Į pagalbą norintiems sportuoti taisyklingai – prie lauko treniruoklių budės specialistė
Pavasaris žadina norą ne tik daugiau šypsotis, bet ir būti fiziškai aktyvesniems. Rajono Visuomenės sveikatos biuras turi džiugią žinią lauko treniruoklius pamėgusiems miesto gyventojams. Kiekvieną balandžio penktadienį prie Tilto gatvėje, Smilgos upelio pakrantėje, esančių lauko treniruoklių komplekso 15–16.30 val. budės visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Simona Skorupskienė. Ji padės taisyklingai atlikti pratimus, duos naudingų patarimų, atsakys į rūpimus klausimus.
Siekis – sveiki įpročiai
„Savo veiklomis Visuomenės sveikatos biuras kraštiečiams siekia ne tik suteikti žinių, bet ir padėti formuoti sveikatai teigiamas nuostatas, elgseną ir įpročius, todėl visą balandį kiekvieną penktadienį Tilto gatvėje esančioje lauko treniruoklių aikštelėje lauksiu fiziškai aktyviau gyventi pasiryžusių kraštiečių ir jiems padėsiu. Norime, kad skirtingo amžiaus žmonės atrastų įvairias fizinio aktyvumo formas. Viena iš jų – lauko treniruokliai“, – įkvepiančiai šypsosi specialistė.
[quote author=”Simona”]Jėgos ugdymo fiziniai krūviai stimuliuoja centrinę nervų sistemą, tad pagerėja nuotaika, sumažėja streso pojūtis ir padidėja protinis darbingumas.[/quote]
Tiesa, pašnekovės nuomone, mankštintis vien lauko treniruokliais nepakanka. Mat jais negalime lavinti visų raumenų grupių. „Tačiau šalia treniruoklių turime žaliąjį plotą, įkalnę. Juos galime pasitelkti į pagalbą atlikdami pratimus su savo kūno svoriu ir taip pasiekti norimų rezultatų“, – optimistiškai nuteikia S. Skorupskienė.
Tebūnie gyvenimas kokybiškas!
Svarbiausias fizinio aktyvumo privalumas – geresnė nuotaika ir savijauta. „Būdami fiziškai aktyvūs gyvename ne tik ilgiau, bet ir kokybiškiau. Puiki psichologinė žmogaus savijauta yra labai gera prevencinė priemonė kovojant su daugybe ligų bei rimtas ilgaamžiškumo garantas.
Meditacija senyvo amžiaus žmonėms pagerina dėmesio koncentravimą, emocijų valdymą, nuotaiką, vykdančiąją funkciją, sumažina depresijos reiškimosi simptomus. Miegas, mityba ir fiziniai pratimai – pagrindiniai imuninės sistemos stimuliatoriai. Be to, imuninės sistemos sveikata priklauso ir nuo žmonių emocijų lygio bei nutukimo laipsnio“, – dėmesį atkreipia S. Skorupskienė.
Specialistės teigimu, ypač svarbi vidinė motyvacija. Mat jei tinkamai savęs nevaldome ir nekontroliuojame, neįmanoma nuolatos būti fiziškai aktyviems ir laikytis sveikos mitybos principų. Taigi išvada viena – viskas susiję.
Iš kepenų valo riebalus
S. Skorupskienė pateikia pačių naujausių mokslinių tyrimų rezultatus apie judėjimo naudą sveikatai.
„Jėgos ugdymo fiziniai krūviai stimuliuoja centrinę nervų sistemą, tad pagerėja nuotaika, sumažėja streso pojūtis ir padidėja protinis darbingumas. Jėgos pratimai kepenyse stimuliuoja riebalų „deginimą“, todėl tokie pratimai yra labai gera priemonė, išvalanti iš kepenų riebalus. Trys kartai per savaitę po 40–45 min. per dieną ir taip 12 savaičių.
