Vaikai – eismo dalyviai, kuriems skiriama per mažai dėmesio

 Vaikai – eismo dalyviai, kuriems skiriama per mažai dėmesio

Prakalbus apie transporto eismo srities problemas dažniausiai pirmiausia imame galvoti apie suaugusiuosius. Apie greičio viršijimą, vairavimą išgėrus, pavojingą manevravimą, avarijas. Vaikai ir kelias, rodosi, nesuderinami dalykai. Tačiau turime pripažinti – vaikai yra eismo dalyviai, tokie patys kaip mes, tik mažiau atsargūs. Apie tai, kokie pavojai vaikų tyko keliuose bei kaip nuo jų apsisaugoti, kalbamės su Kauno regiono kelių Kelių priežiūros ir eismo saugos skyriaus specialistu Linartu KIŠKIU.

Kur sėdėti vaikui?

Kauno regiono kelių Kelių priežiūros ir eismo saugos skyriaus specialistas Linartas Kiškis teigia, kad tėvai turi rūpintis ne tik tuo, kaip vaikai elgiasi šalia kelio, bet ir tuo, kaip jie elgiasi automobilyje. Vasarą visi atsipalaiduojame. Net jei neatostogaujame mes, atostogauja mūsų vaikai. Tačiau atsipalaidavimas ir atostogos kartais suaugusiuosius priverčia aplaidžiau žiūrėti į savo pareigas. Vaikui prašant leisti automobilyje sėdėti priekyje, šalia vairuotojo, imame ir sutinkame, nors to daryti nereikėtų.

„Visų pirma, keleivio vieta šalia vairuotojo yra laikoma pačia nesaugiausia. Atsiradus kliūčiai kelyje vairuotojas instinktyviai mėgina apsaugoti save, todėl suka kažkur į šoną, neretai didžiausią pavojų sukeldamas šalia jo sėdinčiam keleiviui. Todėl saugiausia vaikui būtų sėdėti gale, už vairuotojo, prisisegus saugos diržu.

Vaikus privalu vežti taip, kaip nurodo KET taisyklės – atsižvelgiant į vaiko ūgį. Jeigu vaiko ūgis nesiekia 135 centimetrų, jį privalu vežti specialioje kėdutėje. Gali būti kėdutė ir paprasta, vien tik sėdimoji dalis – tačiau svarbu, kad saugos diržas vaikui neitų per kaklą, o eitų per petį ir krūtinę, kaip ir priklauso“, – pabrėžė L. Kiškis.

Automobilis – ne vieta žaidimams

Lekiant automobiliu į svečius, prie jūros ar bet kur kitur, ko gero, sunku išvengti šurmulio. Tą galėtų patvirtinti kone kiekvieni tėvai, kurių atžala ar atžalos ilgų kelionių metu užsinori valgyti, gerti, žaisti ar kitaip sutrumpinti ilgą kelionės laiką.

Tačiau tai labai pavojinga, perspėja specialistai. Kiekvienas turėtų atkreipti dėmesį į vaikų elgesį automobilyje, juolab kad žinome skaudžių istorijų, kuo gali baigtis pašalinių reikalų sprendimas vairuojant.

„Siaučiantis vaikas greičiausiai atkreips savo tėvų dėmesį. Ir taip suprastėja vairavimo kokybė – ar vairuotojas valgo, ar telefonu kalba, ar vaiką tramdo – visa tai turi įtakos saugiam vairavimui. Bandant daryti kelis darbus vienu metu neišvengiama to, kad dėmesys nuo kelio yra atitraukiamas, o tai gali lemti labai skaudžias pasekmes.

Ne vieta automobilyje nei valgyti, nei žaisti, nei kitokia veikla užsiimti – jeigu vaikas turi kažkokių norų, geriausia kažkur saugiai sustoti, susitvarkyti reikalus, ir tada tęsti kelionę toliau“, – akcentuoja L. Kiškis.

Pavojingi net langai?

Praktiškai visi automobiliai turi daugiau ar mažiau apsaugos sistemų, kurios užtikrina, jog mažieji sėdės saugiai. Tai ir durų, ir langų užrakinimo mechanizmai. Tiesa, kartais situacijos, kurios mums, suaugusiesiems, atrodo visiškai saugios, vaikams gali būti net labai pavojingos.

„Geriausia yra mechaninis langų atidarymas automobilyje. Tiesa, dabar daugelyje automobilių yra automatiniai langai – ir nors jie yra patogūs, vis dėlto vaikams gali būti pavojingi.

Turime istorijų, kaip vaikai pro langą iškiša ranką ar net galvą, tada netyčia spusteli mygtuką, ir langas ima užsidarinėti, spausdamas kūno dalį. Spėjus laiku sureaguoti galima atsipirkti tik išgąsčiu, tačiau yra istorijų, kaip toks, rodos, neįtikėtinas dalykas baigėsi labai skaudžiai.

