Kėdainiuose labiausiai trūksta kvalifikuotų darbuotojų

Bedarbius gelbsti sezoniniai darbai

Kėdainiuose labiausiai trūksta virėjų, inžinierių automatikų, šaltkalvių, elektrikų, vyriausiųjų finansininkų, agronomų, lietuvių kalbos, matematikos, fizikos mokytojų, bendrosios praktikos slaugytojų, kineziterapeutų ir kitų kvalifikuotų specialistų. Pavyzdžiui, gegužę daugiausiai darbuotojų ieškojo didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus darbdaviai. Iš paskelbtų 275 laisvų darbo vietų tik 37 proc. sudarė nekvalifikuoto darbo pozicijos. Vietinius nekvalifikuotus bedarbius čia gelsti sezoniniai darbai.

Bedarbystė – viena iš mažiausių, bet ar ilgam?

Kėdainių rajonas kol kas gali džiaugtis vienais iš mažiausių bedarbystės rodiklių. Birželio 1 dieną registruoto nedarbo rodiklis čia siekė 7,8 proc., o bedarbio statusu buvo registruoti 2 tūkst. 214 darbo ieškantys asmenys.

Tuo tarpu Lietuvoje nedarbo rodiklis birželio 1 dieną buvo 0,6 proc. didesnis ir siekė 8,4 proc., o Kauno apskrityje bedarbystė buvo 1,2 proc. didesnė nei Kėdainiuose – 9 proc.

Tai, kad Kėdainiuose bedarbystė viena iš mažiausių, jau seniai nieko nestebina, nes šiame rajone yra nemažai pramonės, paslaugų įmonių, daug stiprių ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių. Be to, čia gausu ir smulkių įmonių – žmonės yra verslūs ir nebijo išbandyti įvairių veiklų. Tačiau kaip ilgai Kėdainiams pavyks išlikti kraštu, kuriame yra vieni iš mažiausių bedarbystės rodiklių, tikriausiai pamatysime jau visai netrukus – po valdžios priimtų mokestinių reformų, su kuriomis nesutikdami ūkininkai susiruošė protestuoti prie Seimo, o verslininkai bando prisibelsti į valdžios sąžinę ir protus per jiems atstovaujančių organizacijų atstovus ir ekonomistus.

Daugiausia bedarbių – vyresnio amžiaus

Tarp Kėdainių bedarbių daugiausia yra vyresnio amžiaus asmenys, tie, kuriems per 50 metų bei gyvenantys kaimiškose teritorijose.

„50 metų ir vyresnių klientų grupės nedarbas rajone siekia 9,3 proc., kai jaunimo iki 29 metų – tik 5,3 proc.

Be to, Kėdainių regione daugiau nedirbančių asmenų gyvena kaimiškose teritorijose – 51 proc.“, – patikslino Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.

Gelbsti sezoniniai darbai

Per šių metų penkis mėnesius įsidarbino 1 tūkst. 668 Kėdainių rajono gyventojų. Kaip įprasta, daugiausia – balandį ir gegužę, įsibėgėjus sezoninių darbų pasiūlai.

Sezoniniai darbai įprastai prasideda kovą žemės ūkio ir statybos sektoriuose, o nuo gegužės juos pradeda siūlyti įvairios paslaugų sektoriaus – prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo – įmonės, nors kaip pastebi M. Jankauskienė, pastaraisiais metais sezoninių darbuotojų komandos formuojamos vis anksčiau, tik prasidėjus pavasariui.

Sezoniniams darbams darbdaviai ypatingų reikalavimų nekelia. Svarbiausia – kandidato motyvacija ir noras dirbti. Žemės ūkyje didžioji dalis asmenų sezoninius darbus dirba pagal paslaugų kvitus (darbo sutartys nėra sudaromos).

„Gegužės  mėnesį darbdaviai Kėdainių rajone pateikė 275 darbo pasiūlymus. Tai buvo didžiausias laisvų darbo vietų skaičius šiais metais.

Nuo metų pradžios darbdaviai iš viso įregistravo 1 tūkst. 152 laisvas darbo vietas. Daugiausia darbo pasiūlymų pagal neterminuotas darbo sutartis  (87 proc.).

Gegužę Užimtumo tarnyba tarpininkavo įsidarbinant 367 klientams. Daugiausia nedirbančių rajono gyventojų įsidarbino nekvalifikuotais augalininkystės ūkio darbininkais, apdirbimo pramonės darbininkais, pagalbiniais pastatų statybos darbininkais, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais-kambarinėms, pardavėjais, sunkvežimio vairuotojais“, – sezoninius darbus vardijo M. Jankauskienė.

Kokius pasiūlė nuolatinius darbus?

