Bambukus augina šiandien, bet žvelgia ir į ateitį

Bambukas – Tolimųjų rytų medis, kartais dar vadinamas stebuklingąja žole, jau spėjo įžengti ne tik į Lietuvą, bet ir į Kėdainių kraštą. Kunionių kaime bambukų dauginimu ir auginimu užsiimantys Nerijus ir Sigita Žilinskai pasakoja, jog gana universalios paskirties augalų ūkiu susidomėjo tuomet, kai šeimos galva pirmą kartą išvyko padirbėti į Daniją. Jau netrukus svetur darbštų lietuvį pastebėjo ūkio šeimininkas, kuris ir pasiūlė Nerijui už simbolinę kainą į gimtinę atgabenti šiltnamius su įranga ir pradėti verslą gimtinėje.

Tiesa, bambukai – tai ne vienintelis augalas, kurio augimo sąlygomis ir perspektyvomis susidomėjo Žilinskų šeima. Šiuo metu savo ūkyje kraštiečiai augina ir braškes, ir dekoratyvinius gluosnius, o štai prieš daugelį metų ūkininkai bandė auginti pomidorus, agurkus ir prieskoninius augalus, tačiau, kaip patys sako, visų šių augalų perspektyvos paprasčiausiai nepasiteisino.

Kiekvieno verslininko tikslas – plėstis

„Viskas prasidėjo nuo prieskoninių augalų: čiobrelių, mėtų, melisų. Tačiau tuo metu dar neturėjome šildymo įrangos šiltnamiuose ir sprendimas auginti prieskonius tiesiog nepasiteisino, nes vasario gale prieskoniai turėjo būti prekinės išvaizdos, o per žiemą jie apšaldavo ir mes tik balandžio mėnesį turėdavome tai, ko mums reikia. Tuomet pradėjome dirbti su bambukais ir tą darome jau penkerius metus“, – pasakoja N. Žilinskas, tačiau, pasak jo, kol kas dar nėra kuo girtis ir didžiuotis, nes pelnas nėra milijoninis, tačiau ateities perspektyvos tikrai yra, o ir pragyventi galima.

„Na, o tie penkeri metai – labai dviprasmiški. Vienais metais norisi viską mesti, kitais – žiūrėk, lyg ir visai neblogai sekasi, tad auginame toliau“, – šypteli pašnekovas.

Šiuo metu šiltnamių teritoriją sudaro 1500 kvadratinių metrų, tačiau Žilinskai neslepia, jog bet kokiu verslu užsiimantis žmogus ateityje siekia plėstis ir tobulėti, tad jau šiandien lankantis verslininkų ūkyje, nesunku pastebėti, jog teritorija sparčiai plečiasi, tad ateityje augs ir bambukų skaičius.

„Deja, tiek, kiek mes šiandien turime, tėra tik kruopelytė. Apmaudu, tačiau net ir darbuotojo negalime jokio pasamdyti, nes realiai visas darbas vyksta pavasarį, tad jei pasiimsime žmogų padirbėti keletai savaičių, o paskui pasakysime: „Žinai, dabar tu palauk kokį pusmetį, kol mums vėl tavęs prireiks“, vėliau jis nebegrįš. Norėtųsi priimti žmogų bent daugiau nei pusmečiui, o likusį laiką iki kito sezono jį kažkaip išlaikyti. Tačiau kai augalų plotas toks mažas, o dalis įrangos automatizuota, to darbo kaip ir nebelieka, taigi belieka vienintelė išeitis – plėstis“, – neslepia N. Žilinskas ir priduria, jog šiuo metu visą ūkį prižiūri jis su žmona, o jiems į pagalbą ateina vyresnis sūnus.

Sunku perprasti

– Sakote, jog tai, ką šiandien turite, tėra tik kruopelytė, tačiau mano akimis, tai išties didelė plantacija. Bambukai susodinti į vazonėlius. Kai ateina metas juo išgabenti į Daniją, kiek vienetų vazonėlių iškeliauja į Danija?

– Įvairiai (šypsosi). Nuo kelių iki kelesdešimties tūktančių. Viskas priklauso nuo sezono. Būna ir taip, kad užpuola ligos, nemažai bambukų žūsta, tuomet skaičius būna mažesnis. Atrodo, esu sukaupęs nemažą patirtį, tačiau kiekvienas augalas skirtingas, ir kiekvieną reikia pažinti. Kartais tą padaryti gana sunku.

– Bambukus jau perpratote?

– Tiesą sakant, dar ir šiandien sunkiai perkandu, ko jiems reikia, kad išgaučiau išties gerą kokybę. Tačiau, lyginti mano ir dano, su kuriuo bendradarbiaujame, bambukus, neslėpsiu, kokybė labai panaši. Gudriau nei aš jis neužaugina. Tiesą sakant, ši mintis mane ir guodžia. Nors, žinoma, norėtųsi geresnės kokybės (šypsosi)….

– Nerijau, bambukas – lepus augalas? Kokios sąlygos jam reikalingos?

– Svarbu, kad žiemą temperatūra nenukristų žemiau -10º C. Kadangi šiltnamiuose jau veikia šildymas, temperatūrą žiemos metu palaikome apie 0 º C. Vasaros metu bambukai mėgsta pavėsį, jie neperneša karščio. Tad kai temperatūra siekia 30 º C, stengiamės šiltnamius uždengti įrengtomis užuolaidomis ir daug laistyti, kad šiltnamyje susidarytu rūkas.

