Mėsinių galvijų augintojų problemos – antraplanės?
Mėsinė galvijininkystė Lietuvoje – gana jauna žemės ūkio sfera. Kol visų akys nukreiptos į problemų kamuojamą pieno sektorių, kitos žemės ūkio šakos lieka užnugaryje, ir jų problemos tampa vis mažiau matomos. Tad šį kartą kalbėsime apie mėsinius galvijus, jų augintojus, kaip jiems sekasi bendradarbiauti su valdžia ir kitomis atsakingomis institucijomis. Kalbiname Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos tarybos pirmininkę Laurą Mišeikienę.
Sektorius perspektyvus
L. Mišeikienė pasakojo, kad mėsinei galvijininkystei būtina nuosekli valstybinė politika – jai augti ir stiprėti neužtenka vien asociacijos pastangų. Nors darbų asociacija turi sočiai, be valdžios pagalbos pokyčių tikėtis sunku.
„Nors stebime sektoriaus pagyvėjimą ir perspektyvas esame linkę vertinti pozityviai, susiduriame su problemomis ir iššūkiais. Sprendžiame mėsinių ir pieninių bandų atskyrimo klausimą. Siekiame užtikrinti, kad mėsinių galvijų augintojų pajamų nemažintų pieniniai galvijai. Šiuo metu naudojama informacinė bazė iškraipo galvijų apskaitos duomenis, dirbtinai padidindama mėsinių galvijų skaičių šalyje. Inicijuojame žemės ūkio produkcijos standartinių verčių apskaičiavimo mėsinių galvijų sektoriuje pakeitimus. Pagal dabar galiojančią tvarką mėsinės karvės su veršeliu iki 1 metų pelningumas toks pat kaip 1 ha avižų arba 2 triušių patelių“, – komentavo asociacijos tarybos pirmininkė.
Ieško būdų, kaip išgyventi
Pašnekovė pasakojo, kad net trečdalis asociacijos narių ūkininkauja ekologiškai, todėl asociacija siekia, kad Žemės ūkio ministerija, spręsdama ekologinio ūkininkavimo klausimus, atsižvelgtų ir į galvijininkystei aktualius aspektus. Tačiau tai – dar ne visos problemos. Sumažintas valstybės finansavimas už eksterjero vertinimą verčia ūkininkus sukti galvas, kaip išgyventi ir dirbti pelningai.
„2016 m. drastiškai sumažintas valstybės finansavimas asociacijai už eksterjero vertinimą (net 66 %) ir kilmės knygos vedimą, verčia ieškoti būdų ir sprendimų kaip išgyventi. Šiuo metu iškilusi aktualija – bendros žemės ūkio politikos tiesioginių išmokų schemos susietos paramos dalies perskirstymas. Siūloma nuo 2017 m. 1 mln. eurų mažinti susietą paramą mėsiniams galvijams, perskirstant paramai už sertifikuota sėkla apsėtus plotus. Griežtai nepritariame šiam siūlymui, nes mūsų sektoriaus atstovai ir šiuo metu gauna gerokai mažesnes susietąsias išmokas nei buvo planuota ir viešai pristatoma ŽŪM“, – kalbėjo L. Mišeikienė.
Valstybinė politika netenkina
Nors Žemės ūkio ministerija nuolat deklaruoja skatinanti ir palaikanti žemdirbių savivaldą, realybė, panašu, kiek kitokia. Kalbos lieka kalbomis – kaip ir su kooperacija. Nors ji neva skatinama, tačiau valdžia nesiima jokių veiksmų, matydama, kad kooperuoti ūkininkai akivaizdžiai diskriminuojami.
„Atsižvelgiant į šių dienų realijas, kad valstybinė politika nėra nukreipta į žemdirbių savivaldos, konkurencingumo ir rinkos ekonomikos stiprinimą, matome būtinybę dėmesį skirti veikloms ir iniciatyvoms, vienijančioms ir sutelkiančioms mūsų asociacijos bendruomenę. Ar pavyks pasiekti šių tikslų, priklauso tik nuo mūsų pačių – visų kartu ir kiekvieno atskirai.
Organizacija stipri tiek, kiek stiprus narių tikėjimas. Pastaraisiais metais skiriant nemažai dėmesio komercijai, šiandien į „priekines linijas“ norime iškelti veislininkystės klausimus.
Auginame ir parduodame veislinius galvijus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Siekiame lygiavertės partnerystės, tarptautinių standartų. Esame pelno nesiekianti organizacija, todėl ieškome partnerių, inicijuojame ir dalyvaujame projektuose, susijusiuose su mūsų užaugintos produkcijos populiarinimu ne tik užsienio, bet ir vidaus rinkoje“, – asociacijos tikslus ir siekius padėti ūkininkams vardijo tarybos pirmininkė.
Ar asociacija tikrai padeda
Vis dar labai daug ūkininkų nėra linkę kooperuotis, jungtis po asociacijų skėčiu. Jų manymu, asociacija tėra dar viena valdžia, o valdžios darbu patenkinti jie nėra. Tačiau LMGAGA tarybos pirmininkės teigimu, asociacijų tapatinti su valdžia nereikėtų – juk asociacijos nariai yra tokie patys ūkininkai, o ministerijos kabinetuose sėdintys žmonės neretai prie žemės ūkio tiesiogiai net nebūna prisilietę.
