Klimato kaita vyksta greičiau nei norėtumėte
Dar ir šiandien yra žmonių, abejojančių klimato kaitos procesu ir teigiančių, kad vykstantys pokyčiai yra natūralaus gamtos ritmo rezultatas, o klimato kaitos klausimas – propagandinis triukas, maskuojantis savanaudiškus lobistų interesus. Todėl klimato kaitos klausimą klimatologas Justinas Kilpis komentuoja plačiau.
Orai ir klimatas – ne tas pats
J. Kilpys pastebi, kad diskutuojant apie klimato kaitą svarbu apibrėžti skirtumus tarp orų ir klimato sąvokų.
„Orų pokyčius mes jaučiame kas dieną. Pvz., kai sakome, kad šiandien yra šilta diena, rytoj šalta – kalbame apie orų pokyčius. O kai kalbame apie klimatą, turime omenyje ilgalaikį orų vidurkį tam tikroje teritorijoje. Norint apibūdinti klimatą, reikalingi ilgalaikiai matavimai. Kai kalbame apie klimato kaitą, turime omenyje ilgalaikius pasikeitimus, kurie susiję su daugiamečių vidurkių, metų sezonų pokyčiais“, – teigia specialistas.
Pokyčiai – per greiti
Įdomu sužinoti, ar dabartiniai gamtos reiškiniai susiję su elementariais orų pokyčiais, o gal juos lemia klimato kaita. Pasak J. Kilpio, nemažai Lietuvoje vykstančių reiškinių galima sieti su klimato kaita, sukelta žmogaus veiklos.
„Dabartiniu metu stebimas staigus vidutinės metinės žiemos paros temperatūros padidėjimas 1, 2 °C. Šitoks žiemos sezono atšilimas yra labai ryškus. Kovas įprastai būdavo pavasario mėnuo, jo metu vyraudavo teigiama temperatūra, o pastarąjį dešimtmetį kovui būdingesni žiemos mėnesio ypatumai. Vasaros metu fiksuojama 30 °C. Prieš trisdešimt–penkiasdešimt metų tokia aukšta temperatūra pasitaikydavo kas penkerius metus, o dabar jau šešerius metus fiksuojama kasmet. Tai tampa įprastu reiškiniu Lietuvoje“, – ekstremalius pokyčius vardija specialistas ir priduria, kad tokie pasikeitimai per greiti, jog galėtumėme juos pavadinti natūraliais klimato kaitos reiškiniais.
„Kai mes kalbame apie žmogaus įtaką, turime omenyje labai staiga vykstančius pasikeitimus“, – apibendrina klimatologas.
Vartotojiškos visuomenės apraiškos
Žmogus per savo gyvenimą neturėtų pajusti klimato pokyčių, jeigu jie yra natūralūs. Bet dėl žmonių sukeltos atmosferos taršos ir šiltnamio efekto, pokyčiai vyksta labai greitai.
Klimato kaitą lemia atmosferos tarša. Kalbėdamas apie veiksnius, kuriems įtakos turi žmogus ir kurie lemia klimato kaitą, specialistas pažymi, kad atmosferos taršą sukelia iškastinio kuro deginimas, transporto priemonių eksploatavimas, žemės ūkio veikla, ypač gyvulininkystė.
Gyvulininkystės sektorius labai susijęs su tarša, o ypač su metano dujų išsiskyrimu. Šios dujos stiprina šiltnamio efektą. Intensyvus įvairių išteklių vartojimas tiesiogiai susijęs su klimato kaita.
„Gyvename vartotojiškoje visuomenėje, naudojame labai daug daiktų, ir intensyviai teršiame savo gyvenamąją aplinką, taigi ir atmosferą“, – apibendrina J. Kilpys.
Kiekvieno pastangos – prasmingos
Labai svarbu, kad visos pasaulio valstybės kartu susitartų spręsti klimato atšilimo klausimą. Tačiau kiekvieno žmogaus pastangos yra svarbios.
„Savo sukeliamą taršą galima sumažinti paprastais žingsniais. Pvz. kuo mažiau naudotis asmeniniu automobiliu, važinėti visuomeniniu transportu, keliauti dviračiu, vaikščioti pėsčiomis. Labai svarbu, kokį maistą valgo žmogus, geriau, kai tas maistas yra ne atvežtinis, o vietinis, pagamintas Lietuvoje. Taip pat sumažinus mėsos produktų vartojimą, valgant vegetarinį maistą, galima sumažinti ir savo paliekamą taršos pėdsaką“, – mintimis dalijasi specialistas.
„El Nino“ šėlsmas
Gamtoje vykstantys kataklizmai nebūtinai sukeliami klimato kaitos.
Šiltesnės negu įprasta žiemos prognozės Europoje susijusios su Ramiajame vandenyne vykstančiu „El Nino“ procesu, kuris sukelia anomalijas visame pasaulyje. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologijos skyriaus žinynas „El Nino“ apibrėžia kaip pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje atsirandantį klimato reiškinį, kurio metu viena vandenyno srovė keičia kryptį.
„El Nino“ reiškinys susiformuoja, kai staiga pasikeičia vyraujantys vėjai ir atmosferos slėgių centrai. Jeigu paprastai Australijoje būna lietūs, o Pietų Amerikoje šilta ir karšta, tai susiformavus „El Nino“ reiškiniui Pietų Amerikoje iškrinta gausūs krituliai, o Australijoje tuo metu vyrauja sausros, kyla miškų gaisrai. Pvz. sausiausioje žemės vietoje, Atakamos dykumoje, Pietų Amerikoje, kur iš principo nelyja dešimtimis metų, šiais metais iškrito kritulių.
„El Nino“ ispaniškai reiškia „kūdikėlis“, nes pastebėta, kad šis reiškinys yra pats stipriausias per Kalėdas. Apytikriai nuo sausio mėnesio jis pradės silpnėti. „El Nino“ poveikis jaučiamas apie pusę metų, o kartais ir metus“, – plačiau reiškinį aiškina klimatologas.
Poveikis – nevienareikšmis
Lietuvoje „El Nino“ poveikis nevienareikšmis, ir nebūtinai susijęs su šiltesne žiema, tačiau iš principo laukiama orų anomalijų. „El Nino“ pasireiškia orams nebūdingais kraštutinumais.
„Kiekvieną reiškinį sukeliančios priežastys reikalauja atskiros analizės. Pvz. ketverius metus Kalifornijoje trunkanti didžiulė sausra yra žmogaus sukeltos veiklos padarinys, o tokie natūralūs reiškiniai kaip „El Nino“ gali sukelti sausras Australijoje. Tačiau bendra tendencija yra tokia, kad keičiantis klimatui sausros dažnėja ir intensyvėja, stipresni bei dažnesni tampa tokie reiškiniai kaip „El Nino“, – teigia J. Kilpys.