Tėvai turi suvokti, kad vaikai pasaulį mato kiek kitaip nei suaugusieji. Vienas automobilyje paliktas vaikas gali pakliūti į tokias pinkles, apie kurių buvimą mes net nesusimąstome“, – kalbėjo Kauno regiono kelių darbuotojas.

Dėmesio – vaikai šalia kelio!

Nors dažnai skundžiamės, kad šiuolaikiniai vaikai daug laiko praleidžia prie telefonų ir kompiuterių, vairuotojai gali drąsiai pasakyti – geru oru vaikų lauke laksto pakankamai. Kelių eismo taisyklės taip pat nurodo, kad vairuotojas, pastebėjęs vaiką šalia kelio, turėtų jį vertinti ne kaip kitaip, o kaip galimą grėsmę. Juk vaikai užsisvajoję gali išeiti į gatvę, nusivyti „pasprukusį“ kamuolį, ar bėgę per perėję staiga pusiaukelėje sumąstyti grįžti atgal.

„Turbūt pavojingiausia, kai vaikai žaidžia prie kelio, ar netoli kelio yra kokia futbolo ar krepšinio aikštelė. Eidami per pėsčiųjų perėją vaikai vis tiek, tikėtina, mąsto apie tai, kad jie yra gatvėje, kad turi apsidairyti, būti atsargūs. O štai žaisdami jie bėga paskui kamuolį ir gali net nepamatyti atlekiančio automobilio.

Vasarą, kada nėra pamokų, vaikai išsiblaškę, pamiršta visas taisykles. Miestuose galbūt ta problema kiek mažesnė, tačiau užmiestyje – itin didelė.

Vaikai galvoja, kad viena ar dvi mašinos, pravažiuojančios keliu, nieko nereiškia. Tuose keliuose jie kartais jaučiasi kaip savame kieme, nors realybė tokia, kad tais krašto keliais vairuotojai laksto it pašėlę. Net jei kelio ženklai nurodo, kad įvažiuojama į gyvenvietę, greitį reikia sumažinti, dažnas vairuotojas dėl kelių šimtų metrų atkarpos net nepristabdo“, – pastebi L. Kiškis.

Kaimuose vasarą vaikų padaugėja, todėl specialistas pataria vairuotojams nenumoti ranka į tuos kelis šimtus metrų, kuriuose reikalaujama važiuoti 50 km/val. greičiu. Specialistai pataria rinktis saugų greitį, kartais net mažesnį, nei leidžiama, juo labiau kad kaimo keliuose galima sutikti ne tik vaikus, bet ir dviratininkus, pėsčiuosius, žemės ūkio techniką.

Mokyti, mokyti ir dar kartą mokyti

Kėdainių rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininkas Giedrius Čižinauskas pabrėžė, kad vaikams reikia nuolatos priminti saugaus eismo kelyje taisykles.

„Vaikai yra vaikai, iš jų visko gali tikėtis. Jie užsižaidžia ir jau žiūrėk – bėga per kelią nežiūrėdami. Tėvai tikrai turėtų kas kartą, prieš išleisdami vaiką į lauką, priminti, kad gatvė – ne vieta žaidimams ir kad reikia būti itin atsargiems.

Apskritai rekomenduojama žaidimams pasirinkti vietas, kurios yra atokiau nuo gatvės.

Tiesa, iš patirties galiu pasakyti, kad kaimuose vaikai kažkaip yra atsargesni. Renkasi žaisti savo namo kieme – tam ir sąlygos yra. Tuo tarpu mieste, kur didesnė gyventojų koncentracija, eismas gerokai intensyvesnis, ir tų problemų dažniau būna“, – kalbėjo G. Čižinauskas.

Policijos pareigūno teigimu, profesionalus vairuotojas visuomet atkreips dėmesį į netoli gatvės ar kelio esantį vaiką.

„Jei vairuotojas mato, kad vaikai prie kelio, tai tikrai turėtų tikėtis kažkokios staigmenos. Visuomet reikia įvertinti, kad vaikas gali pasielgti nenuspėjamai.

Patruliuodami policijos pareigūnai, pamatę vaikus, žaidžiančius šalia kelio, taipogi turėtų stabtelėti, paraginti vaikus žaisti atsargiai, nebėgti į kelią“, – priminė poskyrio viršininkas.

G. Čižinauskas pastebi, kad kasmet Kėdainiuose įvyksta eismo įvykių, kuriuose nukenčia vaikai. Policijos pareigūno manymu, tam, kad tokių nelaimių būtų išvengta, reikalingas ne tik tėvų ir policininkų, bet ir visos visuomenės indėlis.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.

Rekomenduojame parsisiųsti:

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Skip to content