„LMGAGA yra realiai veikianti, mėsinių galvijų augintojus jungianti organizacija. Aukščiausias valdymo organas – visuotinis narių susirinkimas. Tarp susirinkimų, savo kompetencijos ribose, sprendimus priima išrinkta taryba. Tarybos darbui vadovauja prezidentas, išrinktas iš tarybos narių. Administracija organizuoja ir vykdo operatyvią asociacijos veiklą. Administracijos vadovė – direktorė – ūkininkė – LMGAGA narė. Kaip matote mūsų atveju ta „valdžia“ – aktyvūs, motyvuoti ūkininkai, auginantys mėsinius galvijus.
Su dideliu apgailestavimu tenka pripažinti, kad asociacijos, atstovaujančios ūkininkams, balsas, derinant teisės aktus, tikrai ne visada būna išgirstas. Tačiau veikla toli gražu tuo neapsiriboja. Atstovaujame narių interesams ir juos giname, teikiame konsultacijas mėsinės galvijininkystės klausimais, padedame realizuoti produkciją, organizuojame konferencijas, seminarus. Aktyviai dalyvaujame sprendžiant mėsinių galvijų genetinės medžiagos įsigijimo ir platinimo klausimus, atliekame veislinių gyvūnų genetinės kokybės nustatymą, išduodame kilmės pažymėjimus. Ir tai tik dalis atliekamų veiklų“, – pasakojo L. Mišeikienė.
Reikia ne tik klausyti, bet ir girdėti
Žemės ūkio sektoriuje dirbantys žmonės paskutiniu metu ypatingai daug kritikos žeria Žemės ūkio ministerijai. Įvairūs skandalai, susiję su viešaisiais pirkimais, pasitikėjimo nekelia ir kitose sferose dirbantiems žmonėms. Tačiau asociacija, norėdama užtikrinti visokeriopą pagalbą, turi komunikuoti su ministerija. LMGAGA yra Žemės ūkio rūmų narė, o ŽŪR atstovai neretai piktinasi, jog jų ministerijoje nėra klausoma.
„Asociacija aktyviai dalyvauja rengiant bei derinant ŽŪM ruošiamus teisės aktus. Kreipiamės dėl mūsų ūkininkams kylančių aktualių problemų. Ne tik keliame kausimus, bet siūlome galimus sprendimų variantus. Linkėtume, kad ateityje taptume tikrais socialiniais partneriais, kurie ne tik klausosi, bet ir girdi vieni kitus. O ŽŪR linkime tapti modernia, vienijančia nevyriausybines žemdirbių organizacijas, institucija. Garbingai atstovauti bendriems visų kaimo žmonių interesams, skatinti žemės ūkio bei kaimo sektoriaus vystimąsi“, – kalbėjo tarybos prezidentė.
Sunkmetis kamuoja ne tik pienininkus
Paskutiniu metu pieno sektoriaus atstovai garsiausiai ir aršiausiai pasakoja apie savo problemas. Kad problemų yra – faktas, juk iš gero gyvenimo niekas pieno ūkių neuždarinėja ir mėnesių mėnesiais nestreikuoja. Tačiau kol pienininkai „susigriebia“ visą dėmesį, pamirštama tai, jog ir kiti sektoriai susiduria su nesklandumais, kuriuos būtina spręsti operatyviai.
„Šiandien susidaro įspūdis, kad tik pieno gamintojai susiduria su problemomis. Tai tikrai nėra vienintelė šaka, kuri išgyvena sunkmetį. Tačiau pieninio sektoriaus krizė daro tiesioginę įtaką ir mėsinių galvijų sektoriui. Dalis pienininkų, norėdami išlaukti sunkmetį ir neparduoti galvijų, kaip laikiną sprendimą renkasi sėklinti pienines karves mėsinių bulių sėkla ir užaugintus pirmos kartos mišrūnus realizuoja mėsai. Konsultuojame ir šiuos ūkininkus mišrinimo, auginimo, ekonominio efektyvumo ir realizacijos klausimais“, – kalbėjo asociacijos pirmininkė.
Ko reikia šiuolaikiniam ūkininkui?
Asociacijos prezidentės teigimu, išskirtinio dėmesio pastaruoju metu reikalauja šeimos ūkiai, kuriuose dirba ne tik šeimos nariai, bet kurie sukuria ir papildomų darbo vietų.
„Stebint šiuolaikines emigracijos tendencijas – tai ypač aktualu, kad ir kaimuose dirbantys žmonės jaustųsi tvirtai „stovintys ant žemės“, užtikrinti, remiami ir saugūs dėl savo šeimos ateities. Stebime, kad mėsinių galvijų sektorius labai patrauklus jauniems žmonėms. Šiandien ūkininkas – darbštus, aktyvus, žingeidus, keliaujantis po pasaulį žmogus“, – pagyrimų negailėjo L. Mišeikienė.
O nuo ūkininko aktyvumo ir žingeidumo priklauso ir jo galimybės pasinaudoti Europos Sąjungos teikiama pagalba.
„Šiuolaikinės priemonės leidžia efektyviai ieškoti ir surasti norimą informaciją. Tačiau dažnai besikeičiančios ES paramos priemonių įgyvendinimo taisyklės nepadeda ūkininkams planuoti savo veiklos. Keletą tartų iš esmės keičiamos taisyklių nuostatos įneša chaosą. Kryptinga ir nuosekli ŽŪM politika tikrai gali išspręsti šią problemą“, – įsitikinusi asociacijos prezidentė.