Profesines mokyklas neramina laukiantys pokyčiai

Šiemet keičiasi priėmimo į profesines mokyklas tvarka. Pirmą kartą šiais metais priėmimas į profesines mokyklas vyks centralizuotai – internetu. Vadinasi, anksčiau įprasta tvarka, kuomet stojant į mokyklą reikėdavo atnešti popierinius dokumentus, naujiesiems moksleiviams nebegalios. Tačiau kaip neretai nutinka – pasikeitimai priimti buvo staiga, nepasitarus su profesinėmis mokyklomis, be to, nepasistengta net duoti įrankių tam, kad pokyčiai vyktų sklandžiai.

Seka aukštojo mokslo pėdomis

Birželio 1-ąją prasidėsiantis priėmimas į profesines mokyklas bus vykdomas per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemą.

Kaip teigė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, naujoji tvarka bus modernesnė ir paprastesnė visiems stojantiesiems:

„Pateikdami prašymus internetu, jie matys visą spektrą galimybių: nuo universitetų iki profesinių mokyklų ir galės rinktis iš visos mokymų programų pasiūlos. Pretenduojantiems stoti į profesinę mokyklą nebereikės eiti ir nešti popierinių dokumentų, šito jau seniai atsisakyta aukštajame moksle.“

Ministerija taip pat teigia, kad nuo birželio 1-osios visos profesinės mokyklos bus pasirengusios suteikti pagalbą tiems stojantiesiems, kurie nebus susipažinę su nauja priėmimo tvarka, jos padės pateikti prašymus internetu.

Be to, šiemet planuojant priėmimą į profesines mokyklas labiau atsižvelgiama į pasiūlos ir paklausos santykį, darbo rinkos poreikius. Todėl 10 proc. nuo pirminio plano mažės priėmimas į grožio sektoriaus specialybes, 6 proc. didės į apdirbamąją pramonę, statybą.

Mato galimas problemas

Tačiau pakalbinus Kėdainių profesinio rengimo centro direktorių Dangirą Kačinską pasidarė panašu, kad kalbos ir liko gražiomis kalbomis, nors realybė yra kitokia. Profesinių mokyklų vadovai sunerimę – pokyčiai gali sukelti problemų ir sunkumų tiek pačioms mokykloms, tiek stojantiesiems.

„Iš esmės šis kelias yra teisingas. Iš tiesų mokiniai, prisijungę prie sistemos, iš karto matys visą pasirinkimų spektrą – ir aukštąsias mokyklas, ir kolegijas, ir profesines mokyklas.

Tačiau yra keli niuansai. Pirmiausia – į profesines mokyklas, deja, kol kas neretai stoja mokiniai, kurie turi mažiau motyvacijos mokytis. Taip pat nemažai mokinių būna iš socialinio užribio šeimų, iš kaimiškų teritorijų, iš šeimų, kurios gyvena vargingai ir gali neturėti kompiuterio ar prieigos prie interneto“, – kalbėjo PRC direktorius.

Pašnekovas taip pat pasakojo, kad LAMA BPO sistema – naujiena ne tik būsimiems moksleiviams, bet ir pačioms profesinėms mokykloms.

„Mes patys nesame dirbę su ta sistema ir nežinome, ką mes matysime joje. Neaišku, kaip matysime prašymų pateikimo eigą, ar galėsime ją kontroliuoti, kažką keisti, ar galėsime papildomai reklamuoti vieną ar kitą studijų programą“, – neslėpė D. Kačinskas.

[quote author=“D. Kačinskas“]Yra daug neaiškumų, kurie neramina, ir neramina ne tiek dėl pačios mokyklos – mes kažkaip jau susitvarkysime, bet labiausiai neramina, kaip tai palies būsimus mokinius, ypatingai tuos, kurie turi ribotą priėjimą prie naujausių technologijų.[/quote]

Centro direktorius teigė, kad praeitą savaitę Švietimo ir mokslo ministerija buvo atsiuntusi pranešimą, kuriame buvo informuojama apie planuojamus mokymus pačių mokyklų darbuotojams, tačiau kol kas jokios tikslios informacijos, kada ir kur vyks mokymai taip ir negauta.

„Yra daug neaiškumų, kurie neramina, ir neramina ne tiek dėl pačios mokyklos – mes kažkaip jau susitvarkysime, bet labiausiai neramina, kaip tai palies būsimus mokinius, ypatingai tuos, kurie turi ribotą priėjimą prie naujausių technologijų.

