Populiarieji sukučiai: kas tai, kaip jie veikia, ir kodėl jie vertinami taip kontraversiškai?

Visai neseniai ir labai staigiai Lietuvą užplūdo vadinamieji sukučiai (angl. Fidget Spinner). Žaislas, rodos, niekuo neypatingas – tai paprastas mechaninis instrumentas, kurio viduryje yra guolio principu veikiantis ratukas, leidžiantis sukučiui greitai ir tolygiai suktis. Žaisliukai nedideli – telpantys į delną, o spalvų, tekstūrų ir medžiagų, iš kurių jie pagaminti, įvairovė išties gausi. Sukučiai domina ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Tačiau ar matėte nors vieną sukučio reklamą televizoriuje, laikraštyje, žurnale? Greičiausiai ne. Sukučių net ir didžiosiose parduotuvėse sunkiai įmanoma gauti. Tad kas gi lemia tokį šios, iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriančios prekės populiarumą? Ir ar išties jis gali būti naudingas?

Išpopuliarino socialiniai tinklai

Keisčiausia yra tai, kad šie sukučiai prekyboje atsirado gerokai anksčiau. Pardavinėjami metų metus ir dažniausiai perkami psichologinių problemų turintiems vaikams, beprotiškai išpopuliarėjo jie tik šių metų pavasarį.

Sukutis – toli gražu ne pirmas toks žaislas, sulaukęs tiesiog maniakiško žmonių susidomėjimo. Anksčiau pasaulį buvo užkariavęs Rubiko kubas, vėliau – elektroniniai gyvūnėliai, jo jo žaisliukai. Lietuvoje taip pat nepaprastai populiarūs buvo prekybos centrų išpopuliarinti puponautai ir kitokie panašūs, rodos, visai neypatingi žaisliukai.

Ankstesnių žaislų manijų lyginti su dabartinėmis, ko gero, negalima. Juolab kad dabar kiekviena naujovė greitai yra išeskaluojama internete. Keletas nufilmuotų triukų su žaislu, teigiami atsiliepimai – ir štai, naujiena apie daiktą jau sklinda po visą pasaulį.

Ir čia nereikia jokios montuotos reklamos, nes, kaip sakoma, geriausia reklama yra žmonių atsiliepimai.

Toks staigus žaislo išpopuliarėjimas į pagalbą nepasitelkiant jokio mums lig šiol įprasto reklamos varianto rodo, jog mūsų jaunoji karta drąsiai gali būti vadinama virtualios erdvės karta. Socialinių tinklų garsenybėms tereikia sukurti linksmą filmuką – ir kažkas jau kraunasi turtus.

Skirtas gydymui

Nors kai kuriems suaugusiesiems sukutis taip pat tapo norimu žaislu, vis dėlto nemažai tėvų suka galvas – kas čia tokio ypatingo? Dar svarbiau – ar tai nepakenks vaikui? Juk dar visai neseniai mokiniai kulniavo į mokyklas iš rankų nepaleisdami sukučių. Kai kurios mokyklos šiuos žaislus net uždraudė.

Viešumon iškėlus klausimą, ar spineris gali pakenkti vaikams ir trukdyti mokslams, buvo suskubta pateikti atsakymą – šis žaislas iš tikro yra skirtas… gydymui.

1993 metais Ketrina Hetinger, negalėdama žaisti su savo sergančia dukrele Sara, sukūrė pirmąjį sukutį. Tai buvo būdas linksmai leisti laiką su dukrele, sergančia sunkiąja miastenija – liga, kuri lemia itin silpnus raumenis.

Sukučiai buvo naudojami ir nerimo sutrikimams gydyti. Teigiama, kad žaidžiant sukučiu yra lengviau nukreipti mintis nuo nerimą sukeliančių dalykų.

Taip pat teigiama, kad sukučiai tinkami vaikams, kurie serga autizmu arba turi aktyvumo ar dėmesio sutrikimų.

Ar tikrai šis žaislas gali padėti lengvinti psichologines problemas ir gydyti nervų sistemos sutrikimų sukeltas ligas? Apie tai kalbamės su Kėdainiuose dirbančia psichologe Snieguole CĖGIENE.

– Teigiama, kad sukutis yra skirtas tam tikriems sutrikimams ir ligoms gydyti. Vieni gydytojai teigia, kad sukučiai gydo nuo aktyvumo, dėmesio, nerimo sutrikimų. Ar tai gali būti tiesa?

– „Fidget spinner“ žaisliukai pasirodė Lietuvoje  šį pavasarį ir tapo labai populiarūs tarp  8–14 metų vaikų, paauglių. Kadangi pati dirbu su paauglių savanorių grupe (jų amžius 12–15 m.), mes diskutavome šią tema. Kalbėjome, kodėl šis žaisliukas toks populiarus, ar jis padeda nusiraminti, sukaupti dėmesį ir t. t. Šioje grupėje iš 17 savanorių tik 5 minėto žaisliuko dar neturėjo.

