Dėmesys medinėms kaimo bažnyčioms
Kėdainiuose gerai žinomas ir ne vienus metus dirbęs, paskutiniu metu Raseinių rajone Betygalos, Paliepių bei Vosiliškio parapijų klebono pareigas ėjęs kunigas Norbertas Martinkus atleistas iš visų savo pareigų. Kaip teigiama – jam pačiam to prašant./ „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Medinės šimtmečius menančios Kėdainių rajono bažnyčios turi kur kas didesnę reikšmę bendruomenėms nei daugelis galvoja. Tuštėjant kaimams, užsidarant mokykloms, kultūros centrams, maldos namai išlieka bene vieninteliu žmonių santalkos bei traukos objektu. Tačiau ar mes sugebame įvertinti bei išsaugoti tai, ką turime?
Bažnyčių būkle susirūpino dekanas
„Mes privalome suvokti, jog medinės bažnyčios, tai tas istorinis paveldas, kuris išlaikė bene daugiausia autentikos, išliko nepakitęs per šimtus metų. Todėl turime jį saugoti ir branginti“, – sako Kėdainių dekanato kunigas dekanas Norbertas Martinkus.
Neseniai Kėdainiuose tarnystę pradėjęs dvasininkas ėmėsi veiklos. Pirmiausia jis nusprendė išspręsti opią ir bet kada rimtų nelaimių sukelti galinčias problemas – įrengti bažnyčiose priešgaisrinės apsaugos sistemas, sumontuoti žaibolaidžius. Lietuvoje, kai viena po kitos degė unikalios medinės bažnyčios, vietos savivaldos institucijos, kartu su dvasininkais pasirūpino maldos namų apsauga, tačiau Kėdainiuose to iki šiol padaryta nebuvo.
Dekano N. Martinkaus iniciatyva buvo parengta Kėdainių rajono bažnyčių rėmimo programa, kreiptasi į savivaldybę prašant lėšų jai įgyvendinti. Inicijavęs medinių maldos namų sutvarkymą kunigas rėmėsi kitų savivaldybių patirtimi.
Visų darbų atlikti nespės
Šiais metais iš biudžeto Kėdainių rajono maldos namams sutvarkyti nuspręsta skirti 40 tūkst. eurų. Dar 4,5 tūkst. eurų skyrė rajono parapijos.
Kam bus naudojami šie pinigai? Kokia pirmą kartą Kėdainių rajone įgyvendinamos programos misija?
Pasak Kėdainių dekanato dekano N. Martinkaus, ketinama tvarkyti tas medines bažnyčias, kurioms kyla didžiausias gaisrų pavojus. Dvasininkas minėjo Gudžiūnų Švč. Jėzaus širdies bažnyčią, Pagirių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo maldos namus, Pernaravos Nukryžiuotojo Jėzaus, Šaravų Švč. Jėzaus širdies bažnyčias.
„Prioritetą skiriu medinėms bažnyčioms, kurias sunkiausia išsaugoti. Medis, tai ne mūras. Jis laikui bėgant supūva, gali sudegti. Todėl už skirtas lėšas bus įrengtos apsaugos, žaibosaugos sistemos. Ko nespėsime padaryti šiais metais, atliksime kitąmet“, – kalbėjo N. Martinkus.
Anot kunigo, apsaugos sistemos jau pradėtos įrengti Šėtoje, darbai turėtų netrukus prasidėti ir Apytalaukyje. Iki rudens apsaugos bei žaibosaugos sistemas rangovai turėtų įdiegti visose rajono bažnyčiose bei koplyčiose.
Nerimą kelia elektros instaliacija
Viena dažniausių medines bažnyčias sunaikinančių gaisrų priežasčių – žaibo iškrova arba gedimas elektros instaliacijoje. Nes paslaptis, jog šimtmečius menančiuose maldos namuose elektros sistemos ne visada įrengtos tvarkingai, laikantis griežtų saugos reikalavimų.
