Valdininkai ir toliau ignoruoja daugiabučių bendruomenes

Skandalu virtęs rajono valdančiųjų noras, kad daugiabučiams namams priskirtas nepagrįstai dideles teritorijas tvarkytųsi patys daugiabučių namų gyventojai, artėja prie finišo tiesiosios. Prasidėjusi gana įprastai, vėliau istorija virto tikru Kėdainių valdžios abejingumo žmonėms paminklu – kad ir kiek bendruomenių atstovai mintų savivaldybės koridorius, į jų nuomonę politikieriams nusispjaut.

Vienašališkas sprendimas

Paskutinį kartą, kai Tarybos posėdžio metu buvo kalbama apie daugiabučiams namams priskirtas teritorijas, meras Saulius Grinkevičius nedaugžodžiavo – be balsavimo ir išankstinės diskusijos nusprendė klausimą iš darbotvarkės išbraukti. Esą kam čia dar kalbėti, jeigu bus vykdoma apklausa – tada viskas ir išaiškėsią. Tačiau šis galimai apsimestinio rūpestingumo aktas įtikino nedaugelį.

Visų pirma pastebėta, kad rajono galvos pasirinktas apklausos būdas – atrankinė gyventojų apklausa apklausos dalyvių būstuose. Apklausiama bus 1 000 viso Kėdainių rajono gyventojų, nepaisant to, kad būtent Kėdainių miesto seniūnijoje yra daugiausia daugiabučių namų. Taip pat balsuoti turės ir nuosavų namų savininkai, kuriuos valdžia savo kalbomis jau spėjo sukiršinti su daugiabučių namų gyventojais.

Daugiabučių namų bendrijų iniciatyvinė grupė prašė, jog apie vyksiančią apklausą ir jos eigą jie būtų informuoti. Taip pat buvo išreikštas noras grupės nariams dalyvauti kaip stebėtojams. Atsižvelgiant į prašymą, grupės nariai buvo pakviesti į apklausos svarstymo posėdį.

Klausimai – nelogiški

Posėdyje dalyvavo ne visi rajono mero potvarkiu paskirti komisijos nariai – tik trys iš penkių. Iniciatyvinės grupės narius jie informavo, kada ir kur vyks apklausa bei kokie klausimai bus pateikti gyventojams.

Tačiau paaiškėjo, kad apklausoje pateikti klausimai apskritai neatspindi visos situacijos esmės, ir ne padės išspręsti problemą, o tik dar labiau pagilins prieštarą tarp nuosavų ir daugiabučių namų gyventojų – bent jau taip teigia Daugiabučių namų bendrijų iniciatyvinės grupės vadovas Viktoras Gruzdevas.

Ar vers tvarkyti valstybinę žemę?

„Aš prašiau, kad į posėdžio protokolą būtų įtraukta, jog mes prieštaraujame apklausoje pateiktiems klausimams. Savo prieštaravimus mes pagrindėme.

Klausimas yra toks – ar daugiabučiams namams priskirtų teritorijų priežiūrą turi organizuoti patys savininkai, ar šių teritorijų priežiūrą turi organizuoti seniūnijos savivaldybės biudžeto lėšomis?

Tačiau tiek senose taisyklėse, tiek praktikoje jau daugelį metų daugiabučių namų gyventojai patys tvarkosi naudojamą teritoriją aplinkui daugiabutį. Ten, kur sėdime, vaikštome, kur mūsų vaikai žaidžia, kur automobilius statome – mes patys viską tvarkomės arba samdome valytojus, mokame jiems atlyginimus. O tai daugiabučių gyventojų pinigai, tai gyventojai prisideda prie miesto teritorijos tvarkymo ir sutaupo savivaldybės biudžeto lėšas.  

Bet juk ginčas kilo ne dėl to, o dėl to, kad daugiabučiams namams buvo priskirtos neadekvačiai didelės teritorijos be jokios teisės į jas. Įvedama prievolė tvarkyti perteklines valstybinės žemės teritorijas, o teisės į tas žemes nesuteikiamos.

Tai pamatęs tokį klausimą net daugiabučio gyventojas pasakys, kad taip – mes patys tvarkomės savo aplinką, ir jis pirmą variantą pasirinks. Tuo tarpu jei klausimas bus užduotas privačios valdos savininkui, tai be abejo, jam klausimas net nekils, kas turi prižiūrėti jo kiemą, sodą, daržą – aišku, kad savininkas pasirinks pirmą variantą.

Trumpai tariant, klausimai sudėlioti taip, kad bet kuriuo atveju atsakymų dauguma jau yra aiški.

Tačiau klausimai yra nelogiški, jie ne sprendžia problemą, bet gilina ją ir didina konfrontaciją tarp gyventojų. Mes iškėlėme šią problemą, bet mūsų niekas neišgirdo, ir mūsų nuomonė buvo niekinė“, – nuogąstavo V. Gruzdevas.

[quote author=“V. Gruzdevas“]Posėdyje dalyvavo ir UAB „Baltijos tyrimai“ atstovas, kuris mus ir komisijos narius informavo apie tai, kaip turėtų vykti apklausa. Mes, žinoma, klausėme – o kaip daugiabučių namų gyventojų valia čia atsispindės? Tačiau atsakymas buvo paprastas – keisti nieko negalima, nes tokį apklausos būdą ir klausimus pasirinko rajono meras.[/quote]

Suorganizuoti patys nesugebėjo

Nepaisant to, kad tai, kaip derėtų vykdyti apklausas, yra numatyta teisės aktuose, savivaldybės specialistams apklausos suorganizavimas pasirodė per sunki užduotis.