Didelio intensyvumo jėgos ugdymo treniruotės 2–3 kartus per savaitę naudingos vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems pasireiškia demencija. Taip pat tokios treniruotės pagerina kognityvines funkcijas“, – sako pašnekovė.
[quote author=”Simona”]Fizinis aktyvumas labai gera prevencinė priemonė norint apsisaugoti nuo 13 onkologinių ligų.[/quote]
Jėgos ugdymo dinaminiai pratimai, sekant naujausius tyrimus, gali sumažinti kraujospūdį. Minėti pratimai gera prevencinė priemonė kovoti su nutukimu.
„Jėgos ugdymas nestabilioje – judančioje aplinkoje (pvz., gatvėje, kur juda žmonės, automobiliai, vėjas siūbuoja medžius), stimuliuoja Parkinsonu sergančių žmonių motorinį aktyvumą. Jėgos treniruotės ne tik didina raumenų masę, bet ir stiprina sausgysles, kaulus, raiščius, jungiamąjį audinį. Aerobinis ir jėgą ugdantis fizinis aktyvumas pagerina gliukozės reguliavimą organizme ir labai gerai apsaugo nuo diabeto, yra efektyvi prevencinė priemonė II tipo diabetui bei daugybei širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Taip pat apsaugo nuo osteoporozės, sumažina osteoartrito simptomus, pastiprina raumenis, sumažina sąnarių skausmą.
Fizinis aktyvumas labai gera prevencinė priemonė norint apsisaugoti nuo 13 onkologinių ligų. Tai parodė tyrimai, atlikti su 1 440 000 žmonių. Fizinis aktyvumas sumažina sarkopenijos (amžiaus sukelto raumenų masės ir jėgos sumažėjimo) pasireiškimą, ypač gerai tai atlieka jėgą ugdantys fiziniai pratimai“, – paaiškina S. Skorupskienė.
Nejudėdami kaupiame riebalus
„Fizinio aktyvumo stoka – labai rimtas veiksnys, parodantis, kad vidaus organuose (tarp jų ir raumenyse) susikaupia riebalinis audinys, sukeliantis organizmo uždegiminius procesus, o tai blogina viso organizmo sveikatą, mažina kognityvinį darbingumą“, – atsakingai įvertinti, ar nesame pernelyg pasyvūs, paskatina pašnekovė.
[quote author=”Simona”]18–64 metų žmonėms, norintiems tiesiog palaikyti gerą sveikatą, rekomenduojama užsiimti vidutinio intensyvumo širdies ir kraujagyslių sistemą stiprinančia (aerobine) veikla ne mažiau nei 30 min. penkias dienas per savaitę.[/quote]
Ypač dažnai fizinį aktyvumą apleidžia įvairiais negalavimais besiskundžiantys senjorai. Vis tik ir jiems svarbu pakankamai judėti.
Kiek judėti būtina?
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, suaugęs asmuo fiziškai aktyvus turi būti ne mažiau kaip 30 min. kasdien.
„18–64 metų žmonėms, norintiems tiesiog palaikyti gerą sveikatą, rekomenduojama užsiimti vidutinio intensyvumo širdies ir kraujagyslių sistemą stiprinančia (aerobine) veikla ne mažiau nei 30 min. penkias dienas per savaitę arba didelio intensyvumo širdies ir kraujagyslių sistemą stiprinančia veikla mažiausiai 20 min. tris dienas per savaitę arba derinti šių dviejų veiklų kombinaciją.
Papildomai suaugę žmonės turi užsiimti kaulų ir raumenų sistemą stiprinančia (anaerobine) veikla. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad norint efektyviai kontroliuoti kūno masę šių veiklų gali ir nepakakti“, – sako visuomenės sveikatos priežiūros specialistė.
Už spontanišką judėjimą!
