Ar verta žmogui baimintis miško žvėrių?
Šiek tiek nulijus į miškus vėl sugužėjo grybautojai, kurie viliasi rasti rudenį dygstančių tikrinių baravykų ir užsilikusių raudonviršių. Nors retas kuris į mišką eina vienas, tikriausiai ir dviese būnant, o ypač tolėliau nuklydus, kirba nemalonios mintys – „o kas, jei užeisiu šernų šeimą? O jei vilkas užpuls?“. Tikriausiai daugelis susijuokę veja tokias mintis tolyn, tačiau iš tiesų – ką daryti, sutikus laukinį žvėrį? Juk jį galima ir ne miške sutikti. Panašiu metu pernai buvo kilęs milžiniškas skandalas, kai moteris pasakojo, jog ją užpuolė gauja vilkų. Šalia namų! Tokios naujienos tikrai gali pakurstyti kai kurių žmonių baimės jausmą.
Apie tai, kokių gyvūnų galima sutikti Kėdainių rajono miškuose, bei kaip elgtis su jais susidūrus, kalbame su Kėdainių RAAD vyriausiuoju specialistu Alfonsu Čeida.
Kas ko bijo?
A. Čeida ramina visus besibaiminančius – žvėrys žmonių nepuola. Taip gali atrodyti išsigandusiam ar sutrikusiam žmogui, tačiau žvėries prigimtis – kiek kitokia. Miško žvėrys žmonių vengia. Tačiau kaip ir visos taisyklės, ši taip pat turi išimčių.
[quote author=“Alfonsas Čeida“]Mūsų miškuose pavasarį buvo suskaičiuoti 277 briedžiai, 2253 taurieji elniai, 3684 stirnos, 146 danieliai, 1928 šernai, 220 barsukų, 18 vilkų, 821 bebrų, 130 stumbrų ir 34 lūšys.[/quote]
„Žvėris pulti gali tada, kada yra sužeistas. Tarkim grybautojas prieina arti prie sužeisto šerno, kuris kančiose guli. Tada taip – šernas gali pulti. Kitas variantas – žvėrys pulti žmones gali tuomet, kai saugo savo neseniai gimusius palikuonis. Tarkim, žmogus užeiną šernų guolį, kuriame šerniukai guli, tai tada šernė gins savo vaikus ir gali pulti. Bet kitais atvejais žvėrys žmonių nepuola“, – tikino A. Čeida.
Nors ko gero grėsmingiausias miško žvėris daugeliui atrodo vilkas, tačiau tai – daugiau iš pasakų ar vyresnių žmonių pasakojimų susidarytas vaizdas. Nepaisant to, kad vilkai – plėšrūnai, žmogui būti jų užpultam praktikai nėra jokių galimybių. Miške einantį žmogų vilkas pamatys greičiau, nei žmogus jį, ir pasišalins nepastebėtas.
„Vyresni žmonės pasakoja įvairių istorijų – kad po karo buvo daugybė vilkų ir jie šeimininkaudavo žmonių tvartuose – ateidavo, pasikasdavo po pamatais ir išsinešdavo naminius gyvulius. Tuomet žmonės vilkų labai bijodavo, tačiau dabar – laikai kitokie. Žmogų gal ir gali pulti kokie sulaukėję šunys, bet laukiniai žvėrys nuo žmogaus bėga“, – tikino A. Čeida.
Susitikti įmanoma
Nepaisant to, kad žinia, jog miško žvėrys žmogaus vengia, turėtų nuraminti, dar nereiškia, kad nuklydę į miško gilumą nesusitiksime kokio nors miško gyventojo.
„Susitikti laukinius žvėris įmanoma. Jie praranda budrumą rujos metu. Rugsėjo – spalio mėnesiais rujoja taurieji elniai, ir jų budrumas išties sumažėja, jie būna ne tokie atsargūs. Tačiau rujojantys patinai tikrai žmogaus nepuls – jiems tuo metu panelės rūpi, bei kaip nuo jų atginti silpnesnius patinus. Jiems tikrai ne žmonės galvoje.
