Plaučių uždegimas: savigyda graso net pūliniais
Gripui bei peršalimo ligoms ant menčių guldant vieną rajoną po kito auga grėsmė „pasigauti“ ir plaučių uždegimą – pneumoniją. Kėdainių PSPC šeimos gydytoja Joana Kleivienė žadina budrumą ir perspėja, kad plaučių uždegimas – klastingas. Mat jo simptomai nesiskiria nuo kitų virusinių kvėpavimo takų susirgimų, peršalimo. Laiku nepastebėta ar netinkamai gydoma pneumonija gali išsivystyti net iki plaučių pūlinio.
„Pasigauti“ trimis būdais
Susirgti plaučių uždegimu galime pasigavę bakterijų ir virusų iš kitų žmonių. Dar – ligoninėje. Šios rūšies – hospitalinė, pneumonija prasideda ne anksčiau kaip po 48 valandų, praleistų ligoninėje ar kitoje gydymo įstaigoje. Liga gali būti diagnozuojama ir asmenims, kuriems buvo dirbtinai ventiliuoti plaučiai. Tokia pneumonija išryškėja ne anksčiau kaip po 48 valandų nuo dirbtinės plaučių ventiliacijos pradžios.
Sergame – kai nepašalina
Šeimos gydytoja J. Kleivienė pasakoja, kad mūsų kvėpavimo takai yra padengti virpamaisiais plaukeliais. Šie judėdami išstumia iš kvėpavimo takų mikroorganizmus. Sutrikus minėtai funkcijai, infekcija leidžiasi kvėpavimo takais žemyn, kol patenka į alveoles ir sukelia uždegimą.
Alveolės, kitaip dar vadinamos plaučių pūslelėmis, yra bronchiolių (smulkiųjų bronchų) aklini galai. Jos tankiai apraizgytos smulkiomis kraujagyslėmis – kapiliarais. Dėl plonos alveolių sienelės ir tankaus kraujagyslių tinklo čia vyksta dujų apykaita.
„Patekus infekcijai, vystosi uždegimas, kaupiasi skystis, todėl organizmui tampa sunkiau pasisavinti deguonį ir pašalinti susidariusį anglies dvideginį – trinka kvėpavimo funkcija“, – kaip organizmą paveikia liga, aiškina medikė.
Prasideda staigiai
Gydytoja J. Kleivienė atkreipia dėmesį, kad ligos pradžia paprastai būna staigi. „Jaučiamas bendras silpnumas, pakyla temperatūra (daugiau nei 38,8 °C), krečia šaltis. Atsiranda kosulys, skrepliavimas. Kartais skrepliavimas gali atsirasti tik po kelių dienų nuo ligos pradžios, – aiškina medikė. – Sunkesniais atvejais būdingas krūtinės skausmas, padažnėjęs širdies ritmas (daugiau kaip 100 kartų per min.), dusulys, padažnėjęs kvėpavimas (suaugusiesiems daugiau nei 18 kartų per min.), paspartėjęs pagalbinių kvėpavimo raumenų darbas.“
Pajutus bent vieną simptomą pašnekovė rekomenduoja nerizikuoti sveikata ir kreiptis į gydytoją. Šis laiku nustatys ligą bei paskirs reikiamą gydymą.
„Temperatūra ne visada turi perkopti 38 °C. Tai priklauso nuo daugelio kitų paties organizmo veiksnių. Pavyzdžiui: jei ligonis yra vyresnio amžiaus, imunodeficitinių būklių metu. Atkreiptinas dėmesys, kad žmogus gali karščiuoti subfebriliai (aut. past. – taip vadinamas nežymus temperatūros padidėjimas) arba visai nekarščiuoti“, – priduria J. Kleivienė.