[quote author=”Simona”]Spontaniškos fizinės veiklos pavyzdžiais gali būti darbas sode, pasivažinėjimas dviračiu, riedučiais, vaikščiojimas, čiuožimas, t. y. visa veikla, kurią asmuo atlieka spontaniškai, sau patogiu metu.[/quote]
S. Skorupskienė siūlo į kasdienybę įtraukti neorganizuotą, kitaip dar vadinamą spontanišką, fizinę laisvalaikio veiklą.
„Spontaniškos fizinės veiklos pavyzdžiais gali būti darbas sode, pasivažinėjimas dviračiu, riedučiais, vaikščiojimas, čiuožimas, t. y. visa veikla, kurią asmuo atlieka spontaniškai, sau patogiu metu.
Ši veikla mažai kainuoja finansiškai, yra patogi, nes, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, ją lengva įtraukti į kasdienę asmens veiklą (už sportavimą nereikia mokėti, galima judėti kartu su šeima savo gyvenamoje aplinkoje)“, – mitą, kad norint būti fiziškai aktyviems reikia įsigyti sporto klubo abonementą paneigia pašnekovė.
Valstybės indėlis
Savo rekomendacijose Pasaulio sveikatos organizacija politikams ir specialistams, priimantiems šalies fizinio aktyvumo skatinimo srities sprendimus, teigia, jog būtent spontaniškas fizinis aktyvumas turi būti žmonių fizinio aktyvumo pagrindas.
„Tačiau svarbi žinia yra ta, kad skatinant spontanišką fizinį aktyvumą būtinos valstybės pastangos. Jų reikia gyventojų fizinei veiklai tinkamoms sąlygoms sukurti, – pabrėžia S. Skorupskienė. – Kad gyventojai būtų fiziškai aktyvūs, urbanizuotuose regionuose būtini gerai sutvarkyti ir fiziniam aktyvumui pritaikyti žalieji plotai (parkai), rekreacinė infrastruktūra (pvz., lauko treniruokliai, dviračių takai, vaikų žaidimų aikštelės, įrengimai riedutininkams, čiuožyklos, lauko baseinai ir pan.). Tai gana brangiai kainuoja, tačiau tai – investicijos ne tik miestų estetikai gerinti, bet pirmiausia žmonių fizinei ir psichologinei sveikatai puoselėti bei palaikyti“, – neįkainojamus dalykus akcentuoja S. Skorupskienė.
Jei ilgai buvę pasyvūs šį pavasarį nusprendėte išguiti blogą įprotį ir gyventi judriau, štai į kokius klausimus sau atsakyti siūlo Simona.
„Tai pasirengimo fiziniam aktyvumui klausimynas, kuris gali padėti subjektyviai įvertinti savo būklę. Klausimynas skirtas 15–69 metų žmonėms. Į klausimus atsakykite „taip“, „ne“ arba „nežinau“, – paaiškina specialistė ir kviečia pradėti.
- Ar nesergate širdies ir kraujagyslių ligomis arba cukriniu diabetu?
- Ar jums buvo padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS)?
- Ar kada nors jautėte skausmą krūtinėje fizinio krūvio metu ar ramybės būsenoje?
- Ar dabar vartojate vaistus AKS mažinti, nuo širdies ligų ir kitus?
- Ar jums pasitaikė galvos svaigimas, sukimasis, ar buvote nualpęs (-usi)?
- Ar per praėjusius metus nesirgote sunkia liga, ar neteko gydytis ligoninėje?
- Ar jūs vyresnis (-ė) nei 65 metų ir kasdien nesimankštinate?
- Ar turėjote sąnarių ir kaulų problemų, kurios sustiprėdavo dėl fizinio krūvio?
- Ar dabar nesergate virusinėmis infekcijomis (pvz., gripu)?
- Ar sergate bronchų astma, ar jums sunkiau kvėpuoti einant?
- Ar yra kokia nors priežastis, dėl kurios negalėtumėte mankštintis?
„Šis klausimynas padeda atrinkti asmenis, kuriems reikia papildomų širdies ir kraujagyslių sistemos tyrimų. Tai asmenys, kurie į kokį nors klausimą atsakė „taip“ arba „nežinau“, – sako pašnekovė.