Paprašyta įvardinti, kokius nuolatinius ir kvalifikacijos reikalaujančius darbus Kėdainių darbdaviai pasiūlė rajono gyventojams pastaruoju metu, M. Jankauskienė sakė, kad žmonėms pavyko įsidarbinti chemikais, apskaitos specialistais, elektros inžinerijos technikais, gamybos vadovais, sveikatos priežiūros sistemos specialistais, mechanikos inžinieriais.

Kokie atlyginimai?

Gegužę ieškant darbuotojų Kėdainių rajone vidutinis siūlomas mėnesio bruto darbo užmokestis buvo:

• nekvalifikuotų darbininkų grupėje –  1 242 Eur. Ieškant valytojų vidutiniškai siūlyta 1 045 Eur/mėn. prieš mokesčius, pagalbinių gyvulininkystės darbininkų – 1 048 Eur/mėn., pakuotojų  (rankomis) – 1 055 Eur/mėn., buitinių atliekų rūšiuotojų – 1 146 Eur/mėn., pagalbinių inžinerinių statinių statybos darbininkų – 1 451 Eur/mėn.;
• specialistų ir įstaigų tarnautojų grupėje – 1 623 Eur. Šioje grupėje didžiausias atlygis siūlytas ieškant vyr. buhalterio (2 670 Eur), bendrosios praktikos slaugytojo (2 300 Eur), profesijos mokytojo (2 136 Eur), apskaitininko (2 000 Eur);
• kvalifikuotų darbininkų, operatorių ir paslaugų (aptarnavimo) darbuotojų grupėje – 1 418 Eur. Didžiausias atlygis siūlytas ieškant vairuotojų ekspeditorių (2 325 Eur), maisto produktų gamybos technologinės linijos operatorių (2 260 Eur), krautuvo vairuotojo (2 100 Eur), geležinkelio remonto ir tiesimo darbininko (2 100 Eur). Mažiausias atlygis šioje darbuotojų grupėje siūlytas ieškant staliaus (1 040 Eur) ir maisto produktų fasuotojų ir rūšiuotojų (1 086 Eur).

Darbo pasiūlymų šiemet mažiau

Birželio 1 dieną Lietuvoje darbo ieškojo 153,9 tūkst. žmonių – 1,9 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį.

„Matome, kad darbo rinka laikosi gana stabiliai, ypač sezoniškai aktyviose srityse. Vis dėlto palyginti su pernai, bendras darbuotojų paieškos intensyvumas yra mažesnis, o tai rodo atsargų darbdavių požiūrį“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Pasirodo, Kėdainiai, atspindi bendras Lietuvos tendencijas – Lietuvoje gegužę ūgtelėjo darbo paklausa kvalifikuotam darbui 1,3 proc., o nekvalifikuotam sumažėjo 4,9 proc.

Pastaruoju metu padaugėjo darbo pozicijų mokytojams – tiek daug nebuvo nuo praėjusių metų rugpjūčio, o statybos inžinieriams – darbo pasiūlymų daugiausia nuo liepos.

IT ir paslaugų srityse specialistams – duomenų bazių tvarkytojams, sandėlių darbuotojams, žmonių konsultantams dėl profesijos ar darbo, viešbučių registratoriams – poreikis didžiausias nuo 2024 metų pradžios. Per pusantrų metų didžiausia paklausa fiksuota ir izoliuotojams, elektromechanikams, elektromonteriams, mūrininkams bei dirbantiems su pakavimo ir ženklinimo įranga.

Kas penktas darbuotojų ieškantis darbdavys – gamybos įmonė (800), kas penktas paskelbtas darbo pasiūlymas – apdirbamosios gamybos sektoriuje (3,2 tūkst.). Į daugiausia darbuotojų ieškojusių sektorių penketuką gegužę taip pat pateko didmeninė ir mažmeninė prekyba, įregistravusi 2,8 tūkst. laisvų darbo vietų, administracinė ir aptarnavimo veikla (2,7 tūkst.), statyba (1,6 tūkst.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos (1,2 tūkst.).

Pasak J. Zemblytės, nepaisant šiam metų laikui būdingo darbuotojų paieškos ir samdos suaktyvėjimo, laisvų darbo vietų šiemet skelbiama mažiau nei pastaruosius dvejus metus: „Vidutiniškai per mėnesį įregistruojama 1,3 tūkst. (8,4 proc.) mažiau darbo pasiūlymų nei pernai. Palyginti su 2024 metų sausiu–geguže, laisvų darbo vietų skaičius transporto ir saugojimo srityje susitraukė trečdaliu (-32 proc.), žemės ūkyje ir miškininkystėje – beveik ketvirtadaliu (-23,2 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklose – penktadaliu (-21 proc.). Tačiau apdirbamojoje gamyboje – 7,7 proc. daugiau nei pernai.“