Penkiolikmetė Deimantė ir metais jaunesnis Lukas teigė, kad žaisliukas padeda, labai mažina nerimą ir stresą, nuramina, leidžia sutelkti dėmesį ne į tuos dalykus, kurie erzina ir pykdo, o į patį žaisliuką. Jie teigė, kad žaisliuką nusipirko, nes visi jį turi.

Tuo tarpu kita mergaitė keturiolikmetė Livija teigė, kad žaisliukas gal ir padeda sukaupti dėmesį, tačiau nerimo tikrai nemažina. Mergaitės teigimu, žaislas dabar „ant bangos“ ir vaikai seka bandos jausmu – jei vienas turi, tai ir kitiems reikia.

Dar viena mergaitė pasakojo, kad ji dažnai sėdėdama judina kojas, spragsi pirštais, linguoja ir pan., o žaisdama su spineriu ji darosi ramesnė, išlieka mažiau pašalinių judesių.

Kiti paaugliai sakė, kad jau visi jų šeimos nariai įsigijo minėtus žaisliukus ir žiūrėdami televizorių jų tėvai juo žaidžia.

Taigi kalbėdami su savanorių grupele nepriėjome vieningos nuomones, ar sukutis padeda nusiraminti, ar ne.

– Nerimas ir įtampa gali būti laikini sutrikimai. Tačiau ar sukutis padeda spręsti rimtesnes bėdas, net ligas, tokias, kaip autizmas? O gal šio žaislo populiarumas išties tėra vaikiško noro pritapti pasekmė?

– Paauglystės amžius apima 10–18 gyvenimo metus. Ji skirstoma į ankstyvąją (10–14 m.) ir vėlyvąją (16–18 m.) paauglystę. Kaip jau žinome – paaugliams  labai svarbi kitų bendraamžių nuomonė, jų pritarimas, taigi ir spineriai šiuo metu labai populiarūs, nes juos turi beveik visi.

Sparčiai plečiantis informacinėms technologijoms bei interneto reklamos rinkai, šis žaisliukas populiarus ir Lietuvoje, dažniausiai, kaip ir minėjau, tarp paauglių.

Tačiau pamokų metu šis žaisliukas  blaškytų dėmesį  ir trukdytų susikaupti kitiems, šalia sėdintiems  mokiniams.

Nors šių žaislų reklama teigia, kad suktukas pakeis tušinuko spaudinėjimą, kojos kratymą, tušinuko ar net nagų kramtymą, jis problemos neišspręs, o tik tam tikram laikui padės ją pamiršti.

Nedrįsčiau  teigti, kad  spineris gali išgydyti aktyvumo, dėmesio, nerimo, panikos priepuolio sutrikimus. Tam yra tikrai efektyvesnių būdų, tokių kaip  kognityvinė ar elgesio terapija ir kita.  

Rūpindamiesi savo ar savo vaikų sveikata turime pasirūpinti tinkamu poilsiu, sveika mityba, daug judėti, būti gamtoje, patirti daug teigiamų emocijų, komunikuoti, gyvai bendrauti.

Reguliarus fizinis krūvis didina dopamino bei kitų neurotransmiterių koncentraciją smegenyse. Šių natūralių medžiagų pagalba didėja dėmesio  koncentracija, susikaupimas, mažėja nerimas.
Iš tiesų, „Spinner“ žaisliukas gali palengvinti autizmo sutrikimą turintiems vaikams, tačiau būtinas specialus šių vaikų ugdymas ir koreguojamas jų elgesys.  Vis dėlto šiems vaikams nusiraminti efektyviau padeda meninės raiškos priemonės, tokios kaip tapymas, lipdymas iš plastilino, modilino, žaidimų, muzikos terapijos, sportas.

– Sukučių populiarumas galimai rodo kitą problemą – daug vaikų ir jaunuolių turi tam tikrų psichologinių problemų, apie kurias greičiausiai vengia kalbėti. Nerimas, nesugebėjimas susikaupti, irzlumas… Kaip kitaip galima tokias bėdas išspręsti?

– Tėvams reikėtų drąsinti ir džiaugtis vaikų pasiekimais, nevengti kalbėti apie atsiradusias problemas, apie vaiko jausmus. Tik taip tėvai galėtų efektyviau bendrauti ir padėti savo vaikams spręsti jų rūpesčius.

Jei vaikas turi sunkumų sutelkdamas dėmesį, ir tai verčia nerimauti bei trukdo kasdienei veiklai, –  čia sukutis tikrai nepadės. Verčiau pasikonsultuoti su specialistais, mat gali būti, kad susidūrėme su pervargimo nuo išorinės intensyvios stimuliacijos reiškiniu.

