Stumbrų perkėlimo planas patyrė fiasko
Nykstančių gyvūnų bandos sparčiai didėja: kaltinamas produktyvus baltarusiškas patinas
Aplinkos ministerijos organizuojamas ir kuruojamas stumbrų perkėlimo planas patyrė tikrą fiasko. Bandymas perkelti stumbrus virto kone jų žudynėmis. Tai, kad perkėlimas nevyksta, taip kaip buvo planuota, pripažįsta ir patys ministerijos atstovai. Tuo metu ūkininkai skaičiuoja milžiniškus nuostolius ar stato didžiules nuo stumbrų pasėlius galinčias apsaugoti tvoras. Gamtos apsaugos asociacijos atstovai griebiasi už galvų ir stumbrų „gelbėtojus“ vadina visiškais neišmanėliais.
Gelbėjasi patys
Ministerijos patvirtintame Stumbro apsaugos plane numatytos priemonės, kaip spręsti su laisvąja stumbrų banda susijusias problemas. Jų kyla todėl, kad Kėdainių ir Panevėžio rajonuose, kur ši banda susiformavo, o po to išsiskirstė į dar kelias, miškų plotai labai maži, ir stumbrai iš vieno miško į kitą keliauja laukais. Jie nuniokoja pasėlius ir pridaro daug žalos ūkininkams. Nuo nuostabiausiojo ir labiausiai Europoje saugomo žvėries ūkininkai ginasi tvoromis, investuoja tūkstančius eurų.
Milžiniškos tvoros
Kėdainių rajone ūkininkaujantis ūkininkas Rimantas Žebarauskas nuo Raudonosios knygos saugomų gyvūnų apsitvėrė pusantro kilometro ilgio tvora, už kurią paklojo apvalią sumelę – net 5 000 eurų. Tvora didelė – gal atlaikys…
„Stumbrai mano laukuose lankydavosi kiekvieną dieną. Kai pastačiau tvorą, eina į kitus laukus, pas kitus ūkininkus, už miško. Anksčiau bandžiau naudoti net ir dujinę patranką. Tai kelias dienas stumbrai įbedę snukius reagavo ir nėjo, bet vėliau priprato ir atėjo prie pat patrankų. Todėl neliko nieko kito, kaip tik statyti tvorą, nors ir didelius pinigus teko investuoti. Gal ji padės“, – piktinosi R. Žebarauskas.
Nusivylė kompensacijomis
Ūkininkas nusivylęs tuo, kaip valstybė apskaičiuoja stumbrų padarytą žalą, todėl iš dalies dar ir dėl to užsitvėrė.
[quote author=“Aut. past.“]Stumbrų žala, daroma ūkininkų pasėliams, yra tikrai labai didelė. 2015 metais buvo pažeistas per 500 hektarų pasėlių plotas, o visiškai sunaikinti 75 hektarai. Padaryta žala siekė daugiau nei 92 tūkstančius eurų. 2016 metais mes taip pat turėjome daug iškvietimų dėl stumbrų daromos žalos. Statistika išlieka ta pati, na galbūt nuotoliai šiek tiek mažesni nei 2015-aisiais, bet skiriasi labai nedaug. Buvo pažeistas 450 hektarų plotas, o sunaikinta visiškai – 55 hektarai pasėlių, kurių vertė 67 tūkstančiai eurų.[/quote]
„Tas kompensavimo mechanizmas yra nenormalus. Dabar atvažiuoja komisija, kuri vertina stumbrų padarytus nuostolius, pamato tarp stumbrų pėdų stirniukų, ar elnio pėdsakų – tai iš karto tą nuostolį priskiria šiems medžiojamiems gyvūnams, o ne stumbrams. Mano nuomone, tai yra labai neteisinga ir labai ydinga praktika“, – dėstė ūkininkas.
Ūkininkus supranta
Kėdainių rajono savivaldybė ūkininkus supranta. Nykstančių gyvūnų per kelerius metus rajone padaugėjo dešimtimis ir šiuo metu jų priskaičiuojama iki pusantro šimto. Stumbrai nebijo ateiti net iki pat miesto ir bandomis trinasi kone po daugiabučių langais. Patys kėdainiečiai tą ne kartą užfiksavo, ne kartą ir aplinkosaugininkams skambino.
Rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas teigia, kad stumbrų praėjusiais metais labai padaugėjo, nors nuostolių oficialiai priskaičiuota šiek tiek mažiau nei užpernai.
„Stumbrų žala, daroma ūkininkų pasėliams, yra tikrai labai didelė. 2015 metais buvo pažeistas per 500 hektarų pasėlių plotas, o visiškai sunaikinti 75 hektarai. Padaryta žala siekė daugiau nei 92 tūkstančius eurų.
2016 metais mes taip pat turėjome daug iškvietimų dėl stumbrų daromos žalos. Statistika išlieka ta pati, na galbūt nuotoliai šiek tiek mažesni nei 2015-aisiais, bet skiriasi labai nedaug. Buvo pažeistas 450 hektarų plotas, o sunaikinta visiškai – 55 hektarai pasėlių, kurių vertė 67 tūkstančiai eurų.
Galbūt žala sumažėjo, nes banda išsiskyrė į dvi dalis ir viena dažniau būna ne derliaus plotuose“, – konstatavo A. Žvikas.
Nori, kad sumažėtų
Kad stumbrų mūsų rajone yra per daug, pripažįsta ir aplinkosaugininkai. Viena per praėjusius metus į Raudonąją knygą įrašytų gamtos galiūnų banda padidėjo net 30 jauniklių. Per vienerius metus!
„Na mūsų ūkininkai ir mes matome, kad stumbrų tikrai yra per daug susitelkę į vieną vietą. Ne paslaptis, kad daugelis norėtų, jog jie pereitų „Via Baltica“ kelią ir išsisklaidytų po Jonavos, Kauno rajoną. Tokia yra realybė. Jų yra per daug. Ir nuolat daugėja“, – situaciją komentavo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vyriausiasis specialistas Alfonsas Čeida.
Šaudyti neleis!
Aplinkos ministerijos atsakingi specialistai teigia, kad supranta kenčiančius Kėdainių ūkininkus, tačiau stumbrų šaudyti teigia jokiu būdu neleisiantys.
„Pripažįstame, jog rezultato kol kas nėra. Planas yra vykdomas. Aišku, ne visi tai mato ir pastebi, tačiau mes dirbame. Tenka pripažinti, kad rezultatas taip greit, kaip tikėjomės, nebus pasiektas. Mes gyvename teisinėje valstybėje, civilizuotoje šalyje, tad tiesiog paimti ir iššaudyti jų negalime. Medžiotojai sumedžiotų juos visus per porą dienų. Stumbras visoje Europoje yra ypatingai saugomas gyvūnas.
Jo populiacija buvo praktiškai išnykusi, tad mes turime didžiuotis, jog mums ją pavyko atkurti. Na o kad jų skaičius sparčiai didėja, matyt, kaltas iš svetur, galbūt iš Baltarusijos, atsibastęs produktyvus patinas, mat daug metų stumbrų padaugėdavo tik po kelis, o pernai net kelios dešimtys stumbriukų išvydo pasaulį“, – teigė Laimutis Budrys, AM Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas.
Sudėtinga sugauti
Ministerija giriasi, kad į Belovežo nacionalinį parką Lenkijoje nuvykę ministerijos specialistai susipažino su kaimynų patirtimi gaudant laisvėje gyvenančius stumbrus, lankėsi vietovėse, kuriose įrengtos stacionarios jų gaudyklės, aptarė šių gyvūnų apsaugą abiejose šalyse ir galimybes toliau bendradarbiauti.
[quote author=“Au“]Kad stumbrų mūsų rajone yra per daug, pripažįsta ir aplinkosaugininkai. Viena per praėjusius metus į Raudonąją knygą įrašytų gamtos galiūnų banda padidėjo net 30 jauniklių. Per vienerius metus![/quote]
Tačiau Belovežo nacionalinio parko stumbrai savo elgsena ir įpročiais skiriasi nuo gyvenančių Lietuvoje, nes ten jų niekas netrikdo, o Kėdainių ir Panevėžio rajonuose laisvai gyvenančius stumbrus ūkininkai nuolat vaiko iš pasėlių, ir ilgainiui šie tampa baikštūs.