Veislė užpatentuota žmonos vardu

– Kiek bambukų veislių auginate? Kuo juos skiriasi viena nuo kitos?

– Šiuo metu turime tris, tačiau per visą šį laiką auginome apie dešimtį skirtingų veislių. Vienos yra opesnės, lengviau pažeidžiamos, kitos – atsparesnės, auga lengviau. Deja, pasirinkti, kokias veisles auginti, negaliu, nes auginame ir dauginame tas veisles, kurias mums atsiunčia danai.

Veislės skiriasi aukščiu, spalva, forma. Auginome tokias veisles kaip Panda, Rufa, Sigita, Simba, Taini.

– Turbūt nesunku įsidėmėti, nes veislės kelia tam tikras asociacijas. Panda – gyvūnas, Simba – animacinis personažas, Sigita – Jūsų žmona.

– Sigitos veislės bambukas labai įdomus, nes jis žydi per šimtą metų maždaug vieną kartą, o nužydėjęs jis nudžiūsta ir jo nebelieka. Naujas veisles išrasti galima tuomet, kai bambukai sužydi ir numeta sėklas. Kadangi iš tų sėklų nebeišauga toks pat augalas, koks buvo motininis daigas, jis būna vis kitoks ir tuomet galima užpatentuoti naują veislę. Taigi nužydėjus bambukams, danai surinko sėklas ir užpatentavo šią veislę Sigitos vardu. Jiems labai patiko mano žmonos vardas (šypsosi). Šiandien galime pasigirti, kad pasaulyje turime bambukų veislę, kuri pavadinta mano žmonos vardu.

Ilgas ir lėtas procesas

Pasidomėjus, ar Lietuvoje yra daugiau tokių verslininkų, kurie užsiima bambukų auginimu ir dauginimu, Nerijus svarsto, jog visoje Europoje, tokių žmonių yra labai mažai.

„Bambukų verslas – tai labai ilgas įdirbis. Pavyzdžiui, šiuo metu „ant bangos“ yra auginti viržius. Tačiau labai svarbu nujausti, kas bus populiaru ateityje. Jei auginsime tai, kas šiandien jau yra madinga, vadinasi tu jau pralošei. O bambukai – tai labai lėtas procesas, nes tik per dvidešimt metų danai pasiekė tokių rezultatų, kad jau gali kažką pasiūlyti Europai. Atkreipkite dėmesį, jų visur pilna – prie restoranų, kavinių, netgi zoologijos soduose.

Nesibaido naujovių

„Kai esi jaunas, norisi daug ką išbandyti, tačiau ne viskas klostosi taip sėkmingai, kaip kartais norėtųsi. Lietuvoje braškės paklausios, parduodame jas didmenininkams ir taip jau tryliktą sezoną, tačiau jų priežiūra ir dauginimas atima visas vasaras. Šiemet nuo Joninių prasidėję darbai pasibaigė tik praėjusį savaitgalį“, – neslepia Žilinskai ir pasidžiaugia, jog šie metai jiems tapo lengvesni, nes šiltnamiuose jau veikia laistymo įranga.

Braškių daigais prekiaujantys verslininkai atvirauja, jog nesibaido naujovių ir kasmet išbando kitas veisles, tačiau visuomet pasilieka tas, kurios sulaukia teigiamų pirkėjų atsiliepimų.

„Deja, pabandę kažką naujo, dažniausiai liekame nusivylę. Kiekvienais metais braškių daigus siunčiamės iš Olandijos arba iš Vokietijos. Labai sunku nupirkti gerus kokybiškus daigus, nes dažniausiai į Rytų Europą siunčia visas šiukšles. Jei užsako lietuvis, jie siunčia vienos kokybės daigelius, o jei vokietis – visai kitus. Kaip suprantate, gerokai kokybiškesnius. Pirmi keli metai, kai patys užsakinėjome daigus, buvo tragedija. Taip pat daug ką lemia ir užsakomas daigų skaičius. Šiandien situacija kur kas geresnė, nes keli ūkininkai susikooperavome“, – pasakoja N. Žilinskas.

[#gallery=517#]

Dekoratyvinių gluosnių plantacija

Regis, visą Žilinskų sodybą supa dekoratyvinių gluosnių plantaciją, tačiau, kaip pasakoja pašnekovas, mintis juos auginti nepasiteisino. Mat, oro sąlygos Lietuvoje šiems augalams visai palankios.

„Šiuos gluosnius Danijoje naudoja dekoratyvinėms puošmenoms, ten jau prasideda sezonas, nes artėja šventinis laikotarpis. Tačiau tam, kad galėtume sėkmingai juos išvežti, būtina nukirpti šakas ir pašalinti nuo jų lapus. Danai tikėjosi, kad Lietuvoje šiuo laikotarpiu augalai jau bus numetę lapus, tačiau panašu, jog ir pas mus jie kuo puikiausiai laikosi, – pasakoja S. Žilinskienė, – Tiesa, bandėme juos praduoti ir Lietuvoje, tačiau mintis nepasiteisino, nes prašomi šakų kiekiai tiesiog per maži. Tad kokia bus šių gluosnių ateitis, kol kas negalime nuspėti.“

Sigitos ir Nerijaus Žilinskų vazonuose išauginti bambukų kerai keliauja atgal į Danija, iš kur yra atvežama ir jų sodinamoji medžiaga, o braškių daigais verslininkas prekiauja Lietuvoje.

Be bambukų dauginimo, Žilinskų šeima sėkmingai augina ir braškių daigus bei dekoratyvinius gluosnius.