Emocinė savijauta priklauso nuo paties žmogaus. Svarbu tą žinoti ir tuo tvirtai tikėti. Suvaldyti nerimą – tai prisiimti atsakomybę už savo mintis, emocijas, planus ir problemų sprendimo būdus.

Nėra vienodų žmonių, todėl kiekvieno reakcija į stresą skirtinga, reikėtų išbandyti sau tinkantį nusiraminimo būdą.

Žinoma, gal kažkam ir sukutis gali šiek tiek padėti.  

Norint išvengti streso, būtina sveikai ilsėtis – laiku eiti miegoti ir anksti keltis. Negalima dirbti be pertraukų iki išsekimo – reikia derinti darbą su poilsiu, keisti užsiėmimų pobūdį.

Mokėkime džiaugtis ir atsipalaiduoti – juk yra tūkstančiai nuostabių, džiuginančių dalykų, kurių dažnai nepastebime prislėgti kasdieninių rūpesčių…

[quote author=”S. Cėgienė”]Jei vaikas turi sunkumų sutelkdamas dėmesį, ir tai verčia nerimauti bei trukdo kasdienei veiklai, –  čia sukutis tikrai nepadės. Verčiau pasikonsultuoti su specialistais, mat gali būti, kad susidūrėme su pervargimo nuo išorinės intensyvios stimuliacijos reiškiniu.[/quote]

– Nemaža dalis švietimo bendruomenės teigia, kad sukučiai daugiau kenkia, nei padeda. Kai kurios mokyklos sukučius net uždraudė. Ar tam yra pagrindo?

– Teko kalbėtis su vaikais apie tai. Jie net eidami į treniruotę, mokyklą, pas draugus turi rankoje sukutį ir juo žaidžia. Pasak jų, tai jiems padeda ramiau jaustis, greičiau prabėga laikas.  Be abejo, reikėtų nepamiršti saugumo – kažkur eidami turime būti budrūs, laikytis taisyklių, stebėti, kas vyksta aplink mus.  

Žaislas turi būti saugus, atitinkantis vaiko raidos amžių.

Kaip ir minėjau, kažin ar per pamoką juo žaidžiantis vaikas netrukdys savo draugams, mokytojams. Pertraukų metu tai geresnis užsiėmimas, nei žaisti išmaniuoju telefonu ar kompiuteriu, tačiau pamokoje sukučiui ne vieta.

O kai kurių JAV mokslininkų teigimu, sutrikimų neturinčius žmones šis žaislas net labiau blaško, nei jiems padeda.

– Kaip tėvai turėtų elgtis? Sukučių visi nori, tačiau dėl jų naudos nėra aiškių nuomonių. Kita vertus, ar visada žaislas turi atnešti naudą sveikatai? 

– Vartojimo kultūrai atsispirti labai sunku, ypač vaikams, kadangi daugelis jų nenori atsilikti nuo bendraamžių. Vaikai pastebi, kad jų draugai  įsigijo  populiarų žaisliuką, daiktą – tada jiems kyla klausimas, o kodėl jie jo negali turėti? Juk turėdami tokį patį žaislą jie rastų bendrų sąlyčio taškų ir galėtų įsitvirtinti draugų kompanijoje.

Tačiau tėvai turėtų vaiką mokyti užsitarnauti žaislą ar kitą daiktą savo geru elgesiu – taip jam padėsime ugdyti atsakomybės jausmą. Suteikime vaikui  progą norimo daikto išlaukti, galbūt atiduoti dalį savo santaupų ir taip prisidėti prie jo įsigijimo, padėti tėvams nudirbti namų ruošos darbus ir pan.  

Tada vaikas supras, kad norint kažką turėti, reikia įdėti ir pastangų. Taip pat tikėtina, kad toks įsigytas daiktas teiks vaikui daugiau džiaugsmo.

Jeigu perkamas daiktas yra reikalingas kūrybingumui ar darbiniams įgūdžiams ugdyti, jį perkame tiksliai žinodami, kaip naudosime. Jeigu pirkinys – tik malonumui, o ne kūrybingumui ar darbiniams įgūdžiams ugdyti, privalu, kad vaikas jį gautų pelnytai. Kartais galima nupirkti vaikui žaislą, kai jis jo paprašo, juk dažnai ir mes, suaugusieji, jaučiame malonumą apsipirkinėdami  ar gaudami dovanas. Tačiau tuo nederėtų piktnaudžiauti.

Šiandien tiek suaugusieji,  tiek vaikai yra vartotojai, gyvenantys vartotojiškoje visuomenėje. Tėvams sunku atsispirti gražiems daiktams, o ką jau kalbėti apie vaikus… Pirmiausia suaugusieji turi išmokti atsispirti reklamai, ir mokyti to paties ir savo vaikus.