Pinigų stokojančiose kaimo parapijose elektros laidus neretai vedžiodavo ne įmonės, net vietos auksarankiai, naudodami ne pačios aukščiausios kokybės medžiagas.
Išsaugoti Kėdainių krašto medinių maldos namų paveldą pasiryžęs kunigas N. Martinkus dėmesį atkreipė į iš pažiūros keistą dėsningumą. Pasirodo, jog prieš kelis dešimtmečius įrengtos elektros sistemos gali būti kur kas kokybiškesnes nei tos, kurias vietos meistrai sumontavo pirmaisiais nepriklausomybės metais.
„Teko bendrauti su kai kuriose bažnyčiose dirbusiais elektrikais. Jie minėjo, kad laidai gali būti ir labai seni, tačiau pati jų instaliavimo kokybė yra tokia aukšta, jog didesnių problemų nekelia. Juk bažnyčios nenaudoja daug elektros energijos, nebūna didelių apkrovų. Atvažiavai, po valandą trukusių mišių išjungei pagrindinį jungiklį ir viskas, elektros tiekimas nutraukiamas“, – sakė N. Martinkus.
Jis atkreipė dėmesį, jog daugiausia nerimo kelia pastaraisiais metais vietos auksarankių, dažniausiai turinčių tik bendrą suvokimą apie saugos reikalavimus, atlikti darbai. Kunigas sakė, kad jam teko matyti didelį nerimą keliančių, pradėtų montuoti ir neužbaigtų elektros instaliacijos sistemų.
Pasak Kėdainių dekanato dekano, kunigo N. Martinkaus, visiškai sutvarkyti elektros instaliacijos sistemas šiais metais nepavyks. Tam tiesiog trūksta lėšų. Tad šiuos darbus ketinama atlikti kitais metais, jei politikai nuspręs jiems skirti lėšų iš savivaldybės biudžeto.
[quote author=“Aut. past.“]Tik Šv. Juozapo, Paberžės ir Pernaravos bažnyčiose įrengtos visos joms reikalingos apsaugos sistemos. Likusiuose 24 maldos namuose jas dar reikės sumontuoti.[/quote]
Tikisi rajono politikų pritarimo
Kartu su kunigu N. Martinkumi programą rengusi rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Margarita Rukšienė minėjo, jog buvo atliktas didelis darbas. Dabar, kai pinigai jau skirti, o rangovai atrinkti, parapijoms vadovaujantiems dvasininkams telieka užsiimti darbų organizavimu.
Anot M. Rukšienės, medinių bažnyčių apsauga rūpi ne tik vietos savivaldai, bet ir Kultūros vertybių departamentui, kurio atstovai reguliariai siuntė raštus ragindami susirūpinti maldos namų priešgaisrine apsauga. Kėdainių rajonas šiame kontekste neišskirtas, šios bėdos būdingos daugeliui kitų šalies savivaldybių.
„Kartu su dekanu N. Martinkumi įvertinus rajono bažnyčių būklę konstatavome, jog daugeliu atvejų ji tiesiog apgailėtina“, – pripažino valdininkė.
Visiems darbams atlikti reikėjo iš 54,3 tūkst. eurų, tokiai sumai buvo gautos paraiškos iš parapijų. M. Rukšienė tikino, jog sutvarkyti bažnyčių elektros instaliaciją šiais metais lėšų neužteko. Tarybai skyrus 40 tūkst. eurų trūksta 14,3 tūkstančio.
„Būtų labai smagu, kad ši maldos namų rėmimo programa nebūtų vienkartinė, o lėšų joms Taryba skirtų ir kitais metais. Juk normalu, kad savivaldybė remia bei tvarko ne tik tas bažnyčias, kurios priklauso nuosavybės teise, bet ir kitus maldos namus. Mano žiniomis, labai daug šalies savivaldybių šias programas vykdo, reguliariai biudžeto lėšomis prisideda prie bažnyčių tvarkymo“, – „Rinkos aikštei“ sakė M. Rukšienė.
