Puikus amžius, kai Jums 50+

Apie brandaus žmogaus sveikatą bei emocinę ir psichologinę savijautą kalbamės su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vedėja Ona Šulciene.

Gera sveikata – teisė

Siekti kuo geresnės fizinės ir psichologinės sveikatos yra viena iš pagrindinių kiekvieno žmogaus teisių. Specialistai atkreipia dėmesį, kad vyresnius žmones reikia skatinti dalyvauti bendruomenės veikloje bei socialiniuose renginiuose. Tai suteikia džiaugsmo, o drauge ir stiprina sveikatą.

„Kai kurie mano, kad senas žmogus yra neturtingas, piktas, negražus, sergantis, tačiau tokių būna ir jauno amžiaus, – pastebi O. Šulcienė. – Džiugu, kad vis daugiau pagyvenusių žmonių nelaiko savęs bejėgiais ir yra labai aktyvūs: dirba savanoriais, lanko teatrus, dalyvauja saviveikloje, padeda auginti anūkus.

Žmogaus raidą nagrinėjantys psichologai nustatė, kad daugeliui žmonių gyvenimas su amžiumi atrodo vis geresnis. Tai gali paguosti jaunus ir žengiančiuosius brandos link.“

Išmintis

O. Šulcienė atkreipia dėmesį, kad vyresni žmonės išmintingiau sprendžia problemas. Jie pasitelkia humorą, nenaudoja represijų bei fantazijų.

„Ar girdėjote, kad būtų susistumdę pagyvenę ponai? – klausia pašnekovė. – O štai jaunimas neretai problemas sprendžia kumščiais.“

Daugiau laimės patiria ir sėkmingai santuokoje gyvenantys senjorai – su amžiumi jie jaučiasi dar laimingesni.

Amžinai jauni

Kai kurie pagyvenę žmonės virsta šykštuoliais pedantais arba vaikosi amžinos jaunystės.

O. Šulcienė, pasitelkusi žymaus psichologo C. G. Jungo aiškinimą, sako: „Kad antra gyvenimo pusė turi būti valdoma pirmosios gyvenimo pusės principais – klaidingo įsitikinimo padarinys. Senovės kultūroje seni žmonės buvo paslapčių ir įstatymų saugotojai, o dabar dažnai pagyvenusieji stengiasi mėgdžioti jaunus ir net laikoma idealu, jeigu tėvas yra tarsi brolis savo sūnui, o motina – savo dukros sesuo. Šį įsitikinimą kuria pervertintas praeity turėtas statusas ar klaidingų idealų įtaka. Tokiems žmonėms praeitis labai svarbi, todėl siekiama grįžti atgal.

Senatvėje kai kurie žmonės mato tik gęstantį gyvenimą. Taip yra todėl, kad dauguma jų jaučia likusias nerealizuotas galimybes, neįvykdytus tikslus ir tai verčia žiūrėti atgal.“

Vidinio ,,sudegimo“, nusivylimo jausmą senatvėje patiria tie, kurie jaučiasi nepakankamai išnaudoję savo talentą, nesukūrę prasmingų santykių ir žino, kad tai padaryti per vėlu.

„Gyvendami turime stengtis atskleisti savo gabumus ir viską, kas mumyse humaniška, vertinga bei tikra, – sako O. Šulcienė. – Visavertis žmogaus gyvenimas, atsiskleidimas priklauso nuo to, ar jis turi šeimos istoriją, etniškumo šaknis, tikėjimą bei profesiją. Dažnai mes tampame tokiais, kokius mus nori matyti aplinkiniai. Ne visi turi tinkamas sąlygas atsiskleisti, todėl reikia, kad tėvai ir artimieji nuo vaikystės tuo pasirūpintų.“

Grožis brandžiame amžiuje

Prakalbus apie senatvę, tuoj pat šneka pasisuka prie išvaizdos bei raukšlių temos. Grožis brandaus amžiaus žmogui pirmaeilis ar antraeilis dalykas?

„Kiekvienas norime atrodyti gražiai. Patrauklumas reikalauja pastangų. Gera išvaizda labai priklauso nuo tinkamų įpročių, sveiko gyvenimo būdo.

Žmogaus oda natūraliai sensta, raukšlėjasi, plonėja, sausėja, nes sparčiai mažėja elastano ir kolageno. Tai tikrai nesukelia džiugesio, bet gera odos priežiūra, tinkamas gyvenimo būdas pristabdo odos senėjimą, – aiškina pašnekovė. – Odai būtini vitaminai A, E, C ir B vitaminų kompleksas. Vyresni žmonės dėl aterosklerozės pavojaus bijo valgyti sviesto, kiaušinių, tačiau nedideli šių produktų kiekiai organizmui būtini, nes su jais gaunama vitamino A. Šis reikalingas ne tik gerai odos būklei, bet ir regėjimui. Daug vitamino A yra morkose ir kitose spalvotose daržovėse. Tiesa, šiai medžiagai įsisavinti būtini riebalai, todėl sviesto gabalėlis ar aliejaus šaukštelis bus naudingi.“

B grupės vitaminai gerina medžiagų apykaitą, padeda įsisavinti maistines medžiagas. Šių vitaminų yra rupioje duonoje, alaus mielėse, natūraliuose (nenušlifuotuose) ryžiuose. Trūkstant B grupės vitaminų lūžinėja nagai, sutrinka nervų sistemos veikla, pablogėja regėjimas, apima depresija. Vitamino C gausu daržovėse, vaisiuose, serbentuose, erškėtuogėse. Jo trūkstant žmogus jaučiasi pavargęs, susilpnėja organizmo atsparumas.