„Posėdyje dalyvavo ir UAB „Baltijos tyrimai“ atstovas, kuris mus ir komisijos narius informavo apie tai, kaip turėtų vykti apklausa. Savivaldybė buvo paskelbusi konkursą apklausos organizavimui ir jį laimėjo minėta įmonė. Mes galėjome užduoti klausimus tiek įmonės atstovui, tiek savivaldybės teisininkui Daliui Ramonui. Jų teigimu, pasirinkta apklausos imtis – 1 000 žmonių – yra tinkama, mat apklausos rezultatų patikimumas siektų 95 proc.

Mes, žinoma, klausėme – o kaip daugiabučių namų gyventojų valia čia atsispindės? Tačiau atsakymas buvo paprastas – keisti nieko negalima, nes tokį apklausos būdą ir klausimus pasirinko rajono meras“, – kalbėjo V. Gruzdevas.

Parašė skundą

Dėl to, jog posėdžio metu nebuvo atsižvelgta į Iniciatyvinės grupės pastebėjimus, buvo nuspręsta eiti teisiniu keliu – parašyti skundą.

„Rugpjūčio 2 dieną savivaldybės administracijos priimamajame Kėdainių rajono administracinių ginčų komisijai pateikėme skundą, kur visą šią situaciją išaiškinome, pateikėme visus argumentus ir paprašėme pateikti adekvatų atsakymą.

Rugpjūčio 17 dieną susisiekus su komisijos pirmininku Sauliumi Sinickiu paaiškėjo, kad jis žino, jog toks skundas yra gautas, bet esą jis jo galėjo nepriimti, nes jis buvo neteisingai parašytas. Tačiau jis teigė jį perdavęs darbuotojams, kad jis būtų pataisytas.

Susiskambinome ir su keliais kitais komisijos nariais – jie teigė apie skundą nieko nežinantys ir, nors jis buvo pateiktas rugpjūčio 2 dieną, jokio susirinkimo ar svarstymo 2017-08-17 dienai dar  nebuvo“, – kalbėjo V. Gruzdevas.

Iniciatyvinės grupės vadovas sakė, jog skundą persiųs kiekvienam komisijos nariui asmeniškai – kad visi savo akimis pamatytų ir neliktų apie skundą nežinojusių komisijos narių.

Skundo dar neišnagrinėjo

„Rinkos aikštei“ susisiekus su komisijos pirmininku Sauliumi Sinickiu paaiškėjo, kad skundas šiuo metu nusiųstas savivaldybės vadovybei ir laukiama atsakymo.

„Man skambino viena iniciatyvinės grupės narė, ir apie skundą aš kalbėjau su ja – pasakiau, kad yra įstatymu numatyti reikalavimai, kaip turėtų atrodyti pateiktas skundas. Jų pateiktas skundas kai kurių reikalavimų neatitiko, bet nepaisant to, mes jį priėmėme, nors galėjome jį atmesti, prašydami pataisyti.

Dabar skundo kopija yra išsiųsta savivaldybei, tam, kad jie pateiktų savo atsiliepimą. Kai gausime atsiliepimą, išsiųsime visoms pusėms šaukimus į posėdį.

Aš labai norėčiau iki rugsėjo mėnesio išnagrinėti šį skundą. Jeigu kils kažkokių nesklandumų – rugsėjo pirmą savaitę vėliausiai. Tikrai nevilkinsime skundo sprendimo“, – tikino S. Sinickis.

[quote author=“Aut. past.“]Tačiau paaiškėjo, kad apklausoje pateikti klausimai apskritai neatspindi visos situacijos esmės, ir ne padės išspręsti problemą, o tik dar labiau pagilins prieštarą tarp nuosavų ir daugiabučių namų gyventojų – bent jau taip teigia Daugiabučių namų bendrijų iniciatyvinės grupės vadovas Viktoras Gruzdevas.[/quote]

Komisijos pirmininkas teigė, kad skundą gauna komisijos pirmininkas, nusprendžia, ar jis nagrinėjamas, ir perduoda sekretorei. Prieš posėdį visi komisijos nariai turės susipažinti su skundu, tad dabar įmanoma, kad kai kurie komisijos nariai apie jį ir nežino.

Prašys kitokios apklausos

„Vadovaudamiesi Kėdainių rajono savivaldybės vietos gyventojų apklausos tvarkos aprašu, rugpjūčio 17 dieną savivaldybei pateiksime prašymą, kad būtų leista suorganizuoti gyventojų apklausą, arba kad savivaldybė mūsų prašymu suorganizuotų apklausą.

Prašyme nurodome priežastį, kodėl norime tos apklausos, taip pat nurodome, kad apklausa vyktų ne visame Kėdainių rajone, o Kėdainių miesto seniūnijoje – mat nuostatuose nurodyta, kad apklausa gali būti organizuojama ten, kur tas klausimas aktualiausias. O aktualus jis daugiabučiams, kurių būtent miesto seniūnijoje ir yra daugiausia.

Taip pat pridėjome klausimyną ir prašymą įregistruoti iniciatyvinę grupę, susidarančią  iš 21 nario, turinčio balsavimo teisę, nors užtektų ir 10-ies“, – pasakojo V. Gruzdevas.