Žinoma, mes centre priimsime potencialius būsimus studentus, pastatysime kompiuterius ir padėsime jiems dirbti su sistema, jei tik to reikės“, – žadėjo D. Kačinskas.

Sprendžia paskutinę sekundę

Ne tik priėmimo tvarkos pokyčiai neramina profesines mokyklas. Nepaisant to, kad švietimo sistemoje pokyčiai vyksta dažniau, negu daugelis norėtų, prie naujų idėjų staigaus atsiradimo ir įgyvendinimo priprasti neįmanoma. Juo labiau kad naujiems mokslo metams ir būsimoms programoms ruošiamasi iš anksto, o štai Švietimo ir mokslo ministerija, tą žinoti turinti geriausiai, nesibodi savas idėjas įgyvendinti paskutinę akimirką, taip versdama švietimo įstaigų vadovybę laukti priimamų sprendimų it ant adatų.

„Profesinės mokyklos iš anksto pasitvirtina priėmimo planą kitiems mokslo metams. Mūsų centras su Švietimo ministerija nuo rudens derino būsimą planą, mes pasirinkome tam tikras studijų programas, kurias siūlysime mūsų rajono ir kitų rajonų potencialiems studentams. Tačiau mūsų planas iki šiol dar nėra patvirtintas ministrės įsakymu, ir mes taip pat viešojoje erdvėje girdime ministrės pasisakymus, kad planai gali būti koreguojami.

Kalbėjau su kolegomis iš kitų mokyklų – mus išties neramina tai, kad paskutinėmis akimirkomis planas gali pasikeisti, nors mes esame investavę ir pinigus, ir laiką, ir žmogiškuosius resursus reklamuodami tą priėmimų planą, kuriam mes ir ruošėmės“, – kalbėjo PRC direktorius.

Varžys pasirinkimo laisvę

Ne paslaptis, kad ne į visas siūlomas studijų programas susirenka pakankamas moksleivių skaičius. Anksčiau, esant senajai priėmimo tvarkai, tokias problemas išspręsti būdavo gana paprasta, tačiau centralizavus sistemą lieka neaišku, ką su per mažų grupių studentais turės daryti profesinės mokyklos.

„Orientuodamiesi į krašto įmones, reikalingus darbuotojus, atliktas apklausas mokyklose mes kasmet paruošdavome 12–14 studijų programų, nors licencijų turime net 40-čiai.

Dažnai nutinka taip, kad kai kurios siūlomos programos nesurenka reikalingo norinčiųjų mokytis skaičiaus. Tačiau mes visuomet rezerve turėdavome keletą programų, kurių nesiūlydavome, tačiau susidarius tokioms situacijoms jas galėdavome pasiūlyti studentams vėliau.

Tarkime, jei grupę turi sudaryti 25 mokiniai, o susirenka tik 10 – anksčiau tokiu atveju perskambindavome moksleiviams, informuodavome apie situaciją ir siūlydavome alternatyvias studijas.

Dabar neaišku, kaip bus, kai toji nauja sistema atsiras – greičiausiai bus suvaržyta pasirinkimo laisvė“, – būsimus neaiškumus vardijo direktorius.

Reikėjo žengti palaipsniui

PRC direktorius teigia, jog perėjimas prie centralizuotos sistemos yra reikalingas ir neabejotinai teisingas žingsnis, tačiau, kaip ir darosi įprasta Lietuvoje, pokyčių procesas yra ne visai teisingas.

„Kita vertus, tokia sistema turi būti įvesta, juk mes link to einame. Tačiau pertvarkos neturėtų būti daromos taip skubotai – prieš mėnesį pasako, kad svarsto apie pokyčius, prieš dvi savaites parašo įsakymą ir jau, žiūrėk, vykdomi pokyčiai.

Tiesa, apie pokyčius buvo kalbėta sausį ar vasarį – bet viskas buvo tik kalbų lygmeny. Nebuvo tariamasi, nebuvo pristatomi kažkokie projektai. Profesinės mokyklos tiesiog buvo pastatytos prieš faktą.

Galbūt reikėjo kažkaip kitaip tas pertvarkas įvesti palaipsniui ar, pavyzdžiui, kokiame Kaune pirmiausia naują sistemą išbandyti.

Tačiau kita vertus, vėlgi – didesnių miestų mokyklos ir studentai skiriasi nuo rajoninių“, – svarstė D. Kačinskas.