Vitaminas E lėtina visą senėjimo procesą. Daug minėtos medžiagos yra šaltai spaustame sėmenų aliejuje, lapinėse daržovėse, kviečių daiguose, mėsoje, pieno produktuose.

Senatvę traukia saulės perteklius

O. Šulcienė atkreipia dėmesį, kad odą greičiau sendina bei sausina per gausios saulės vonios. Būtina vartoti ir pakankamai vandens. Jis iš organizmo pašalina kenksmingas medžiagas.

„Vanduo organizmui reikalingas ir iš vidaus, ir iš išorės. Vanduo gerai veikia odą. Šaltas vanduo pagyvina visą kraujo apytaką ir padeda pašalinti medžiagų apykaitos produktus. Vėsus dušas sustiprina ir stangrina odą, sumažina nervinę įtampą. Odą atgaivinsite bei nuovargį sumažinsite į vonią (+34 °C) įpylę 250 g obuolių acto arba 500 g išrūgų.

Didžiausi odos priešai – alkoholis, cigaretės, nesveika mityba, miego stoka ir pyktis. Linksmų, nuotaikingų žmonių oda gražesnė ir dėl to jie patys gražesni“, – sako pašnekovė.

Prieinamesnė medicina bei kultūra

Pasak O. Šulcienės, labai aktualu, kad vyresnio amžiaus žmonės gautų socialinę globą namuose. Sveikatos apsaugos ministerija įpareigota suteikti medicininės reabilitacijos paslaugas pagyvenusiems žmonėms ir skatinti tokių paslaugų plėtrą bei plėtoti ambulatorinės slaugos paslaugas namie. Visoje šalyje pagyvenę žmonės nemokamai gali protezuoti dantis.

Vyresnio amžiaus žmonės gali įsigyti bilietus į teatrus bei koncertus sumažinta kaina. Populiarėja trečiojo amžiaus universitetai, kuriuose brandaus amžiaus žmonės mokosi istorijos, geografijos, dailės ir kitų jų pomėgius tenkinančių dalykų.

Tėvų ir vaikų santykiai

Kai kuriuos vyresnio amžiaus žmones kankina „tuščio lizdo sindromas“. Mat vaikams palikus namus tėvai praranda savo vaidmenį, ima kaltinti save, kad vaikams skyrė per mažai laiko.

„Tačiau kai kurių tėvų ir vaikų santykiai net pagerėja, nes tėvai suaugusių atžalų kasdien nekontroliuoja ir taip sumažėja konfliktinių situacijų“, – kalba O. Šulcienė.

Brandai turime ruoštis

Sulaukus vyresnio amžiaus atsiranda naujų dar nepatirtų išgyvenimų, todėl tam reikia ruoštis. Dėl sveikatos problemų, susilpnėjusio regėjimo, eisenos bei pusiausvyros sutrikimų vyresni nei 65 m. žmonės dažniau negu jaunesni patiria traumų. Be to, dėl osteoporozės ir prastos sveikatos jų traumos   paprastai būna sunkesnės, dažniau sukelia mirtinas komplikacijas.

„Išėjus į pensiją pasikeičia dienos režimas, sumažėja pinigų, o tai keičia gyvenimo kokybę, – sako O. Šulcienė. – Silpnėjant sveikatai atsiranda priklausomybė nuo aplinkinių.

Taigi vyresniame amžiuje būtina laikytis sveikos mitybos principų, mažinti sočiųjų riebalų kiekį ir valgyti daugiau skaidulų turinčio maisto, daržovių bei vaisių. Antsvoris vyresniame amžiuje siejamas su per dideliu maisto kiekiu ir nepakankamu fiziniu aktyvumu.

Pagyvenę žmonės kasdien ne mažiau kaip 30 min. turi skirti vidutinio intensyvumo fizinei veiklai. Tam puikiai tiks ir darbas darže ar sode. Fizinis darbas gamtoje ir bendravimas su kaimynais padeda palaikyti geresnę fizinę bei psichoemocinę sveikatą. Nepamirškime paprasčiausio vaikščiojimo naudos.“

Turtus dalyti tik po mirties

O. Šulcienė akcentuoja, jog pagyvenusiems žmonėms labai svarbu likti gyventi savo namuose. Seneliai, išvežti gyventi pas vaikus ar į senelių namus, patiria šoką, kai kuriuos apima panika dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų. O štai gyvendami savo būste jie jaučiasi nepriklausomi.

Reikšminga ir finansinė nepriklausomybė. Testamentu savo turtą išdalinti vertėtų tik po mirties.

Vyresniame amžiuje būtina bendrauti su buvusiais bendradarbiais, kitais žmonėmis, padėti vieni kitiems.

„Senatvė – neišvengiamas visų mūsų gyvenimo laikotarpis, tačiau ir šiame amžiaus tarpsnyje yra daug galimybių likti aktyviais ir besidominčiais gyvenimu“, – optimistiškai nuteikia O. Šulcienė.