniausia nėra taisomi, nebent dėl estetinio vaizdo“, – pasakojo pašnekovė.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.

Rekomenduojame parsisiųsti:

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Skip to content