Javapjūtė: derlius nedžiugina nei pirkėjų, nei ūkininkų

Kėdainiai nuo seno garsėja kaip vienas iš labiausiai žemdirbystę išvysčiusių Lietuvos rajonų, kartu su Joniškiu, Panevėžiu, Pasvaliu ir Biržais. Rekordiškai anksti prasidėjusi javapjūtė užsitęsė ir tik visai neseniai persirito į antrąją pusę, kai pernai tuo pačiu metu ūkininkų grūdų vežimo į elevatorius laikotarpis jau ėjo į pabaigą. O ir šiųmečio derliaus kokybė toli gražu nedžiugina nei supirkėjų, nei ūkininkų.

Grūdų kūlimas užsitęsė

„Galima sakyti, kad javapjūtė jau persirito į antrąją pusę – iki šios dienos yra nukulta apie 70 proc. grūdų, kai praėjusiais metais tuo pačiu laiku ji jau ėjo į pabaigą. Tik vasarinis rapsas dar nebuvo nukultas, – pasakoja jau penkioliktąjį sezoną grūdus superkančios UAB „Linas Agro grūdų centras KŪB“ vadovas Alvydas Ramanauskas. – Šiemet situacija kiek kitokia, ir grūdų nukulta dar tik du trečdaliai. Vis dar yra ūkininkų, kurie nukūlė tik daugiau nei pusę savo derliaus, kadangi jiems trūksta kombainų. Kombainai yra brangi technika, naudojama iš esmės tik mėnesį per metus, daugelis ūkininkų stengiasi techniką nuomotis ir neturi savo.“

Pirmasis tiekėjas – rekordiškai anksti

Bendrovės „Linas Agro“ elevatorius buvo pirmasis rajone sulaukęs grūdų derliaus – pirmasis ūkininkas savo produkciją įmonei pristatė dar liepos 11 dieną.

„Javapjūtės startas šią vasarą buvo savaite ankstesnis negu pernai. Masinė javapjūtė prasidėjo liepos 18–20, – kalbėjo A. Ramanauskas. – Grūdų kokybė priklauso nuo agrotechnologijų ir javų priežiūros, o šiemet labai daug įtakos turėjo lietingi orai per javapjūtę. Rugpjūtis buvo vienas lietingiausių per praėjusį dešimtmetį ar net per dvidešimtmetį, ir tai neleido nuimti derliaus. Apie 70 proc. grūdų virto pašariniais, nes sudygo.“

Tačiau bendrovė gyvena optimistiškomis nuotaikomis – per praėjusį sezoną supirkusi 100 tūkst. tonų grūdų, tikisi tiek sulaukti ir šiemet.

Džiovinti reikia nedaug

Paklaustas, ar šį sezoną tenka džiovinti daug ūkininkų suvežtų grūdų, A. Ramanauskas tikina, kad daugiausia džiovinimo buvę grūdų supirkimo sezono pradžioje: „Saulei pašvietus grūdai paros laikotarpiu artėja prie kondicinio drėgnumo. Grūdų drėgnumas – apie 14 proc., vadinasi, ši problema nėra didelė.“

Šis sezonas ūkininkams prastas dėl lietingų orų. Dėl drėgmės kviečiai sudygo, o sudygę grūdai mažina kritimų skaičių, o šis – labai aktualus rodiklis maistiniams grūdams. „Sumažėjęs kritimo skaičius grūdus verčia pašariniais. Kritimo skaičius – kaip šaukštas deguto medaus stiklinėje: jeigu jo įpilsime trupučiuką į gerus, maistinius, turėsime labai daug pašarinių“, – perspėja A. Ramanauskas.

Maistinių – vos daugiau nei pašarinių

Pagrindinė Lietuvoje auginama ir daugiausia superkama kultūra yra kviečiai. Šiemet apie 60 proc. kviečių sudaro maistiniai, likusieji tinka tik pašarų gamybai.

„Maistinių kviečių kokybė šiemet labai įvairi. Ji svyruoja nuo silpnos antros klasės kviečių iki aukščiausios – ekstra klasės. Pastarajai taikomi ypatingi reikalavimai: hektolitro masė – ne mažiau kaip 73kg/hl; baltymų kiekis ne mažiau kaip 14 proc., kritimų skaičius – ne mažiau kaip 275s. Šiemet didelė dalis suvežamų kviečių ekstra klasės reikalavimų neatitinka būtent dėl mažesnės hektolitro masės ir dėl kritimų skaičiaus“, – apie svarbiausius kokybinius rodiklius pasakojo UAB „Linas Agro grūdų centras KŪB“ vadovas.

Didžiąją dalį eksportuoja

Rajono ūkininkų į elevatorius suvežami grūdai geležinkelio bėgiais jau keliauja į Klaipėdos uostą, iš kurio pasiekia ne tik Europos, bet ir kitus žemynus.

„Lietuva – grūdų eksportuotoja: per metus procentaliai net 70 proc. užauginamų grūdų iškeliauja iš Lietuvos, – kalbėjo A. Ramanauskas. – O šalys, į kurias iškeliauja Lietuvos ūkininkų užauginama produkcija, labai įvairios ir kasmet gali būti skirtingos – Egiptas ir kitos Afrikos šalys, pirkėjų būna ir Europoje – ispanai, belgai, esame eksportavę ir vokiečiams.“

Kokybiniai rodiklių reikalavimai eksportuojamiems grūdams – labai giežti. Jeigu maistinių grūdų hektolitro masė elevatoriams superkant yra 73kg/hl, eksportui minimali yra 77kg/hl, o daugumoje kontraktų praeinamoji masė net 78kg/hl. „Dėl šios priežasties šiemet iš Lietuvos bus eksportuota mažiau grūdų negu kitais metais. Dalis grūdų tiesiog neatitiks šių reikalavimų“, – apgailestavo A. Ramanauskas.

