Kėdainiuose ketinama pastatyti paminklą Vilniaus žydų religiniam vadovui
Kėdainių senamiestyje vietos verslininkų lėšomis ketinama statyti skulptūrą filosofui, mokslininkui, žydų religiniam vadovui Elijui ben Saliamonui Zalmanui arba Vilniaus Gaonui, informuoja naujienų agentūra BNS.
Sukurti skulptūrą patikėta skulptoriui Romualdui Kvintui, jis turėtų įamžinti berniuką Eliją. R. Kvitntas be kitų darbų Vilniuje yra sukūręs skulptūrą garsiam žydų gydytojui, visuomenininkui, humanistui Cemachui Šabadui (1864—1935), kuris žinomas kaip daktaras Aiskauda.
Tyrinėjo Kabalą
Dar būdamas mažas vaikas, Elijahu pradėjo stebinti aplinkinius neįprastais gebėjimais. Būdamas mažas, jis mintinai išmoko Biblijos tekstą. Skirtingai, nei tuo metu buvo priimta, Elijahu nestudijavo ješivoje ir labai anksti pradėjo savarankiškas Šventraščio bei Talmudo studijas. Kurį laiką (nuo septynerių metų) Elijahu studijavo vadovaujamas Kėdainių rabino Mozės Margalioto. To pasekoje Elijahu surengė savo pirmąją viešą paskaitą ir parodė pilnai išvystytą savo intelektą. Nuo dešimties jis tęsė mokslus savarankiškai. Studijavo matematiką ir astronomiją, jo gebėjimai šiose srityse buvo pastebėti netgi kitų šalių mokslininkų. Be Toros ir Talmudo studijų, Elijahu gilinosi į teorinę Kabalą ir dar neturėdamas trylikos metų užsiėmė praktine Kabala. Vėliau, Vilniaus Gaonas pradėjo keliones Lenkijoje ir Vokietijoje, buvo susipažinęs su tuometiniais Talmudo judėjimo pasekėjais. Į gimtajį miestą grįžo 1748. Nors jam tuomet buvo tik 28 metai, Elijahu jau buvo tapęs garsia asmenybe ir sulaukęs nemažai pagarbos iš vyresnės kartos rabinų.
Išsiskyrė intelektu
Ne tik Vilniaus Gaono kartos žmonės žavėjosi nepaprasta jo erudicija bei daugelio pasaulietinių mokslų išmanymu. Elijahu kūrybinis palikimas, kurį sudaro daugiau nei septyniasdešimt veikalų įvairiausiomis temomis – Šventraščio, Talmudo, mistinių Kabalos tekstų komentarai, hebrajų kalbos gramatika, ir ilgas sąrašas bendrųjų mokslų, tokių kaip geometrija, astronomija, medicina ir kt. – ir šiandien tebekelia didelį susidomėjimą tiek tarp šiuolaikinių žydų religinių autoritetų, tiek ir tarp mokslininkų. Tarp jo parašytų knygų minima hebrajų kalbos gramatika, geometrijos ir trigonometrijos vadovėlis ir panašūs dalykai. Elijahu nagrinėdamas Talmudo ir kitus judaizmo raštus ar litaratūrą, palikdavo daugybę pastabų. Gaonui Toros tyrinėjimai turėjo svarbiausią reikšmę ir tai buvo jo gyvenimo dalis. Jo stropumas studijose buvo begalinis.
Didžioji gyvenimo dalis skirta teisei
Gaono sūnus paliudijo, kad jo tėvas būdamas penkiasdešimties miegodavo ne ilgiau, nei dvi valandas per parą, jo žinių kiekis buvo neaprėpiamas. Elijahu sugebėdavo atsiminti, kiek kartų ir koks išminčius buvo paminėtas tam tikroje Talmudo knygos dalyje – tai buvo regimosios atminties dovana. Gaonas manė, kad pasaulietiškos žinios buvo labai svarbios studijuojant Torą. Jis buvo pirmasis žydų mokslininkas, kuris suprato, jog nuolatinis senųjų dokumentų perrašinėjimas amžių bėgyje sąlygoja klaidų ir neteisingų interpretacijų atsiradimą. Tais atvejais, kai tekstas jam keldavo abejonių, jis išsamiai jį išnagrinėdavo ir lygindavo su originalu. Tokiu būdu jis paaiškino daug neaiškių ir painių fragmentų. Jo Talmudo analizės metodologija skiriama į dvi dalis: 1) išorinis kriticizmas, t. y., tekstų ir dokumentų, kurie daugybę kartų perrašinėjant, galėjo būti iškraipyti, kriticizmas, kurį galėtume pavadinti tekstualiniu kriticizmu, ir 2) vidinis kriticizmas, siekiant suvokti Talmudo paprastąją prasmę (pšat) racionalios analizės būdu. Gaonas tvirtino, kad Talmudo studijavimas turi būti grindžiamas protu, o ne autoritetais. Didžiąją savo gyvenimo dalį jis paskyrė žydų teisės – halakha – studijoms. „Terminas halakha judaizme reiškia teisę, kuri apima religinės praktikos, politinių, socialinių, šeimos, tarpasmeninių santykių sritis.
Vilniuje veikia Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, šio asmens įamžinimui taip pat pastatytas paminklas-biustas senamiestyje, Sudervės žydų kapinėse Vilniuje yra jo kapas-mauzoliejus.