Labai svarbu, kad tėvai suprastų, jog vaikui svarbus yra jų laikas ir dėmesys. Tai daug svarbiau už  populiarius madingus daiktus ar žaisliukus. Taip pat labai svarbu kalbėtis su vaiku, kad šis išmoktų išreikšti savo jausmus, norus, svajones.

Sukučių nauda ta, kad kol vaikas žais su šiuo žaislu – pamirš kompiuterinius žaidimus ir išmanųjį telefoną, miklins pirštus.
Tėvai turėtų aptarti su vaiku saugų elgesį su sukučiu, priminti, kad kilus nerimui jis gali išbandyti žaislą ir stebėti, ar jis jam padeda.

[quote author=”S. Cėgienė”]Kaip jau žinome – paaugliams  labai svarbi kitų bendraamžių nuomonė, jų pritarimas, taigi ir spineriai šiuo metu labai populiarūs, nes juos turi beveik visi.[/quote]

– Kaip paaiškintumėte, kodėl kartas nuo karto kyla masiškos „psichozės“, kai, rodos, visi užsinori kažkokio daikto. Pavyzdžiui jo jo, puponautų ar šiuo atveju – sukučių?

– Tikriausiai ne vienas tėvelis prisimena, kad tai vieno, tai kito žaislo manijos vis pasikartoja. Neseniai vaikai iš „Loom Band“ gumyčių pynė apyrankes ir visi ieškojo, kur jų nusipirkti,  dar anksčiau buvo jo jo ir kiti itin populiarūs žaislai. Jie būna populiarumo viršūnėje tol, kol rinkoje atsiranda kitas žaislas, kuris nėra per daug brangus, yra universalus  ir beveik kiekvienas vaikas gali tokį žaisliuką / daikčiuką įsigyti.

Šių daiktų / žaislų įsigijimui didelę įtaką daro per socialinius tinklus išplitusi reklama ir mada. Vaikams patinka varžytis – kieno suktukas ilgiau suksis, kieno gražesnis. Kiekvienas vaikas nori būti pripažintas, pastebėtas, nenori išsiskirti iš kitų bendraamžių, bendraudamas su kitu paauglys pažįsta save, ir taip formuojama jo savivertė.

Taigi tiems tėvams ir mokytojams, kurie jau kurpia planus, kaip čia vaiką atpratinus nuo sukučio, ko gero belieka nusiraminti ir laukti, kada sukučių manija praeis taip pat staiga, kaip ir prasidėjo.

Kita vertus, galbūt tokio žaislo išpopuliarėjimas gali padėti mums atverti akis ir pamatyti kai kurias mus kamuojančias bėdas?

Argi vaikystė yra tas metas, kai mažas ar bręstantis žmogus turi jausti nerimą, įtampą ir kitas problemas? Ir argi žaislas turi jam padėti tas bėdas spręsti? Galbūt ši manija yra ženklas suaugusiesiems – vaikai nori jūsų dėmesio. Vaikai turi bėdų, kurias jūs galite padėti išspręsti. O jeigu negalite jų išspręsti vieni – eikite pas specialistus. Jų pagalba bus kokybiška ir ilgalaikė, už ją dėkosite dar ilgai – skirtingai, nei kažkokie žaisliukai, kuriuos netrukus vaikai sumes į stalčius.

Įdomūs faktai apie „Fidget Spinner“

1. Sukučio išradėja už savo išradimą negavo pinigų. Išradusi sukutį moteris norėjo savo išradimą užpatentuoti, tačiau neturėjo 400 svarų, reikalingų patentui išsipirkti.
2. Žmonės, kurie į internetą kelia filmukus, kuriuose rodo triukus su sukučiu, sulaukia milijonų peržiūrų. Dažniausiai rodomi įvairūs triukai, kuriuos išmokti gali kiekvienas sukučio turėtojas. Taip pat populiarūs filmukai, kuriuose išpakuojama ir aptariama daug skirtingų sukučių – mat jų pasirinkimas šiuo metu itin platus.
3. Paskutiniu metu daug ekspertų ėmė kalbėti, kad sukutis visgi greičiausiai nepadeda žmonėms, kenčiantiems nuo dėmesio, nerimo sutrikimų, ir nepalengvina autizmo sukeltų problemų.
4. Kai kurios mokyklos uždraudė sukučius, kaip dėmesį blaškančius ir mokytis trukdančius žaislus.
5. Yra sulaukta ne vieno pranešimo apie traumas, patirtas žaidžiant su sukučiu. Vienas berniukas, žaisdamas su spineriu susižeidė akį, kitam žaislas užstrigo ant rankos. Dar vienai mergaitei dalis suktuko įstrigo gerklėje, todėl ji buvo gabenama į ligoninę.