Visoje šalyje padėtis panaši

Visoje šalyje veikia devyni „Linas Agro“ elevatoriai. Paprašytas palyginti grūdų kokybę skirtinguose Lietuvos regionuose, A. Ramanauskas pastebi, kad skirtingose vietovėse ji vis tik išlieka panaši – jeigu viename regione grūdams trūksta baltymų, kitame prastas kritimų skaičius: „Produkcijos kokybė visoje šalyje panaši. Kol kas daug mažiau nukulta šiaurinėje šalies dalyje, tikėtina, kad ten bus prasčiausia situacija.“

Niekas nebedirba tik su viena kompanija

„Jau liko nedaug tokių ūkininkų ir, ko gero, tik mažieji, kurie dirba su viena grūdus superkančia įmone. Ūkininkai stengiasi dirbti su keletu, taip išsklaidydami savo riziką: galbūt vienai kompanijai bus sudėtinga atsiskaityti, greičiau atsiskaitys kita? Galbūt ūkininkas pasirinks kompaniją, kurioje eilės mažesnės, nors ten mokės šiek tiek mažiau, tačiau jam nereikės laiko gaišti“, – svarstė pašnekovas.

Amžina dilema ūkininkams ir tai, ar elevatorių laboratorijos tinkamai nustatys jų atvežamos produkcijos kokybę. Šiuo klausimu ilgametis UAB „Linas Agro“ darbuotojas turi tvirtą nuomonę: „Galiu pasakyti tik tiek, kad visų įmonių laboratorijos dirba tvarkingai, turi modernią įrangą ir netikiu, kad pasitaikytų sukčiavimo atvejų. Gali pasitaikyti tik nedidelės paklaidos – kaip ir kiekviename matavimo prietaise.“

Eina „Va bank“

„Linas Agro“, lygiai kaip ir dauguma kitų elevatorių, dirba ištisus metus. Javapjūtės sezono metu į elevatorius suvažiuoja 70 proc. grūdų. Po pagrindinio supirkimo bumo, iki kitos vasaros atvežama 30 proc. produkcijos. Vadinasi, ūkininkai dar yra linkę rizikuoti ir grūdus sandėliuoti tam tikrą laiką, laukdami aukštesnių kainų.

„Jeigu grįžtume prieš dvylika–keturiolika metų, galiu pasakyti, tai visuomet pasiteisindavo, nes kainos kilimo tendencija laikėsi visada. Javapjūtės metu kaina būdavo žemiausia, po to kildavo, tad kuo kantresnis buvo ūkininkas, tuo jis daugiau užsidirbdavo. Tačiau pastaraisiais metais yra daug veiksnių, darančių įtaką kainoms, tad ir geriausi kainų ekspertai negali nuspėti, didesnės jos bus ar mažesnės. Atrodo, kad kaina jau minimali, žemesnės neturėtų būti, ir staiga ji dar žemiau nukrenta. Fiksuoti kainą anksčiau ar vėliau – kiekvieno individualus sprendimas“, – teigia A. Ramanauskas ir priduria, kad Lietuvos rinka yra per maža ir visiškai priklausoma nuo kitų rinkų, todėl įtakos grūdų kainai daryti negali. Kainos formuojasi Europoje, o kadangi Lietuva yra eksportinė valstybė, supirkimo kainą formuoja eksporto rinkos.

Tobulėti dar yra kur

Kainą, kuri mokama už toną grūdų, lemia ir pasaulinė paklausa, grūdų atsargos – pasaulinis balansas, kuris keletą metų pasaulyje kyla į viršų.

„Visame pasaulyje didėja derlingumas, kasmet įsisavinama daugiau plotų, kurie galbūt iki tol būdavo apleisti, tinkamos žemės ūkio technikos daugėja, daugiau naudojama trąšų, intensyviau dirbama pati žemė. Atrodo, kad derlingumai jau nemaži, tačiau iki europietiškojo derliaus mums dar yra kur pasistengti“, – įsitikinęs A. Ramanauskas.

Eilėse laukdavo po 2–3 dienas

Elevatorius pasiekė praktiškai visas žieminis rapsas, priekabos ir sunkvežimiai su grūdais vis dar stovi eilėse, o vasarinio rapso augintojai ruošiasi kūlimui.

„Stengiamės, kad eilės prie elevatoriaus būtų kuo mažesnės, ir ūkininkai su technika stovėtų laukuose, o ne eilėse. Visi elevatoriai stengiasi dirbti sparčiai. Eilės – jau praeitis. Prieš penkiolika metų žmonės, atvežę grūdus, 2–3 dienas laukdavo eilėse, tačiau metai iš metų modernizuojama įranga padeda išvengti didesnių spūsčių susidarymo“, – sako pašnekovas.

Vis tik eilės prie elevatorių, kurių mūsų rajone – net devyni, kada ne kada susidaro, ir prie kai kurių – gana ilgos.

„Jeigu elevatoriuje įrengti antžeminiai angarai, ūkininkai juose tiesiog išverčia grūdus ir nuvažiuoja, todėl judėjimas vyksta sparčiau. Tuo tarpu bokštiniai sandėliai užkraunami su specialia įranga. Jos našumas ribotas, dėl to ir susidaro eilės. Nors antžeminiai angarai ir priima grūdus greičiau, tai atsiliepia kitiems kaštams – juos reikia pervežinėti, grąžinti į džiovyklas“, – pasakoja A. Ramanauskas.