Savigyda vaisių neduos
Gydytoja kraštiečius ragina šiukštu plaučių uždegimo nesigydyti patiems. „Labai liūdna, kai pacientai tampa patys sau gydytojai, nusistato ligą ir pradeda ją gydyti. Dažnai savo praktikoje susiduriame su pavėluota ligos diagnostika (kai pacientas per vėlai kreipiasi į gydytoją) ir su netinkamu ligos gydymu, – apgailestauja J. Kleivienė. – Dažnai paprastas peršalimas pradedamas gydyti antibiotikais. O šie, vartojami labai neatsakingai, sparčiai didina bakterijų atsparumą antibiotikams ir grasina sulaukti laikų, kai nebeturėsime vaistų, t. y. antibiotikų, kurie gydytų bakterines infekcijas.“
„Dažnai galvojama, kad pneumonija gali būti tik kitų ligų (tarkime, gripo) komplikacija, tačiau taip tikrai nėra. Todėl labai prašau pacientų neužsiimti savidiagnostika ir savigyda“, – į pacientų sąmonę beldžiasi medikė.
Vaikams ir senoliams
Plaučių uždegimu susirgti rizikuoja įvairaus amžiaus žmonės. Vis tik dažniau bei skaudžiau liga kerta vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Taip pat, anot gydytojos, didesnė tikimybė susirgti rūkaliams, sergant ūmine virusine kvėpavimo takų infekcija, susilpnėjus imunitetui, atsiradus inkstų funkcijos nepakankamumui, sergant cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių, piktybinėmis ligomis, esant nesąmoningoms būklėms (ypač taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją) bei imunosupresinėms būklėms (ŽIV, vartojant imunosupresinius vaistus).
Sunkios būklės – ligoninėje
Plaučių uždegimo gydymas priklauso nuo ligos eigos. Jeigu ši nėra sunki, pacientas gydosi namie paskirtais antibiotikais.
„Karščiavimas mažinamas paracetamoliu. Rekomenduojama vartoti daug skysčių. Antibiotikai parenkami priklausomai nuo to, kur, manoma, pacientas užsikrėtė, – aiškina šeimos gydytoja J. Kleivienė. – Jeigu tai visuomenėje įgyta pneumonija, tada tokiai infekcijai gydyti tinkamiausi penicilinas, amoksicilinas ir ampicilinas.“
Jei po trijų dienų ligonio būklė nepagerėjo, pacientas turi būti hospitalizuojamas. „Tokiu atveju tikslinga nustatyti pneumonijos sukėlėją – atlikti mikroskopinį skreplių tyrimą, kraujo pasėlį bei antibiotikogramą – mikroorganizmo jautrumo įvairiems antibiotikams nustatymą, – sako gydytoja. – Pagal šiuos rezultatus koreguojamas gydymas. Tyrimas būtinas ir įtariant hospitalinę infekciją. Esant sunkiai ligonio būklei, pacientas guldomas į ligoninę“, – galimus gydymo scenarijus pristato gydytoja.
Komplikacijos šiurpios
Plaučių uždegimą svarbu pradėti laiku ir tinkamai gydyti. Mat apleistos ligos komplikacijos šiurpios.
„Plaučių uždegimas gali komplikuotis ūminiu kvėpavimo nepakankamumu: ligonis pradeda dažniau kvėpuoti, pamėlsta, kraujyje sumažėja deguonies. Netinkamai gydomas plaučių uždegimas gali sukelti plaučių pūlinį. Dažna komplikacija yra pleuritas – tai pleuros (plautį dengiančio lapelio) uždegimas. Jo metu pleuros ertmėje gali susikaupti skysčio. Rečiau plaučių uždegimas komplikuojasi meningitu, perikarditu, endokarditu“, – informuoja gydytoja.
Į pagalbą – ir liaudies vaistai
Kad nesusirgtume arba susirgę greičiau pasveiktume, medikė pataria vengti rizikos veiksnių: nerūkyti, grūdintis, gripo sezono metu vengti masinio susibūrimo vietų, sveikai maitintis ir vartoti pakankamai skysčių. Kol dar nesergame, vertėtų gydytis liaudies medicinos receptais: vartoti medaus, citrinų, imbiero, česnakų, svogūnų ir pan.
„Jei plaučių uždegimo išvengti nepavyko, svarbu vėdinti patalpą, kurioje sergantysis guli. Kietus paviršius patartina valyti drėgna šluoste. Karščiuojant pagausėja prakaitavimas, tad svarbu, kad sergantysis visada būtų sausais drabužiais. Ligoniui į naudą nuolat gurkšnoti šiltus skysčius“, – patarimus dalija J. Kleivienė.
