Socialinių darbuotojų kasdienybė: darbo daugiau, alga nepakito
Nuo kovo 1-osios socialinių darbuotojų kasdienybė kiek pasikeitė. Visas lankomas šeimas reikia suskirstyti į rizikos lygius, joms pranešti apie naują tvarką, aktyviai bendradarbiauti su policijos pareigūnais ir vaiko teisių specialistais, lankyti šeimas po darbo valandų. Ką apie naująją tvarką mano patys darbuotojai?
Darbo labai daug
Kalbinta Gudžiūnų seniūnijos socialinė darbuotoja Rasa Kielienė sakė, kad darbo turi itin daug.
„Šeimų skirstyti į lygius dar nebaigėme. Tai labai sunku – reikia ne tik lygį nustatyti, bet ir darbo planą, lankymo grafikus. Pas mus daug šeimų, kurių rizikos lygis yra padidėjęs. Suskirstome pagal tam tikrą anketą. Reikia žiūrėti į tai, kokia gyvenimo vieta, kaip atrodo vaikų kambarys, stalas, lova – gana primityviai. Stengiamės kuo greičiau suskirstyti šeimas į lygius. Bet iš tikro darbo labai padaugėjo, labai sunku“, – pasakojo socialinė darbuotoja R. Kielienė.
Tuo tarpu Surviliškio seniūnijos socialinė darbuotoja Sonata Rindokienė pasakojo, kad projekte nurodyti šeimos lankymo dažniai padvigubėjo pakeitimus priėmus.
„Projekte buvo nurodyta, kiek kartų per mėnesį reikia lankyti kiekvienam rizikos lygiui priklausančias šeimas. Vidutinio lygio – 2 kartai, padidėjusio – 3, o didelio – 4. Tačiau projektą patvirtinus mus ištiko lengvas šokas – lankymų skaičius padvigubėjo. Taigi dėl to darbo yra daugiau“, – pasakojo specialistė.
Nors darbo krūvis yra didesnis, atlyginimo pakelti kol kas nesiruošiama.
Darbas nesaugus ir emociškai sudėtingas
Socialiniai darbuotojai nuo šiol turi dirbti ir vakarais, ir savaitgaliais. Nors ir patys specialistai pripažįsta tikėjęsi, jog atvykę po darbo ar savaitgalį ras girtaujančius suaugusiuosius ar neprižiūrėtus vaikus, tačiau to nebuvo.
Tačiau nors tai ir džiugina, vis dėlto kaži, ar palengvina socialinių darbuotojų kasdienybę. Darbas nesaugus, be to, labai sudėtingas.
„Tikrai nesaugu važiuoti vienai vakare ar savaitgalį, kai nežinai, ką rasi. Tą visi žino, bet kol kas jokių sprendimų, pagelbėjančių socialiniams darbuotojams, nėra. Tvarkoje yra numatyta, kad kas mėnesį turi būti pasitarimai – kol kas pasitarimo nebuvo, bet aišku, juk mėnesio pradžia. Gal pasitarimo metu iškelsime šį klausimą“, – svarstė Surviliškio seniūnijos socialinė darbuotoja.
Kai, atvykus į šeimą, pastebima, jog yra reali grėsmė vaiko saugumui, socialiniai darbuotojai kviečia policijos pareigūnus.
„Kuomet matome, kad yra reali grėsmė vaikų saugumui ir jų gyvybei, informuojame policiją. Atvykę specialistai sprendžia, ką daryti, mes patys nelabai ką galime daryti“, – komentuoja R. Kielienė.
Rindokienė pasakojo, kad nors didelio rizikos lygio grupei priklausančių šeimų nėra daug, tačiau atvejai ten – patys sunkiausi.
„Ketvirtadienį viena buvau nuvykusi į šeimą, iš kurios teko paimti kūdikį, nes motina buvo neblaivi vidury baltos dienos. Nuo to laiko gyvenu liūdnomis nuotaikomis“, – atviravo socialinė darbuotoja.
Žmonės nepatenkinti
Supažindinti su naująja tvarka žmonės neretai reiškia nepasitenkinimą – esą trukdoma jų asmeniniam gyvenimui, kuomet į namus įgriūva visa puokštė specialistų.
„Mes kartu su policija ir vaiko teisių specialistais tas šeimas lankome – stengiamės atvykti tada, kai vaikai grįžta iš mokyklų namo. Žiūrime, kaip mama vaikus pasitinka, kaip pietus ruošia. Taip pat ir po darbo vykstame. Tačiau akivaizdžiai žmonės nepatenkinti, kad be įspėjimo tiek darbuotojų į jų namus įgriūva“, – pasakojo R. Kielienė.
Surviliškio seniūnijos socialinė darbuotoja pasakojo apie naują tvarką lankomoms šeimoms pranešusi jau vasarį: „Reakcijos tikrai buvo nekokios – žmonės nepatenkinti, kai kurie net grasina, juk jų yra pačių įvairiausių.“
