Verslui augti trukdo darbuotojų stygius
Strategiškai palankioje vietoje esantis Kėdainių rajonas gali pasigirti kur kas stipresne ekonomine padėtimi, nei daugelis kitų panašaus dydžio rajonų. Esame šalies viduryje, tad į mus krypsta ir šalies, ir užsienio investuotojų akys. Deja, verslininkų bei ūkininkų planams plėsti veiklą trukdo darbuotojų trūkumas, kurį nulemia emigracija.
Gyventojų nepaliaujamai mažėja
Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daina Balasevičienė patikina, jog Kėdainiai ne tik turi palankią geografinę padėtį, bet ir sugeba ją išnaudoti.
„Tai vienas stambiausių ir stipriausių rajonų Kauno apskrityje, turintis didžiausią pramonės dalį, tradiciškai stiprią žemės ūkio produktų gamybą, didelį prekybos ir paslaugų tinklą, formuojamą verslo paramos infrastruktūrą“, – akcentuoja D. Balasevičienė.
2017 m. sausio 1 d. Kėdainių rajono savivaldybėje gyventojų skaičius buvo 48 005. Per 2011–2016 m. gyventojų skaičius savivaldybėje mažėjo 2,1 proc., o šalyje per minėtą laikotarpį sumažėjo 5,1 proc.
2016 m. pradžioje rajone buvo 29 197 darbingo amžiaus gyventojų, iš jų jaunimo – 14 313. Pasak D. Balasevičienės, gyventojų mažėjimo tendencija stebima visose amžiaus grupėse. Per metus darbingo amžiaus žmonių sumažėjo apie 2 proc. Šį mažėjimą didžiąja dalimi nulėmė gyventojų emigracija.
Emigruoja darbingi žmonės
„Tarptautinis emigracijos lygis tiek Lietuvoje, tiek Kėdainių rajono savivaldybėje buvo didžiausias 2010 m. ir siekė šalyje 2,6 proc., Kėdainių r. savivaldybėje – 2,9 proc. Nuo 2013 m. emigracijos lygis mūsų rajone yra šiek tiek mažesnis už šalies ir siekia 1,2 proc. Kadangi tarp emigracijos motyvų dominuoja ekonominiai, susiję su darbo ir uždarbio galimybėmis, daugiausia emigruoja darbingo amžiaus ekonomiškai aktyvūs gyventojai. Ekonomikos nuosmukio metu šis reiškinys sumažina nedarbo lygį rajone, tačiau ekonomikai augant darbo jėgos trūkumas tampa vienu svarbiausių plėtrą ribojančių veiksnių, – dėmesį atkreipia D. Balasevičienė. – Darbingo amžiaus gyventojai dėl įvairių priežasčių yra ekonomiškai neaktyvūs, t. y. nedirba ir neieško darbo.“
Mažėja darbo jėgos
Vadovaujantis Darbo biržos bei Statistikos departamento duomenimis, faktinė darbo pasiūla rajone siekia 24,09 tūkst. asmenų, o iš šio skaičiaus 5 106 – bedarbiai. Nedarbo lygis šalyje ir Kėdainių rajono savivaldybėje 2016 m. pabaigoje buvo 8,5 proc.
[quote author=”D. Balasevičienė”]Atlyginimų didėjimą lėmė kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir vis dar auganti emigracija, kuri 2014 m. savivaldybėje buvo pasiekusi mažiausią emigracijos lygį nuo 2010 m., tačiau nuo 2015 m. laipsniškai ji vėl didėja.[/quote]
2016 m. pradžioje darbo jėgą rajone sudarė 29 197 žmonės. Tai yra 1,8 proc. mažiau negu 2015 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus preliminariais duomenimis, 2016 m. gruodžio 31 d. Kėdainių rajono įmonėse dirbo 16 534 darbuotojai (iš jų privačiame sektoriuje apie 79 proc.), o tai yra 1,5 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2015 m.
Darbo užmokestis augo
O kaip į emigracijos masto nulemtą darbuotojų trūkumą reaguoja verslas?
Statistikos departamento pateiktais duomenimis, mėnesinis darbo užmokestis (bruto) savivaldybėje kasmet augo. 2014 m. buvo 655,2 Eur (Lietuvoje – 677,4 Eur). 2015 m. darbo užmokestis buvo beveik 2 proc. didesnis už šalies vidurkį ir siekė 726,7 Eur. 2016 m. trečiojo ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) šalyje – 793,3 Eur, o Kėdainių rajono savivaldybėje – 788,4 Eur (be individualių įmonių), t. y. beveik 1 proc. mažesnis už šalies. „Pagal darbo užmokesčio (bruto) dydį Kėdainių rajono savivaldybė yra penktoje vietoje – didesnis darbo užmokestis mokamas Vilniaus, Klaipėdos, Visagino ir Kauno miestuose, – duomenis apibendrina D. Balasevičienė. – Atlyginimų didėjimą lėmė kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir vis dar auganti emigracija, kuri 2014 m. savivaldybėje buvo pasiekusi mažiausią emigracijos lygį nuo 2010 m., tačiau nuo 2015 m. laipsniškai ji vėl didėja.“
Kėdainių rajono bendras plotas yra 1 677 km2 (tai sudaro 20,7 proc. Kauno apskrities teritorijos ir 2,6 proc. šalies teritorijos), iš jų 4 400 ha užima Kėdainių miestas ir gyvenvietės, 3 400 ha – pramonės objektai ir keliai, 109 275 ha – žemdirbystės plotai, iš jų ariamos žemės – 101 536 ha, nusausinta drenažu – 97 778 ha, 39 700 ha – miškas, 4 200 ha – vandenys, 6 725 ha – kitos paskirties plotai. Kauno apskrities plotas – 8 089 km2 , o šalies bendras plotas – 65 300 km2.