Todėl labai sudėtinga juos užmigdyti iššaunant migdomųjų vaistų, kai reikia gyvūnus perkelti į tinkamas vietoves.
Eksperimentiniai bandymai
Kad stumbrų perkėlimo specialistų nėra, tik dar pradedant vykdyti perkėlimo planą patvirtino ir gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius.
„Tokių specialistų nėra. Stumbrus buvo žadama perkelti jau anksčiau. Visi šie bandymai – eksperimentai. Jūs įsivaizduokite, jie šauna strėlytę su migdomaisiais, o vaistų dozė gali būti per didelė ir gyvūno širdis tada sustoja. Tai ar čia galima kalbėti apie normalų perkėlimą? Jei metodikos ir specialistų, kaip tai padaryti, nėra – tai gyvūnų naikinimas“, – paaiškino „Baltijos vilko“ pirmininkas.
Žodžiai pasitvirtino
Prieš daugiau nei metus ištarti A. Laurinavičiaus žodžiai pasitvirtino su kaupu. Stumbrų perkėlimas iš tiesų virto fiasko – virto paprasčiausiu gyvūnų naikinimu.
„Aš žinojau, kad taip ir bus. Tik nesuprantu vieno – kodėl mes negalime gyventi darnoje su gamta. Be abejo, aš suprantu ir ūkininkus, tačiau valstybės politika šiuo atveju man sunkiai suvokiama. Su kuo negalima susitvarkyti – tą reikia sunaikinti – taip išeina?
Kodėl mes negalime pasinaudoti Baltarusijos pavyzdžiu – ten viskas yra gerai. Kodėl pas mus situacijos nuolat komplikuojamos. Stumbrams yra paliekamos atskiros teritorijos, kai kur aptveriama tvoromis, žala, jei ji padaroma – kompensuojama.
Mes jau esame apskundę šį perkėlimo planą, jei jį taip galima pavadinti, Europos Sąjungos atsakingoms institucijoms ir manome, jog tai tiesiog pinigų pasisavinimas ir tiek. Juk kiek pinigų aplinkos ministerija gavo iš Europos įrengti tvoroms, ir kur tos tvoros yra dabar?“ – piktinosi A. Laurinavičius.
Vykdomi „tyliai“
Gamtos apsaugos asociacijos atstovams taip pat kyla daug klausimų, kodėl bandymai perkelti stumbrus vykdomi „tyliai‘, apie tai neinformuojant visuomenės. Būtent apie rezultatus.
„Reikia šviesti ir informuoti visuomenę apie vykdomų projektų rezultatus. Kodėl taip vengiama tai daryti? Gal dėl to, kad nesiseka? Ar kad kažkas daroma ne taip, kaip turėtų būti?“ – svarstė A. Laurinavičius.
Labai pavojinga
Vienas mūsų šaltinis, dar pernai dirbęs Aplinkos ministerijai pavaldžioje institucijoje, šiuo metu išėjęs į pensiją, nepanoręs minėti savo vardo ir pavardės, sakė, kad stumbrus pavojinga ne tik šaudyti strėlytėmis, bet ir pervežti:
„Jūs įsivaizduokite, jei užmigdomas nedidelis stumbras, o kiti stumbrai jį mėgina prikelti, kad šis bėgtų su banda. Jie mėgina jam padėti, bet patys to nenorėdami mirtinai užtąso savo gentainį. O būna ir dar kitaip – kai stumbrui tenka per mažai dozės, jis ima svirduliuoti. Vaikšto leisgyvis. Tokį gentainį pamatęs būrys instinktyviai jo atsikrato. Išvaro iš bandos. Mirtinai apdaužo. Tai – realybė, su kuria susiduria stumbrus perkeliantys žmonės ne tik Lietuvoje, bet ir kitur.“
