Gesindami užsidegusius suodžius nerizikuokime
Prasidėjus šildymo sezonui beveik kiekvieną parą gaunama ne po vieną pranešimą, kad užsidegė suodžiai dūmtraukiuose, ugniagesiams tenka budėti šalia pastatų, tikrinti, ar degantys suodžiai, iš kaminų fakelu virstančios liepsnos nepersimes į stogą ar kitus pastatus. Namų savininkai, nepakankamai dėmesio skiriantys šildymo sistemų patikrinimui ir priežiūrai, rizikuoja ne tik prarasti savo turtą, neįvertina, kad neretai pavojus kyla ir šeimos narių saugumui ar gyvybei.
Pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių būtina valyti prieš šildymo sezono pradžią, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Dūmtraukiai privalo būti techniškai tvarkingi, palėpėse – išbalinti.
Akcijos ,,Kūrenkime saugiai“ metu tikrinant šildymo įrenginius gyvenamuosiuose namuose atskleista nemažai įsisenėjusių problemų, piliečiai nevalo dūmtraukių manydami, kad jei trauka dūmtraukyje pakankama, tai ir priežiūra nebūtina.
Patirtis rodo, kad dūmtraukių nepriežiūra ilgainiui turi įtakos dūmtraukio būklei, užsidegus suodžiams juose atsiranda įtrūkimų. Sutrūkinėjęs dūmtraukis yra lyg uždelsto veikimo bomba, tokiu atveju neišvengiamai kyla gaisro pavojus. Gaisrui kilus pastogėje ar viršutiniajame aukšte, name esantys žmonės ne iškart pastebi gaisro požymius.
Spaudoje pasirodė aprašytų nepatvirtintų metodų, ką daryti užsidegus suodžiams dūmtraukyje – ir bulvių lupenų naudojimas ir druskos barstymas. Tačiau kol kas vienintelis ir patikrintas būdas yra krosnies gesinimas – iš pakuros išimti degias medžiagas, o per dūmtraukyje esančią pravalą traukti krentančius suodžius ir žarijas ir šitaip mažinti temperatūrą dūmtraukyje. Vanduo, naudojamas užsidegusiam dūmtraukiui gesinti, gali padaryti daugiau žalos nei naudos, nes degant suodžiams dūmtraukyje temperatūra gali pakilti net iki 1500 laipsnių Celsijaus, o vanduo patekęs į dūmtraukį akimirksniu virsta garais ir gali jį sugriauti ar susprogdint.
Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos inf.