Kitas variantas – žmonės gali užeiti sužeistą žvėrį, kuris tuo metu negali pabėgti, nors ir mato, kad žmogus artėja. Prie sužeisto žvėries eiti griežtai negalima, nes tai yra labai pavojinga, taip pat negalima artintis prie žvėries palikuonių. Aptikus vienus paliktus miško žvėrių palikuonis, ar sužeistą žvėrį, derėtų juos apeiti saugiu atstumu, ir nebandyti jų gelbėti patiems – gamtos reikalus reikia palikti gamtai“, – tikino A. Čeida.
Tiesa, jeigu aptinkate žvėrį, įkliuvusį į brakonierių spąstus, apie tai reikia pranešti Kėdainių RAAD specialistams. Atvykę į įvykio vietą jie nusprendžia, kaip galima padėti gyvūnui.
Miškuose gausu stirnų
Ar kada susimąstėte, kokių žvėrių galima sutikti Kėdainių rajono miškuose? Pasirodo, kad daugiausiai čia vaikštinėja stirnų, mažiausiai – vilkų, taip pat yra ir retesnių gyvūnų.
„Mūsų miškuose pavasarį buvo suskaičiuoti 277 briedžiai, 2253 taurieji elniai, 3684 stirnos, 146 danieliai, 1928 šernai, 220 barsukų, 18 vilkų, 821 bebrų, 130 stumbrų ir 34 lūšys.
Lūšių skaičius išaugo. Anksčiau pamatyti lūšį pasisekdavo retam žmogui, o dabar jos jau gausesnės miško gyventojos. Aš pats keletą kartų miške esu jas matęs“, – pasakojo Kėdainių RAAD vyr. specialistas.
Medžioklės sezonas atidarytas
Tiesa, beveik visi šie gyvūnai yra medžiojami, tačiau, be abejonės, leidžiami sumedžiojamų gyvūnų kiekiai skiriasi.
„Kėdainių miškuose medžiojantiems medžiotojams per 2016-2017 metų sezoną galima sumedžioti 30 briedžių, 531 taurųjį elnią, 908 stirnas, 34 danielius. Šernų medžioklė nelimituota, medžioti galima visus metus. Kitų gyvūnų medžioklės terminai griežti, o gyvūnų sumedžiojimo limitus nustato Aplinkos ministerija. Tiesa, lūšių medžioti negalima“, – pasakojo A. Čeida.
Praeitą medžioklės sezoną buvo sumedžiota 17 briedžių, 364 taurieji elniai, 711 stirnų, 10 danielių, 2085 šernai, 15 barsukų, 361 bebras. bei vienas vilkas. Nepaisant to, kad vilkų populiacija yra išties negausi, juos medžioti leidžiama.
Metas būti ypač atsargiems
Kaip jau minėta anksčiau, šiuo metu rujoja taurieji elniai. Rugpjūčio pabaigoje – spalio pradžioje taip pat rujoja briedžiai, todėl vairuotojai turi būti ypač atsargūs. Budrumą praradę šie didieji miško žvėrys gali išeiti į kelią ir sukelti itin skaudžias avarijas.
Šiais metais keliuose automobiliais jau yra partrenkti 6 taurieji elniai, 6 briedžiai, 46 stirnos, po vieną šerną ir barsuką.
„Smulkių gyvūnų, tokių, kaip ežiai, lapės, kiškiai, nefiksuojame, nes vairuotojai apie tai Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos informacijos priėmimo ir valdymo centro paprastai neinformuoja.
Automobilių užmušti, sužeisti ar nugaišę žvėrys priklauso medžioklės plotų naudotojams. Kitiems tokius žvėris pasisavinus taikoma administracinė atsakomybė ir žalos atlyginimas“, – perspėjo A. Čeida.
